Tvarumas – tai mada, viešųjų ryšių triukas ar neišvengiama būtinybė? Tūkstančiai kompanijų visame pasaulyje ir Lietuvoje deklaruoja, kad daro viską, jog mūsų rytdiena būtų švaresnė. Dažnai skamba žodžiai: „tvarumas“, „antrinis panaudojimas“, „žiedinė ekonomika“, „ekologija“, „švaresnė ateitis“, „atsinaujinantys resursai“, „rūšiavimas“. Ką tai iš tiesų reiškia?
Tvarumas nėra mada, tai – dėsnis
Filmo prodiuseris Erikas Kundreckas sako, kad pagrindinis šio filmo tikslas – supažindinti žiūrovą su vis garsiau girdima sąvoka „tvarumas“.
„Tyrimai rodo, kad 58 proc. šalies gyventojų pasitiki verslo įmonių teiginiais apie jų produktų ar paslaugų tvarumą ir daugiau į juos nesigilina. Būtent tai suteikia daug erdvės spekuliacijoms. Tikimės, kad jei žiūrovas labiau supras tvarumo sąvoką, jis galės keisti ir jį supančią aplinką bei pamažu versti ją tvaresne, – įsitikinęs filmo prodiuseris. – Kalboms apie tvarumą nėra laiko, nes tai nėra laikmečio mada. Kaip matyti filme, tvarumo principų buvo galima laikytis ir prieš 30 metų. Tiesiog dabar atėjo suvokimas bei tam tikri skaičiavimai, kad jei nieko nekeisime, pasieksime lūžio tašką, o tada kelio atgal nebebus. Įvyks procesai, kurių atitaisyti nebus įmanoma net ir labai technologiškai pažangiai civilizacijai.“
Frazė „žaliasis smegenų plovimas“ šiandien girdima itin dažnai. Pasak E. Kundrecko, ribotas tvarumo sąvokos suvokimas verslams suteikia daug erdvės spekuliacijoms ir net apgaulėms.
„Iš perdirbto popieriaus pagaminta produkto pakuotė, jei visoje jos gamybos ir tiekimo grandinėje nėra nieko tvaraus, tėra rinkodaros triukas. Rengdamasis filmui kalbėjau su daugybės įmonių atstovais. Atrodo, kad šiandien nemaža verslo dalis į tvarumą žiūri labai vaikiškai. Panašiai kaip mokykloje, kai nepasirengi pamokai ir tikiesi, kad nepakvies prie lentos. Yra mąstymas, kad gal šita mada išgaruos, gal praeis šonu arba jei jau grės baudos – tai darysim. Bet kaip jau minėjau – tai nėra mada. Tai – dėsnis. Jei važiuodamas automobiliu viršysi greitį, posūkyje nulėksi nuo kelio. Tokia fizika. Jei sumokėsi baudą – nieko nepakeisi. Tu vistiek griovyje, – įžvalgomis dalijasi E. Kundreckas. – Įstrigo vienas pokalbis. Vienos vokiečių įmonės filialo Lietuvoje vadovas man atvirai pareiškė: „mes apie tvarumą tik savo interneto svetainėje parašėme, nes taip liepė vokiečiai iš motininės įmonės. Bet ir patys jie nesilaiko jokio tvarumo, o tik „žaliuoju smegenų plovimu“ užsiima ir visokių medžių lapelių etiketes ant produkcijos klijuoja“. Todėl šis filmas pirmiausia skirtas būtent įmonėms, pramonei.“
Priėjome slenkstį, kai reikia apsispręsti
Filmo režisierė Agnė Marcinkevičiūtė nedvejoja – tvarumas yra viena iš svarbiausių šiandienos temų. Anot jos, filmas „Pakalbėkime apie tvarumą“ yra labai pozityvus ir viltingas, tad šią dokumentiką režisierė rekomenduoja pažiūrėti ne tik suaugusiems.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad teko galimybė įdomiai pakalbėti apie tvarumą. Filme suburti šviesūs, aktyvūs žmonės, kurie neabejingi planetos likimui. Jie yra puikus pavyzdys, kaip kiekvienas galime prisidėti prie žemės išsaugojimo. Filme nemažai kalbama ir apie tvarų verslą, kaip siekti ne tik ekonominės naudos, kaip sumažinti veiklos pasekmes gamtai, – tikina A. Marcinkevičiūtė. – Labai norėčiau, kad dokumentiką pasižiūrėtų vyresnių klasių mokiniai, kad jie aktyviai diskutuotų šia tema, nes netrukus jiems reikės planuoti savo ir mūsų planetos ateitį. Ilgą laiką neatsakingai vartojome, naudojomės žemės teikiamomis gėrybėmis be jokios atsakomybės ir štai priėjome slenkstį, kai reikia apsispręsti.“
Nepatogi tema, kuria kalbėti būtina
Filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ kaip ekspertė dalyvavusi aplinkosaugos ir klimato žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė pastebi, kad žmonės į organizacijų taip eskaluojamą tvarumą turėtų žvelgti atidžiau ir kritiškiau.
„Džiugu, kad tvarumo tema Lietuvoje tampa vis aktualesnė. Vis dėlto pastebiu, kad susiduriame su „žaliuoju smegenų plovimu“, o daugybė organizacijų tvarumą naudoja tik reklaminiais tikslais. Viliuosi, kad šis filmas, o kartu ir kiti Lietuvoje vykstantys edukacijos projektai, leis vartotojams geriau suprasti, kas yra tikrasis tvarumas ir kritiškiau vertinti tuščius įmonių pažadus. Labai tikiuosi, kad tvarumas netaps paviršutiniška tema, nes tai mums trukdys efektyviai kovoti su klimato krize ir aplinkos bei biologinės įvairovės naikinimu“, – dėsto R. Matusevičiūtė.
Tuo tarpu dokumentinio filmo naratorius Benediktas Gylys tvarumą apibūdina kaip žmogaus santykį su aplinka ir tvirtina, kad nors tema ir nepatogi – apie ją kalbėti būtina.
„Lietuvoje mažai jaučiame netvaraus gyvenimo būdo padarinius, tad kartais gali pritrūkti bauginančios motyvacijos keistis, tačiau, mano akimis, lietuviai, lyginant su kitomis tautomis, yra itin sąmoningi aplinkai, gamtą mylintis žmonės, džiaugiuosi tuo, – sako B. Gylys. – Tvarumo srityje visi esame skirtingų lygių nusidėjėliai. Tai nepatogi tema ir norisi jos vengti, tačiau jau ne kartą įrodėme, kad kai reikia, mes galime susitelkti ir rasti reikalingus sprendimus.“
92 minučių trukmės dokumentinis filmas „Pakalbėkime apie tvarumą“ prieinamas visiems naujienų portalo Delfi skaitytojams, jį žiūrėti galite ČIA.