Neturi, kur gyventi
Dalis universitetų nebegali bendrabučio kambarių suteikti visiems norintiems. Dėl infliacijos, augančių būsto nuomos kainų vis mažiau vyresnių kursų studentų nori išsikraustyti iš bendrabučių, o norinčiųjų į juos atsikraustyti yra tiesiog per daug.
Pirmenybė dažniausiai skiriama pirmakursiams, tačiau vietos šiais metais nepakanka net ir jiems. Vilnius TECH universiteto kancleris Vaidotas Trinkūnas LNK teigė, kad laisvų vietų skaičius bendrabučiuose jau yra „ant ribos“ ir kai kuriems studentams ieškoma alternatyvių galimybių susirasti būstą.
Vietos trūksta ir Vilniaus universiteto (VU) bendrabučiuose. Norinčių čia apsigyventi – daugiau nei laisvų vietų. VU Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė anksčiau „Delfi“ sakė, kad šiuo metu yra daugiau nei 200 studentų, negavusių gyvenamosios vietos universiteto bendrabučiuose. Jos teigimu, įprastai tokias situacijas išspręsdavo rinka – studentai, negavę vietos bendrabutyje, būstą nuomodavosi, tačiau dabar, dėl kylančių būsto nuomos kainų, situacija yra problematiška.
Taip pat studentų nedžiugina ir kylančios bendrabučių nuomos kainos. LNK praneša, kad VDU nuomą pabrangino 15 proc., MRU – 10 proc. Kainos pakilo ir Vilnius TECH bei Vilniaus dailės akademijos bendrabučiuose.
Nuo rugsėjo MRU studentai už bendrabutį mokės nuo 100 iki 250 eurų, Vilnius TECH studentai – nuo 80 iki 210 eurų, VDU – nuo 62 iki 217 eurų, VU – nuo 44 iki 174 eurų, KTU – nuo 60 Eur iki 154 eurų per mėnesį. Kaina dažniausiai priklauso nuo vietos, gyventojų skaičiaus kambaryje, patalpų būklės, kambario dydžio.
Studentai šokiruoti bendrabučių būkle
Bendrabučiuose jau gyvenantys studentai patenkinti taip pat nėra. „Delfi“ kalbinti jaunuoliai skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, neadekvačiu kainos ir kokybės santykiu.
Praėjusią savaitę Vilnius TECH bendrabučio kambarį (Saulėtekio al. 19) gavusi būsima pirmojo kurso studentė, besiruošianti čia atsikraustyti, sako esanti šokiruota nerenovuotų patalpų būklės.
„Nors kambarys – tvarkingas, bet bendro naudojimo patalpos yra labai prastos sanitarinės būklės ir nepatenkina elementarios asmeninės higienos bei privatumo poreikių. Buvau šokiruota tokių sąlygų, – pabrėžia mergina. – Dar nebuvau nuėjusi į virtuvę ar dušą, bet tėvai žiūrėjo ir sakė, kad ten yra žiauru. Mama minėjo, kad tokioje virtuvėje valgyti negamintų.“
„Delfi“ kalbinta studentė taip pat mano, kad bendrabučių paskirstymo sistema veikia nesąžiningu principu.
„Mano draugei, atvykusiai dvejomis dienomis anksčiau nei man, leido pasirinkti, ar ji nori į renovuotą ar nerenovuotą bendrabutį, o manes net neklausė, tik paskyrė kambarį. Gaila, kad motyvuoti mokytis studentai turi gyventi tokioje demotyvuojančioje aplinkoje“, – apmaudo neslepia mergina ir priduria, kad bendrabučio kaina neatitinka kokybės. Jos žiniomis, panašios būklės kambarys VU bendrabutyje kainuoja mažiau nei 50 eurų, o jai tenka mokėti 110 eurų per mėnesį.
Priekaištų turi ir jau ne pirmus metus VU bendrabučiuose gyvenantys studentai. Jie skundžiasi nešvariomis virtuvėmis, problematiškais dušais, vėjui ir šalčiui pralaidžiais langais bei per mažomis kambarių erdvėmis. Pasak studentų, bendrabučių kambariai pritaikyti gyventi vienam žmogui, todėl tenka gerokai susispausti tokiose patalpose gyvenant dviese ar trise.
„Pavyzdžiui, triviečiai kambariai yra tikrai labai per maži trims žmonėms sutalpinti, – teigia VU bendrabučio Saulėtekio al. 31 gyventoja. – Be to, VU bendrabučių nerenovuoja, todėl, kad gerai gyventum, grindis ar sienas turi tvarkytis iš savo lėšų. Taip pat pastatas nėra gerai apšiltintas. Žiemą tikrai būna šalta, per langus prapučia vėjas. Netgi pirkome sau radiatorių.“
Kita studentė, gyvenanti VU bendrabutyje adresu Saulėtekio al. 47, teigia, kad bendro naudojimo virtuvė čia būna nuolat nešvari, o tvarkoma yra tik kartą per savaitę. Studentės netenkina ir bendro naudojimo dušai: „Kiekviename aukšte įrengta tik po du dušus, be to, jie visada nešvarūs ir nuolatos būna nulūžusios dušo galvutės, kurias kol sutvarko, praeina daug laiko. Kartais nepavyksta normaliai maudytis, turi eiti ieškoti veikiančio dušo kituose aukštuose. O maudaisi su šlepetėmis, nes bijai užsikrėsti grybeliu.“
Savo ruožtu mergina, šiemet išsikrausčiusi iš VU bendrabučio Saulėtekio al. 6, prisimena turėjusi nemažai problemų su kambario langu.
