Ir nors tokie kreipimaisi šiuo metu yra pavieniai, specialistai ragina atkreipti dėmesį, kaip apie konfliktą kalbama namuose, ir neperkelti atsakomybės dėl Putino sukelto karo visiems rusų tautybės asmenims. Savo poziciją šiuo klausimu išsakė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip teigė I. Šimonytė, „nesinorėtų matyti priekaištų mūsų bendrapiliečiams, bandant jiems priskirti Putino ir Lukašenkos nusikaltimų krūvį vien dėl jų tautybės.“ Tam, pasak premjerės, reikia visomis išgalėmis užkirsti kelią.
Draugai tampa nebe draugais
Kaip „Delfi“ teigia „Vaikų linijos“ atstovė Šarūnė Bernotė, pagalbos tarnyba iš tiesų sulaukia skambučių dėl problemų, kylančių dėl karo Ukrainoje. Pasak Š. Bernotės, kai kuriais atvejais priešiškumą skatina ir patys tėvai.
„Tų skambučių nėra tiek daug, kad galėtume daryti apibendrintas įžvalgas, bet tikrai sulaukiame pavienių vaikų pagalbos šauksmų, ką daryti, kai, pavyzdžiui, draugė staiga tapo nebe drauge, nes jos tėvai yra rusai arba rusakalbiai, – pasakoja „Vaikų linijos“ atstovė. – Taip pat vaikai yra pasimetę, nes mokykloje gauna keistas, viena kitai prieštaraujančias žinutes. Taip pat tėvai rašo prašymus, kad į sporto būrelį nebūtų leidžiama eiti vaikams baltarusiams. Tokių dalykų yra.“
Tuo tarpu „Jaunimo linija“ kreipimųsi dėl patyčių etniniu pagrindu nesulaukia. Pastarojoje emocinės paramos tarnyboje 50 proc. skambučių šiuo metu gaunama dėl nerimo ir baimės karo akivaizdoje, tačiau nusiskundimų diskriminacija neužfiksuota, pabrėžia „Jaunimo linijos“ atstovė Rita Stanelytė.
Mokytojai raginami tylėti
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė Vyriausybės spaudos konferencijoje vakar taip pat akcentavo įtampą, atsirandančią tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
„Esame kupini emocijų, jas išgyvena ir suaugusieji, ir vaikai. Tai suprantama. Tačiau labai svarbu jų nenukreipti priešų savo kieme, mokykloje, klasėje paieškoms ir nekurti žodžių bei jausmų karo bendruomenių viduje. Neretai mūsų bendruomenės daugiatautės (...).
Labai prašau visų mokyklų bendruomenių išlaikyti pagarbius tarpusavio santykius, užtikrinti, kad nekiltų tautinės neapykantos apraiškų. Jokiu būdu nepasiduokime kiršinimui ir nesantaikai. Daug šimtmečių Lietuvoje sugyvena skirtingos tautos, kartu perėjome daug išmėginimų – neklupkime dabar, išlikime vieningi“, – į šalies mokyklų bendruomenes kreipėsi ministrė.
Ministrės patarėjas Dainoras Lukas portalui „Delfi“ teigia, kad pranešimas buvo išplatintas gavus signalą apie situaciją Klaipėdos ir Vilniaus mokyklose.
„Buvo signalai, kad vienoje mokykloje patys mokytojai yra gana priešiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu. Taip pat buvo signalų, kad kai kur šaipomasi iš ukrainiečių vaikų“, – informavo D. Lukas.
Kaip anksčiau pranešė lrt.lt, uostamiesčio mokytojai, nepalaikantys Rusijos pradėto karo Ukrainoje, raginami susilaikyti nuo bet kokių komentarų, neatsakinėti į vaikams kylančius klausimus apie padėtį Ukrainoje. Portale rašoma, kad moksleivių nuomonė gali būti suformuota prorusiškai nusiteikusių artimųjų ir dėl to nesutapti su mokytojų, kurie smerkia Putino karinę invaziją.
Pasak Švietimo ministrės patarėjo, šiuo metu į susiformavusią problemą siekiama atkreipti mokyklų vadovų dėmesį, jiems siunčiami laiškai su informacija, kaip tokiais atvejais elgtis.
