Kalbant apie žuvį, svarbu suprasti ir vartotojų įpročius. Nepaisant to, kad žuvies pasirinkimas Lietuvoje nėra mažas, dietologų teigimų, jos vartojimas nėra pakankamas. Pasak dietologo Edvard Grišin, tai gali lemti ir kultūriniai aspektai, kurie rodo, jog lietuviai yra daugiau mėsos vartotojai.
„Todėl raudona mėsa dažniau atsiranda ant tradicinio Lietuvos vartotojo stalo, o žuvies pasitaiko rečiau. Aš nebūčiau prieš, jeigu žmogus kiekvieną dieną valgytų žuvį, nes tai yra puikus baltymų šaltinis, taip pat yra omega-3 riebalų rūgštys, kurios irgi naudingos“, – kalbėjo dietologas.
Anot jo, dažniausiai žmonės renkasi lašišą, tačiau pamiršta ir kitas žuvų rūšis, kurios yra nemažiau naudingos.
„Mes turime ir lydeką, ir silkę, kuri yra iš tikrųjų pamiršta bei nuvertinama, tačiau ji taip pat naudinga ir labiau prieinama. Žuvies pasirinkimas yra, tačiau bėda yra ta, kad jeigu žmogus valgo silkę, jis ją gali valgyti su produktais, kurie nebus jam tokie naudingi. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip mes vartojame tą žuvį, su kokiu maistu ją deriname. Kartais mes pasirenkame netinkamą derinimo būdą, pavyzdžiui, „silkė po patalais” ar kažkas panašaus. Šioje vietoje aš matau didesnį nesusipratimą, jeigu kalbėsime apie Lietuvos gyventojų mitybą“, – kalbėjo dietologas.
Kaip išsirinkti tinkamą žuvį?
Išsirinkti kokybišką ir skanią šaldytą žuvį gali būti nemenka užduotis. Anot maisto technologų, žuvies kokybė vertinama pagal juslinius rodiklius: išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, jei produktas paruoštas vartojimui ir skonį. Pasak sveiko maisto technologės Ramintos Bogušienės, neperdirbtos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia, kadangi galima apžiūrėti jos akis, žvynus, pelekus ir žiaunas.
„Sveikos, šviežios, po pagavimo tinkamai laikomos žuvies akys turi būti iškilios, skaidrios, drėgnos, apvalios, vyzdys juodas, neapsiblausęs. Pradėjusios gesti ar ligotos žuvies akys apsiblausia, sudžiūva, pradeda raukšlėtis, įdumba. Pelekai ir žvynai turi būti sveiki, tvirti, drėgni. Senos ar jau senokai pagautos žuvies pelekai bei žvynai yra trapūs, lūžtantys ar iškrentantys vos švelniai užkabinus nagu. Vos pagautos žuvies žiaunos yra ryškiai raudonos, švarios, o laikui bėgant jos tamsėja, įgauna raudonai rudą ar net juodą spalvą arba išblykšta, išsipučia, pradeda net irti ir dvokti, pasidengia gleivėmis ir nešvarumais“, – kalbėjo R. Bogušienė.
Ji priduria, kad ant užšaldytos žuvies pakuotės visada yra nurodyta užšaldymo (arba gali būti tik pagaminimo) data. Reikia įvertinti laiką, kuris jau praėjęs nuo šios datos. Maisto technologė rekomenduoja rinktis vėliau užšaldytą žuvį.
„Visų pirma, rinkitės skaidrų įpakavimą, kad galėtumėte apžiūrėti ne tik jo išorę, bet ir vidų. Pakuotė turi būti vientisa, nepažeista, ledo kristalai turėtų būti tolygiai pabirę po visą įpakavimo vidų. Šaldytos žuvies spalvą įvertinti ganėtinai sunku, tačiau ji turi būti vienalytė, be patamsėjusių ar pašviesėjusių vietų. Kokybiškai užšaldyta žuvis yra beveik bekvapė arba skleidžia labai silpną kvapą būdingą žuvei“, – kalbėjo maisto technologė.
Nemažiau svarbu yra mokėti atskirti tvarios žuvininkystės produktą nuo netvarių. Maisto technologė pastebi, kad jei žuvis yra užauginta ekologišku būdu, tai turėtų būti nurodyta specialiu ekologišku ženklinimu ant pakuotės.
„Ekologiškos žuvys – tai produkcija, išauginta laikantis daugelio apribojimų: naudojami pašarai tik ekologiniai arba tik natūralus maistas be papildomo šėrimo, jokių pesticidų, herbicidų naudojimo ūkyje, streso mažinimas (jokių žvejybų, maudynių tvenkiniuose, laužų pakrantėse), griežtas vandens kokybės parametrų sekimas, fiksavimas ir kontrolė, griežtas medikamentų ribojimas ir kontrolė (o jų ir būtinybė visada mažesnė, kai žuvys tvenkinyje auginamos rečiau), daug gamtosauginių reikalavimų. Pasirinkdami ekologiškas žuvis, įsigyjame ne tik aukštesnės klasės produktą, bet sąmoningai prisidedame prie Lietuvos gamtos saugojimo“, – teigia R. Bogušienė.
Vertėtų pradėti nuo mažu žingsnelių
Sąmoningu žuvų vartojimų tenka rūpintis ir prekybininkams, kurie ne tik pasirenka, kokia žuvimi prekiauti, bet ir daro įtaką vartotojų įpročiams. Anot „Rimi“ kokybės skyriaus vadovės Anos Čudinienės, pasaulinė jūros gėrybių paklausa vis didėja, tačiau jūrų ištekliai nėra begaliniai.
„Šiandien daugiau nei 85 % žuvies ir jūros gėrybių išteklių yra pereikvota, o tai sukelia globalias ekologines ir socialines pasekmes. Dėl šios priežasties „Rimi“ asortimente neturime nykstančių žuvimų bei jūros gėrybių. Nuo 2020 m. neprekiaujame žuvimi ir jūros gėrybėmis, kurios Baltijos šalių Pasaulio gamtos fondo (WWF) žuvies bei jūros produktų vadovuose pažymėtos raudonai. Griežtai laikomės šio šviesoforo principo ir „Nyksta žuvys“ gido, pagal jį atrenkame prekes ir reguliariai peržiūrime jų asortimentą. Jei tam tikri produktai patenka į raudonąją zoną – pašaliname juose iš asortimento”, – komentuoja A. Čudinienė.
Anot jos, kad pirkėjai galėtų prisidėti prie atsakingo žuvies pirkimo, vertėtų pradėti nuo mažu žingsnelių: apsipirkdami pirkėjai turėtų vadovautis „Nyksta žuvys“ gidu, neįsigyti nykstančių rūšių žuvies ar jūros gėrybių, jas pakeisti tvaresniais produktais.
„Tai pat – savo kasdienį žuvų ir jūros gėrybių racioną paįvairinti. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis turi būti mūsų mitybos racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę, tačiau įsigyti galite kaskart vis kitos rūšies žuvį ar skirtingas jūros gerybes. Ne ką mažiau svarbu ir atidžiai skaityti produktų etiketes, atkreipti dėmesį į jų ženklinimą ir ieškoti MSC bei ASC ženklais pažymėtų gaminių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į produktų informacinius lapelius – juose privalo būti nurodytas žuvies gamybos metodas, terminė būklė, apdorojimas ar išdarinėjimo būdas bei tinkamumo vartoti terminas”, – kalbėjo „Rimi“ kokybės skyriaus vadovė.