Dar dirbant nekilnojamojo turto vertintoja, Aušros Žebelytės profesinėje erdvėje pradėjo skambėti sąvoka „tvarumas“. Ji pastebėjo, kad jos aplinkoje yra besirenkančių trijų mėnesių kursus, išklausančių trumpus užsienio universitetų nuotolinius mokymus ir imančių vadintis tvarumo specialistais. Kad ir kaip būtų, tokios tendencijos ir pasirinkimai rodė, kad tvarumas ilgainiui taps svarbia profesija.
Pajutusi norą keisti darbo sritį, specialistė domėjosi turizmo, vadybos ir viešbučių valdymo studijomis, net ir psichologija. Tačiau nejautė, kad tai būtų skirta jai. Šiuo metu tvarumo projektų vadove finansinėje institucijoje dirbančios A. Žebelytės naujas karjeros kelias prasidėjo vos prieš metus. Baigusiai nekilnojamojo turto vertinimo ir valdymo magistrantūros studijas, A. Žebelytei vis dar kirbėjo noras grįžti studijuoti: „Radau informaciją, kad esama verslo tvarumo vadybos aukštojo mokslo studijų Lietuvoje. Priėmiau aiškų sprendimą, jei jau keičiu profesinį kelią, tai darysiu studijų pagrindu“, – užtikrintai kalba ir vėl pirmo kurso magistrantūros studentė.
Dar laukdama atsakymo dėl priėmimo studijuoti, A. Žebelytė pradėjo domėtis verslo tvarumo vadybos darbo pasiūlymais ir dalyvauti specialistų atrankose.
„Buvau etape, kai maniau, kad toks specialybės keitimas gali būti priimtinas tik man, bet ne verslo rinkai ir ne darbdaviams. Taigi, nusprendžiau patikrinti, ar galiu rasti darbą pagal naują specialybę“, – dalijasi ji.
Pagaliau abu dalykai E. Žebelytės gyvenime įvyko vienu metu – pasiryžimas rinktis naujas studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete bei susidomėjimas verslo tvarumu atnešė ir trokštamą darbo poziciją, kurioje ji šiuo metu valdo įvairius su tvarumo transformacija susijusius projektus, įskaitant ESG kompetencijų stiprinimą organizacijoje, analizę dėl žaliųjų ir socialinio poveikio produktų plėtros, glaudžiai dirba su analitikais, produktų ir procesų kūrėjais.
Anot pašnekovės, darbo pasiūlymų verslo tvarumo vadybos specialistams ir šiuo metu užtenka.
„Didžiosios tarptautinės įmonės arba kuria, arba plečia savo tvarumo komandas. Be to, šios srities specialistų reikia ir konsultacinėms įmonėms. Taigi, kiekvienas žmogus, kuris dairosi panašios pozicijos, gali pasirinkti norimą veiklos profilį“, – sako ji.
A. Žebelytė pasakoja, kad pasijusti tvirčiau darbo rinkoje jai padėjo kartu studijuojantys žmonės.
„Papildoma studijų vertė yra bendruomenė – kolegos, grupiokai, kurie mokosi kartu. Matau, kaip studijų metu žmonės įsidarbina pagal specialybę. Tai reiškia, jie tikrai tampa tvarumo bendruomenės atstovais ir man labai įdomu pamatyti, kur šis kelias juos nuves po penkerių metų“, – atvirauja pašnekovė.
„Bendruomenė yra tarsi tinklas, sudarantis saugią ekosistemą – inkubatorių. Išėjęs į darbinę aplinką gali sutikti tuos pačius mokslo kolegas ir dėstytojus, kurių didelė dalis yra praktikai“, – priduria ji.
Vertybės įtvirtina karjeros pasirinkimą
Su tuo, kad bendruomenė yra ir vieta, ir paskata, dėl kurios auga specialistai ir jiems reikalingos kompetencijos, sutinka ir „Cobalt“ tarptautinėje advokatų kontoroje ESG (liet. aplinkos, socialiniai ir valdysenos veiksniai) projektų vadove dirbanti Simona Petrikaitė.
„Man atrodo, šiai naujai sričiai vystantis rinkoje svarbu būti apsuptam žmonių, su kuriais randi bendrą kalbą. Tuomet gali ne tik pasisemti iš jų žinių ir patirties, bet susidūręs su iššūkiais turi su kuo juos aptarti ir taip rasti reikalingų sprendimų“, – teigia ji.
Anot specialistės, pasirinktos Verslo tvarumo vadybos magistrantūros studijos padėjo plačiau pamatyti ESG sritį, o tai yra tiesiogiai susiję su šiuo metu jos einamomis pareigomis.
„Studijų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, kaip tvarumo klausimai integruojasi į visas verslo sritis, pavyzdžiui, finansinius, žmogiškųjų išteklių ar strateginius klausimus. Didesnis žinių bagažas ir naujos metodikos, aptartos su dėstytojais studijų metu, gali padėti priimti geresnius sprendimus arba pagerinti projekto eigą“, – pasakoja pašnekovė.
S. Petrikaitė teigia, kad tai, ar lengva verslo tvarumo srityje įsidarbinti, priklauso ir nuo žmogaus lūkesčių. Specialistės nuomone, galimybės yra ganėtinai atviros ir palankios, o darbuotojų poreikis kol kas neatitinka pasiūlos. Geras įsidarbinimo perspektyvas patvirtina ir tai, kad šiuo metu viešoje erdvėje daug kalbama apie žaliųjų įgūdžių ugdymą.
Dirbant verslo tvarumo specialistu, neužtenka vien tik surinkti duomenis iš sistemų ar mokėti skaityti tvarumo ataskaitas. Prireikia ir interviu sesijų su įmonės vadovais bei konsultuoti įmonių atstovus formuojant tvaraus verslo strategiją, ypač jei organizacija yra pradiniame verslo tvarumo vystymo etape.
Baigus politikos mokslus, S. Petrikaitės profesinis kelias startavo tarptautinėje verslo konsultacijų įmonėje, kurioje ji įgijo ESG projektų valdymo patirties, tokios kaip strategijų formavimas, tvarumo ataskaitos, moterų profesinė integracija į IT sektorių. Vėliau sekė magistrantūros studijos ISM universitete.
„Man svarbus asmeninis aspektas – tvaraus gyvenimo principus stengiuosi taikyti kasdieniame gyvenime. Vis dėlto kaip vartotoja supratau, kad ne nuo manęs vienos ar kitų vartotojų priklauso, ar pasieksime Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos siekius. Čia yra svarbi įmonių veikla ir jų įsipareigojimai veikti tvariai. Tai mano veikloje atneša didžiausią poveikį ir prasmę“, – sako S. Petrikaitė.
Siekiantiems įsitvirtinti šioje srityje specialistė rekomenduoja ugdyti kritinį mąstymą, tobulinti darbo su duomenimis įgūdžius, bei gebėjimą suprasti bendrą įmonės veiklos kontekstą.