Skatina rinktis, kokius žodžius vartojame
„Paramos vaikams centro“ psichologai informuoja, kad viešojoje erdvėje girdintis vis daugiau nerimo dėl rusakalbių vaikų žeminimo, įžeidinėjimų, prieš juos nukreiptos agresijos ir kaltinimų, susijusių su įvykiais Ukrainoje, labai svarbu, kad nė vienas suaugęs neliktų abejingas ir nedelsdamas patyčias stabdytų.
„Labai svarbu suprasti ir sau įvardinti, kas yra karo prieš Ukrainą agresorius – Rusijos vyriausybė ir prezidentas V. Putinas. Tik tuomet šią žinią galėsite perduoti vaikams, – rašoma pranešime spaudai. – Paaiškinkite, pabrėžkite ir vis pakartokite tiek mažesniems, tiek paaugliams: „Karą pradėjo ne šalia mūsų esantys rusų tautybės žmonės. Karą pradėjo ne Rusijoje gyvenantys rusai ir kitų tautybių žmonės. Karą pradėjo Rusijos valdžia ir prezidentas Putinas. Daug rusų ir Rusijoje kenčia dėl tokio Putino blogo elgesio.“
Psichologai pabrėžia, kad vaikai girdi suaugusiųjų pokalbius, net jeigu atrodo, kad nesiklauso.
„Jeigu namuose, darželyje ar mokykloje vaikai girdės, kad „rusai žudo“, „rusai puola“, „rusai yra agresoriai“, vieniems vaikams bus sunku rasti kitų žodžių, kaip vadinti šalia esančius kitos tautybės vaikus. Kiti vaikai, ypač jeigu jie patys yra rusų tautybės, jausis „įvaryti į kampą“. Niekas negali pasirinkti tautybės ir natūraliai su ja tapatinasi. Rinkitės, kokius žodžius vartojate, kalbėdami su kitais suaugusiais ar komentuodami įvykius“, – akcentuoja „Paramos vaikams centro“ ekspertai.
Skatina netoleruoti jokios agresijos
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyrius vakar priėmė rezoliuciją dėl nesantaikos kurstymo Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Pranešime spaudai rašoma, kad šia rezoliucija raginama politikus, įvairias pilietines organizacijas, susivienijimus ir Ukrainą nuoširdžiai palaikančius žmones neskatinti ir netoleruoti jokios agresijos, kuri nukreipta ne į Rusijos režimą ir jo veiksmus.
Vilniaus socialdemokratų pirmininkas Povilas Pinelis teigė, kad karo Ukrainoje metu Lietuvos visuomenėje daugėja diskriminacijos, patyčių apraiškų.
„Patys aktyviai dalyvaudami Ukrainos palaikymo akcijose, vis dažniau visuomenėje sutinkame agresijos apraiškų, kuri pasireiškia diskriminuojant, tyčiojantis, naudojant psichologinį smurtą ir net persekiojant žmones. Ir kalbame ne tik apie rusakalbius asmenis. Panašu, kad kol dalis žmonių sunkiai dirba, siekdami padėti Ukrainai, kita dalis sąmoningai ar nesuvokdami išnaudoja susidariusią situaciją savo tikslams ar asmeniniam populiarumui didinti.
Tai liečia tiek politikus, kurie ištraukę Rusijos kortą kalba apie pilietinių teisių varžymą, tiek ir verslą, kuris tikrai nevengia išnaudoti susidariusios situacijos savo pardavimų auginimui“, – tvirtino P. Pinelis.
Paprašytas sukonkretinti, apie kokius atvejus kalba, P. Pinelis vardija atvejus socialinėse medijose ir parduotuvėse. Jis tikina, kad agresija nukreipta nebūtinai į rusakalbius, bet perdėtai emocingos žmonių reakcijos ir elgesys vienas su kitais kelia nerimą.
„Girdime, kad pardavėjai-kasininkai būna užsipuolami vien dėl to, kad lentynose kažkas pastebi kirilica užrašytus prekių pavadinimus, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies. Tokia agresija šiek tiek neramina“, – pastebi „Delfi“ pašnekovas.
