Problema prasideda jau darželyje
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė sako, kad galime jausti nebent palengvėjimą, jog nebuvome paminėti tarp šalių, kurios pagal šiuos rodiklius smuko labai žemai.
„Bet vis dėlto, esame 20-oje iš 27 vietų, tai kaip ir nelabai kuo stipriai galime pasidžiaugti, nes jeigu pasižiūrime į darbo rinką, tai matome praktiškai tas pačias problemas. Vadybiniame lygmenyje, 1 iš 3 vadovaujančiųjų pozicijų užima moterys, bet jeigu žiūrime aukščiau, kur yra valdybos, čia atsiranda tik 1 iš 4, kartais ir 1 iš 5.
Galbūt toks mažas pasidžiaugimas galėtų būti dėl darbo užmokesčio atotrūkio. Jis nuo praeitų metų šiek tiek pagerėjo ir dabar turime tik 11 procentų atotrūkį tarp lyčių, bet vėlgi, jeigu pažiūrėsime į skirtingus sektorius, tai matysime, kad kai kur jis yra netgi 34 procentai, kai kur šiek tiek mažesnis. Tai irgi toks kvestionuotinas klausimas“, – aiškina V. Gabrieliūtė.
Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis, pasak specialistės, stebimas tose srityse, kur įprastai dirba daugiau vyrų: finansuose, technologijose, gamybos sektoriuje. Švietimo ar socialiniuose sektoriuose – atotrūkis mažesnis.
„Dažnai tose organizacijose, kur dirba daugiau moterų, vadovaujančias pozicijas užima dažniau vyrai, gauna aukštesnį atlyginimą ir platesnes karjeros galimybes. Tai labai susiję su lyčių nelygybės klausimu, ką ir indeksas nagrinėja: kokias profesijas mes renkamės, kai studijuojame?
Problema išryškėja labai anksti ir yra susijusi su profesiniu orientavimu, kuris net ne mokykloje prasideda, o greičiausiai darželyje: į ką mes orientuojame vaikus, ką kalbame, su kokiais žaislais žaidžiame? Sakome, kad būsi tikras inžinierius, statybininkas, santechnikas ar technologas. Mergaites skatiname dirbti visai kitose srityse, kurios siejasi labiau su tarpasmeniniais santykiais, rūpinimuisi kitais.
Rezultatai pasimato po 20-ies metų, kai stebime, kokias studijų programas renkasi būsimi studentai. Vyrai maždaug 3-4 kartus dažniau renkasi technologijas ir technologines profesijas, inžinerines profesijas – netgi 6 kartus dažniau, o tai, kas susiję su švietimu ar sveikatos priežiūra, dažniau renkasi moterys. Tendencijos išlieka“, – sako ji.
Lietuvos įmonės siekia pokyčių
Kaip pasakoja BTA Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė, siekdama geresnės darbo aplinkos, draudimo bendrovė turi nusibrėžusi strategiją dėl lyčių lygybės ir įvairovės užtikrinimo įmonėje.
„Prieš daug metų esame pasirašę lygių galimybių tvarkas ir nediskriminacinio elgesio taisykles, bet kai prisijungėme prie „Vienna Insurance Group“, mes artimiau susipažinome su jų įvairovės strategija, kuri laikoma tiek vertybe, tiek stiprybe. Tai pakeitė mūsų požiūrį į lygias galimybes ir mes įvertinome savo ir stipriąsias, ir, žinoma, tobulintinas vietas.
Visiškai šviežiai, prieš kelias dienas, visus darbuotojus supažindinome su atnaujinta įmonės politika, kur žymiai giliau ir plačiau darbuotojams paaiškinama lygių galimybių samprata, kaip yra svarbu puoselėti bendrovės vertybes ir taip pat kokios programos, edukacinės ar prevencinės, bus diegiamos organizacijoje“, – aiškina ji.
