Valymo priemonės iš natūralių buitinių medžiagų
Dovilė sako, kad pokyčiai jos gyvenime prasidėjo kartu su pirmo vaiko gimimu.
„Namuose naudoju savo gamybos skalbinių minkštiklį, priemones kriauklei, voniai, tualetui“, – patirtimi dalijasi projekto „Apvali harmonija“ sumanytoja Dovilė Šukytė ir paaiškina, – tokia mano kūryba“.
Dovilei patinka kurti saugesnius aplinkai produktus, ji savo kuriamai produkcijai suteikė pavadinimą – „Apvali harmonija“. Moteris prekybos centruose net nežiūri į parduodamą buitinę chemiją ir nestudijuoja etikečių.
Dovilė teigia, kad pasigaminti saugias namų valymo priemones tikrai nesunku ir privalumų daugiau – puikiai valo, yra natūralūs, nekenkia aplinkai ir nesukelia žmogui alerginių reakcijų. Ingredientų namų valymo priemonėms gaminti Dovilė randa šaldytuve ir virtuvės spintelėse.
„Natūralios buitinės medžiagos, tokios kaip actas, citrina, citrinos rūgštelė, soda, – produktus, iš kurių pati pasigamina valymo priemones, įvardija moteris ir priduria, – senoviškos, gal mūsų pamirštos, bet taip sugalvojau pabandyti ir man labai patiko, juolab, kad sveika tiek aplinkai, tiek mūsų sveikatai, vaikams“.
Šalia ekologiškų ženklų apie pavojingumą įspėjančios piktogramos
Baltijos aplinkos forumo darnaus vystymosi konsultantė Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė teigia, kad gera buitinė chemija visgi egzistuoja. Su kolegėmis biure ji puodeliams išplauti naudoja sodą, o tualete purškia savo pačių pagamintą purškalą.
Ji sako, jog prekybos centruose esanti buitinė chemija dažnai keičiasi ir žmogui neretai sunku susigaudyti pakuočių gausoje. Tačiau A. Alijošiūtė-Paulauskienė tikina, kad ten galima atrasti ir priemonių, kurios yra mažiau pavojingos žmogui bei aplinkai.
Baltijos aplinkos forumo specialistė pataria ant pakuočių ieškoti ekologiškų ženklų, tačiau nenustebti jei šalia jų išvysite ir įspėjančias apie pavojingumą piktogramas.
„Jeigu norime, kad tas produktas valytų vonią, virtuvę ar grindų plyteles, aišku, kad jame turi būti kažkokios aktyviosios medžiagos. Ir ekologiniuose produktuose jos yra naudojamos, pažymimos, kad žmogus atkreiptų dėmesį, – teigia A. Alijošiūtė-Paulauskienė ir paaiškina, – jog vartotojas žinotų, kad tas produktas nors ir ekologiškas, bet jame yra cheminių medžiagų, kurios nebūtinai kiekvieną, bet kažkurį iš vartotojų, gali suerzinti. Tai reiškia, kad pamačius tokį ženklą reikia skaityti sudėtį“.
Ekologiškiems produktams ženklinti – šimtai ženklų
Baltijos aplinkos forumas vykdė ne vieną informacinę kampaniją, kuria siekė informuoti apie ekologiškų produktų ženklus. Audronė teigia, kad šiuo metu pasaulyje jų yra apie keturi šimtai.
„Tų ženklų išvardinti, kad vienas, du, trys ir aš juos atsiminsiu, taip nebėra. Ne veltui ekologiškose parduotuvėse ant kai kurių produktų galite pamatyti net kelis ženklus. Tai bus organizacijos, kuri jį sukuria, ir jos svetainės ženklas, tuomet sertifikuojančios institucijos arba jau paties ženklo svetainės žymėjimas ir dar gali būti papildomas ženkliukas apie įtaką klimato kaitai ar apie tai, kad produktas tinkamas veganams“, – paaiškina Baltijos aplinkos forumo specialistė ir apibendrina, – šiandien galima rasti daug ženklų ant vieno produkto, reikia išmokti juos skaityti“.
Audronei neseniai teko skaityti straipsnį, kuriame teigiama, kad šimtai tūkstančių mirčių yra siejama su ftalatais. Visos nenatūraliais aliejais pakvėpintos buitinės chemijos priemonės savo sudėtyje turi ftalatų.
„Su ftalais yra susiję daug endokrininę sistemą ardančių veiksnių, tai gali sukelti ir alergijas, – pabrėžia A. Alijošiūtė-Paulauskienė ir primena, – naudojant buitinę chemiją, pirmiausia turbūt reikėtų galvoti apie save“.
Laidą „Ateities karta“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20.00 val. per Delfi TV kanalą ir portale delfi.lt.
