„Man labai patinka viena Billo Gateso mintis, kad mes pervertiname pokyčius, kurie atsitiks trumpuoju laikotarpiu ir nuvertiname pokyčius, kurie įvyks ilgalaikėje perspektyvoje“, – kalbėjo banko tvarumo vadovas.
Pasak A. Rutkausko, anksčiau daugelis įmonių manė, kad tvarumas yra tik mada ir to pasėkoje buvo tam tikras nusivylimas.
„Bet būtent šiuo metu atsirado lūžis, kuomet mes matome ir suprantame, kad nors įmonės iš karto netaps tvarios, nes turi būti nuoseklūs veiksmai, bet tai yra svarbu ir būtina. Kaip visi keliai anksčiau vedė į Romą, dabar visi keliai veda į tvarumą“, – kalbėjo A. Rutkauskas.
A. Rutkauskas išskyrė priežastis, kurios parodo tvarumo būtinybę versle. Pasak tvarumo vadovo, pirma priežastis yra tiesioginė klimato kaita. Jo teigimu, gyvename globaliame pasaulyje, kuriame yra vertės ir tiekimo grandinės ir jos apima skirtingas šalis ir nors šiuo metu Lietuva yra geroje situacijoje, tačiau įmonės, kurios dirba su kitų šalių įmonėmis (pietryčių Azijoje, Azijoje, pietinėje Europoje) pajus poveikį.
„Antras aspektas yra Europos Sąjungos vaidmuo klimato kaitos kontekste, iš tiesų jau dabar matome, kad reguliavimas didelėms įmonėms kinta ir keisis ateityje. 2022 m. spalio mėnesį turėtų pasirodyti tvarumo ataskaitų direktyva, kuri turėtų įsigalioti 2024 m. Tai reiškia, kad visos didelės įmonės, kurios turi virš 250 darbuotojų ir jų apyvarta yra virš 40 milijonų Eur., turės raportuoti su tvarumu susijusius kriterijus. Tai yra CO₂ emisija, kokia yra jų tvarumo strategija, kaip jie kovoja su klimato kaita, kaip kovoja su rizikomis. Tai yra pakankamai gilus dokumentas ir jis bus svarbus ne vienai įmonei. Todėl negalima laukti ir įmonės tikrai privalo sekti geraisiais pavyzdžiais, kurie ir dabar yra Lietuvoje“, – kalbėjo tvarumo vadovas.
Vartotojų padaugėjo 3 kartus
A. Rutkauskas trumpai apžvelgė ir pačius vartotojus, pastebima, kad vartotojų, kurie yra susirūpinę klimatu, padaugėjo 3 kartus.
„72 % visų vartotojų sako, kad perka arba dažniau perka aplinkai draugiškesnes prekes, lyginant su laikotarpiu prieš 5 metus, o 50 % vartotojų už tą pačią prekę mokėtų daugiau. Jeigu pasiimtume tą vidurinį skaičių, mes Lietuvoje pamatytume, jog kažkiek atsiliekame, tačiau svarbus momentas yra tas, kad būtent jaunoji karta bus tie vartotojai, kurie smarkiai kvestionuos kas yra tvari prekė, o kas nėra ir savo pinigais diktuos sąlygas, kurios prekės bus paklausios, ko pasėkoje įmonės turės persiorientuoti“, – kalbėjo pranešėjas.
Bankai ir finansinis sektorius bus vieni didžiausių katalizotorių
Pasak SEB atstovo, būtent bankai ir finansinis sektorius bus tie vieni didžiausių katalizotorių, nes du trečdaliai viso Europos Sąjungos finansavimo suteikia bankai. Apie 80 % visų finansuojamų įmonių yra arba labai dideli, arba dideli, arba vidutiniai teršėjai. Pasak eksperto, ateityje matysime, kad tas procentas persivers, vis daugiau finansavimo atiteks įmonėms, kurios bus mažiau taršios.
„Kaip keičiasi tas finansų sektorius ir ką įmonėms verta žinoti? Mums, kaip bankui, didėja atskaitomybė Europos centriniam bankui, Europos Sąjungai, aš vadinu tai reguliaciniu cunamiu, kuris ateina į bankų sektorių ir iš tikrųjų yra labai daug kriterijų, kurie įpareigoja mus vienaip ar kitaip atskleisti, kur mes investuojame ir kiek tos investicijos yra žalios. Kitas dalykas yra rizikų ir kreditų politikos pasikeitimas. Banko sektoriuje vyksta daug pokyčių, norima įtraukti įvairias rizikas į mūsų kreditų politiką ir būtent suteikti galimybes teikti paskolas finansavimo įmonėms, kurios juda tvarumo link“.
Pasak A. Rutkausko, yra keli finansiniai produktai, kurie jau dabar yra populiarūs ir ateityje tik populiarės, tai yra tvaraus pokyčio finansavimas (transition loans – angl.). Tvarumo vadovas priduria, kad žaliasis įmonių finansavimas vyksta jau dabar.
„Kalbant apie su tvarumu susietas paskolas, įmonė gauna tam tikrą paskolą, kuri yra susieta su jų emisijų mažinimu ir jeigu jų įmonė pasiekia tam tikrus rodiklius, tai jie gauna nuolaidą, jeigu jie nepasiekia įsipareigotų kriterijų – jiems reikės primokėti. Žiūrint iš šių finansinių produktų, kyla klausimas, kiek jie populiarūs? Per pastaruosius 5 metus tas padidėjo bent 10 kartų“, – Verslo forume kalbėjo tvarumo ekspertas.