Pasak pašnekovės, šiandien įmonė gyvena pokyčių laikotarpyje: sudarytas veiksmų planas, kaip bendrovė matuos ir sieks išsikeltų tikslų. Artimiausiu metu darbuotojai bus kviečiami dalyvauti „lygių galimybių liniuotėje“, kurios dėka galės lyginti pokyčius su kitomis šalies įmonėmis.
„Įprastai mes pratę labiau matuoti savo vidinėmis apklausomis: kaip darbuotojai jaučiasi, kokie santykiai su darbuotoju, ar nėra kažkokių diskriminacinių požymių, lyginame padalinį su kitu padaliniu, ieškant ir gliaudant problemas. Bet šiemet darome didelį žingsnį į priekį“, – pasakoja J. Krikščiūnė.
Pokyčių siekia tiek privatus, tiek viešasis sektorius
Kaip teigia Lygių galimybių integravimo grupės vadovė, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipiasi ir viešos, ir privačios organizacijos bei teiraujasi, kokius žingsnius žengti, kad pokytį pavyktų pasiekti. Pasak jos, labai svarbu ne tik suprasti, kad socialinė lygybė egzistuoja, o lyčių ar kitų tapatybių nuostatos daro neigiamą įtaką, bet reikėtų įsivertinti ir situaciją pačioje įmonėje bei imtis veiksmų.
„Tad „lygių galimybių liniuotė“, kurią siūlome organizacijoms, būtent tą ir leidžia padaryti. Pasižiūrime, kaip darbuotojai geba atpažinti diskriminacines situacijas, kaip jie patys jaučiasi darbo vietoje, ar jie pastebi kažkokių netinkamų komentarų, susijusių su lytimi, amžiumi, rase ir panašiai. Ir kokius jie pasiūlymus turi savo organizacijos lygių galimybių politikai, į ką norėtų atkreipti dėmesį, gal trūksta kažkokių žinių ar iniciatyvų. Tai tikrai labai geras įrankis, kuris vėliau leidžia parengti ir taip vadinamą veiksmų arba lygybės planą organizacijoje.
Tik politikos neužtenka – ji yra pasivi priemonė. Ji reglamentuoja, kad mes įsipareigojame, bet veiksmų planas leidžia mums turėti labai aiškius indikatorius, ką mes veiksime, kokius išteklius turėsime ir kada tuos tikslus pasieksime. Tai labai sveikintina iniciatyva“, – teigia V. Gabrieliūtė.
Vis dėlto, kaip atkreipia dėmesį specialistė, svarbu ir pačių darbuotojų iniciatyvumas. Ypač tai aktualu didesnėse organizacijose, kuriose darbuojasi daugiau nei 50 darbuotojų. Jie gali kreiptis į personalo skyrių ir teirautis: kaip mes įgyvendiname Darbo kodekso 26 straipsnį, kuris įpareigoja organizacijas turėti tokią politiką ir numatytas priemones?
„Nuo lapkričio 1 atsirado ir papildomi įpareigojimai, kad būtų užtikrinta saugi darbo aplinka, kurioje nebūtų priekabiavimo, psichologinio ar fizinio smurto. Mes maždaug trečdalį savo gyvenimo, kai kurie ir daugiau, praleidžiame darbe, todėl labai svarbu į tai investuoti, nes kai darbe jaučiamės gerai, tai labai svariai veikia mūsų ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.
Tai pirmiausiai, darbuotojams reikėtų kreiptis į savo organizacijos ar valdybą, ar personalo skyrių ir spręsti kylančias problemas. Tačiau jeigu yra labai toksinė, žalinga aplinka ir yra kažkokių pavyzdžių, kur buvo prieš asmenį smurtauta ar patirta diskriminacija dėl tam tikros tapatybės, ar seksualinis priekabiavimas, tai tikrai galima kreiptis ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir apie tai pranešti, o mes pradėsime tyrimą“, – pabrėžia pašnekovė.
