Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su grupe Seimo narių birželį įregistravo iniciatyvą, padėsiančią sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje. Priėmus įstatymą, prekybos centrams būtų sudaryta galimybė pratęsti kokybiškų produktų, paženklintų žymeniu „Geriausias iki...“ minimalų tinkamumo vartoti terminą ir pardavinėti juos ilgiau.
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis teigia, kad iššvaistome daug maisto, nepasydami to, kad jis vis dar tinkamas vartoti.
„Ilgalaikio vartojimo produktai pažymėti „geriausia iki...“ dabar neleidžiami parduoti po to, kai pasibaigia šis terminas, nors jie yra tinkami vartoti ir galėtų toliau būti toliau parduodami. Tad, įstatymo projektu siūloma panaikinti tokį draudimą ir toliau leisti pardavinėti šiuos produktus. Aišku, įvedant papildomas sąlygas, kad tai būtų aiškiai pažymėta, atskirta“, – paaiškina K. Adomaitis.
Jis taip pat pabrėžia, kad šia iniciatyva tikimasi naudos tiek vartotojams, kurie galės pigiau įsigyti maisto produktų, tiek prekybos centrams, kurie galės realizuoti tokias prekes, tiek gamintojams, kuriems nereikės rūpintis, kur išmesti gerą maistą, kaip būdavo iki šiol.
Pokyčius įkvėpė užsienio patirtis
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė sako, kad idėja, kaip kurti tvaresnę Lietuvą ir švaistyti mažiau maisto, gimė pasižvalgius į užsienio patirtis.
„Atkreipėme dėmesį, kad kai kuriose šalyse yra specializuotų parduotuvių, kuriose leidžiama prekiauti ilgai galiojančiais maisto produktais – kruopomis, miltais, kava, prieskoniais, aliejumi. Jie, pasibaigus tinkamumo terminui, dar būna geri ir saugūs vartoti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi, nusprendėme inicijuoti pokytį, kuris prekybininkams leistų tokį maistą parduoti, aišku, taikant specialias sąlygas – ryškų ženklinimą, atskyrimą ir saugos užtikrinimą. Visas papildomas reguliavimas nuguls į mažmeninės prekybos taisykles. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra parengusi taisykles prekybininkams, kaip tokį maistą parduoti, kad būtų užtikrinamas maksimalus saugumas tiek pirkėjams, tiek prekybininkams“, – patikina viceministrė.
Anot jos, projektas yra geras tuo, kad jis nėra privalomas.
„Jeigu prekybininkas nori parduoti tokį maistą, jis gali tai padaryti, jeigu pirkėjas nori pirkti tokį maistą, jis gali jį pirkti, bet lygiai taip pat prekybininkas turi teisę nieko nekeisti, palikti viską taip, kaip yra dabar, ir jo tiesiog neparduoti“, – akcentuoja G. Lelė.
Ji atkreipia dėmesį, kad produktais su pasibaigusiu galiojimo laiku būtų galima prekiauti ir internete.
„Kitose šalyse, kai atsirado toks leidimas, atsirado ir specializuotos parduotuvės, ypač tvarumu besirūpinančiose šalyse“, – patikslina viceministrė.
Nepraduotas maistas nereiškia maisto švaistymo
Savo ruožtu su maisto švaistymu kovojančio labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas S. Gurevičius idėją palaiko, tačiau pabrėžia, kad sakyti, jog neparduodamas maistas, yra iššvaistomas, nėra teisinga.
„Lietuvoje yra susidariusi tokia situacija, kad jokie maisto produktai negali būti iššvaistomi, tam reikia tik prekybininkų geros valios, nes „Maisto bankas“ darbuotojai beveik kiekvieną dieną būna prie kiekvienos parduotuvės Lietuvoje. Atvykstame pas prekybininką ir esame pasiruošę paimti tiek maisto, kiek reikia, kad jis nebūtų iššvaistomas. Tad, sakyti, kad jeigu aš nepardaviau, aš iššvaisčiau, nėra teisinga. Nes jeigu nepardaviau, turiu galimybę tą maistą atiduoti labdarai“, – akcentuoja jis.
„Maisto bankas“ vadovas taip pat sako, kad svarbiausia, jog nebūtų leidžiama maisto pardavinėti iki paskutinės to produkto galiojimo dienos, nes tokiu atveju maisto švaistymo problema tik dar labiau padidėtų.
„Jeigu makaronų nepardavei per du metus, dabar juos gali atiduodi „Maisto bankui“ ir jie nebus iššvaistomi. Tačiau jeigu tu jų nepardavei per du metus ir planuoji laikyti tą produktą dar mėnesį ar du, bet ir vėl neparduoti, tai tik padidins maisto švaistymą. Jeigu tuos produktus bus leidžiama pardavinėti iki pačios paskutinės sekundės ir jie vis tiek nebus parduoti, jie bus išmesti“, – pabrėžia S. Gurevičius.
Savo ruožtu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad kiekvienas pilietis turi turėti galimybę nusipirkti nukainotą produktą.
„Atsižvelgiant į tai, kiek maisto atiduodama ar išdalinama per įvairias maisto organizacijas, dar tikrai turime kur tobulėti, tad visos priemonės yra geros. – Teigia ji ir apibendrina. – Stiprinkime sistemą ir požiūrį, kad kuo mažiau maisto būtų išmesta. Norisi pasiekti 2030 m. (maisto švaistymo mažinimo – ELTA) tikslus, padėti skurstantiems ir sudaryti galimybę žmonėms, kurie nori įsigyti nukainotą produktą.“
ELTA primena, kad Lietuvoje per metus išmetama beveik 400 tūkst. tonų maisto produktų. Maždaug šeštadalį šio kiekio išmeta prekybos centrai. Tai maistas, kurio nespėjama parduoti arba paaukoti.
Žymuo „Geriausias iki...“ nurodo tik rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą. Todėl iš tikrųjų tokį maistą, jei jis buvo laikomas tinkamai, paprastai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės. Tai galioja tokiems produktams kaip makaronai, arbata, aliejus, cukrus, kava, kruopos, konservai ir kitos ilgai negendančias prekes.
Pardavinėti tokius produktus ilgiau Europoje leidžia Airija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Austrija ir Slovakija.
Tinkamumo vartoti termino nebūtų galima pratęsti maisto papildams, kūdikių maistui, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, o taip pat pieno, mėsos ir kitiems greitai gendantiems produktams.