„Jis buvo problematiškas visus keturis metus. Tai neatsidarydavo, tai neužsidarydavo. Visada likdavo tarpelis, todėl į kambarį ir prilydavo. Visaip bandėm jį užkamšyti, apklijavom kokiais penkiais sluoksniais lipnios juostos, o į tarpus prikišom šiukšlių maišų, – pasakoja mergina. – Vieną vakarą, pamenu, sėdžiu kambary, žiūriu serialą, o lauke pučia vėjas. Staiga pakeliu akis ir matau, kaip lango kampas atsilupa nuo sienos ir krenta... Persiverčiau per stalą, puoliau prie lango, prirėmiau jį visu savo kūno svoriu prie sienos. Vėjas pučia, nežinau ką daryti, kovoju su vėju. Šiaip ne taip tą langą atrėmiau, pristumdama stalą, kėdę, dar ir mikrobanginę.“
Kam nepatinka – gyvenamosios vietos siūlo ieškoti kitur
Reaguodami į studentų pasipiktinimą nerenovuotų bendrabučių būkle, „Delfi“ kalbinti aukštųjų mokyklų atstovai tikina, kad pastatai palaipsniui yra renovuojami, tačiau spartesniam procesui nepakanka lėšų.
VU kancleris Raimundas Balčiūnaitis teigia, kad valstybės investicijų nepakanka, todėl į bendrabučių renovaciją tenka investuoti pačiam universitetui: „Ėmėme ir paskolas, dėl to, pavyzdžiui, yra renovuoti šešiolikaaukščiai bendrabučiai. Iš esmės, viskas daroma universiteto pinigais. Valstybė per 15 metų buvo prisidėjusi tik vieną kartą.“
Taip pat pašnekovas tvirtina, kad patalpos per laiką nusidėvi ir tai yra normalu: „Tai natūralus nusidėvėjimas, kai čia gyvena tokia didelė bendruomenė. Renovacijos vyksta palaipsniui. Vienareikšmiškai, norėtume tai daryti intensyviau, renovacija vyksta per lėtai.“
Savo ruožtu Vilnius TECH kancleris V. Trinkūnas teigia, kad bendrabučiai yra renovuojami, bet studentai tai ne visuomet pastebi.
„Visų pirma investuojama į pastatų išorės renovaciją, ko studentai nemato, bet kas yra svarbiausia dalis tam, kad nedrėktų sienos ir panašiai“, – sako pašnekovas. Pasak jo, visiems pastatams renovuoti lėšų nepakanka. Šiuo metu pilnai renovuotas vienas Vilnius TECH bendrabutis, dalinai renovuoti – du.
Kanclerio teigimu, universitetas studentams neprivalo užtikrinti gyvenamosios vietos, tad tie, kurių gyvenimo sąlygos bendrabutyje netenkina, gali būsto ieškoti kitur mieste.
„Mūsų finansai – riboti, – tvirtina V. Trinkūnas. – Stengiamės ir studentams labai kainų neužkelti, ir suteikti sąlygas ten gyventi tiems, kuriems bendrabutis tikrai reikalingas. Nėra taip, kad kiekvienam įstojusiam studentui privalome būtinai suteikti gyvenamąją vietą. Mes visų pirma esame studijų institucija, o bendrabučiai yra pagalba studentui. Todėl, kiek mes galime, tiek padedame. Tiems, kurių netenkina kokybė, yra galimybė gyvenamos vietos ieškoti ir mieste.“
Ministerija atsakomybės neprisiima
Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus grupė „Momentum Vilnius“ grupė vakar prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) surengė protestą, piktindamiesi vietų trūkumo bendrabučiuose problema. Akcijos organizatoriai sakė tokiu būdu bandantys atkreipti dėmesį į ministerijos neūkiškumą.
Savo ruožtu ŠMSM, reaguodama į protestą, atsakomybės už studentų apgyvendinimo problemą neprisiima ir informuoja, kad už bendrabučių valdymą Lietuvoje yra atsakingi patys universitetai.
„Lietuvos aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, t. y. teisę pačioms spręsti dėl priimamų studentų skaičiaus, studijų kainos nustatymo, studijų programų rengimo, sutarčių su studentais, taip pat bendrabučių administravimo. Valstybė negali įsipareigoti visiems studentams skirti vietą bendrabutyje (...). Aukštosios mokyklos laisvai tvarko savo finansus, ir gali juos nukreipti pagal poreikį“, – pranešime spaudai teigia ŠMSM viceministras Gintautas Jakštas.
Tuo tarpu „Momentum“ pirmininkas Rytis Alekna BNS sakė, kad toks ministerijos atsakymas protestuotojus labai piktina: „Apskritai, kad ministerija nusiplauna nuo problemų sprendimo prisidengdama universitetų autonomija.“
Ministerijos pranešime tvirtinama, kad su studentų apgyvendinimo iššūkiu susiduriama kiekvieną rugsėjį. Taip pat ministerija tikina, kad Lietuva šiuo klausimu nėra išskirtinė ir panašios problemos kyla daugelyje pasaulio valstybių. Vis dėlto, reaguodama į situaciją, ŠMSM inicijuoja darbo grupę, į kurią bus kviečiami universitetų administracijų ir studentų atstovai.
Ministerijos duomenimis, valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių paslaugomis praėjusiais studijų metais naudojosi beveik 90 proc. visų studentų, pageidavusių gyventi bendrabučiuose. Tuo tarpu naujais studijų metais bendras studentų skaičius numatomas mažesnis: preliminariais, prognostiniais duomenimis, iš viso studentų 2022–2023 m. bus 97 322. Tai 6 tūkst. mažiau studentų nei pernai (2021–2022 m. – 103 373). Šiemet priimtų į pirmą kursą studentų taip pat žymiai mažiau nei pernai (2022 m. – 24 405, 2021 m. – 29 515).