Šis verslo sektorius turės įgyvendinti bene daugiausia pokyčių: elektromobiliai – tik pradžia, bet ne didžiausias iššūkis

Su klimato kaita kovojantis pasaulis priverstas sparčiai diegti alternatyvas, kurios padėtų pasiekti Paryžiaus sutartyje užsibrėžtų tikslų. Europos Sąjungos (ES) šalys iki 2030 metų įsipareigojusios bent 55 procentais, palyginti su 1990-aisiais, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. Dar po dvidešimties metų, 2050-ųjų, valstybių tikslai ambicingesni – planuojama pasiekti nulinį anglies dvideginio (CO2) išmetimo lygį. Logistikos sektorius – vienas daugiausiai transporto sektoriuje išmetančių anglies dvideginio dujų, todėl kasdien susiduriama su iššūkiais, siekiant prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo tikslų.

Pokyčių reikalauja ir vartotojai

Europos Sąjunga siekia būti pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Sąjungos pagrindinis užmojis – pasiekti ne daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus klimato atšilimo tikslą. Šiam siekiui įgyvendinti visi verslo sektoriai privalo integruoti pokyčius, lemiančius mažesnę aplinkos taršą.

Skaičiuojama, kad būtent vilkikai išskiria net 22 proc. anglies dvideginio visame kelių transporte ES šalyse, tačiau sudaro vos 2 proc. visų transporto priemonių keliuose. Pandemijos metu išryškėjo ir gero nežadanti tendencija – augo elektroninė prekyba, kuri būtų neįmanoma be logistikos įmonių, pristatančių pirkinius tiesiai pirkėjams į namus. Todėl į kelius išrieda vis daugiau vilkikų, o jų poreikis ateityje tik augs.

„Net ir pačiame pandemijos įkarštyje, kai vyravo neapibrėžtumo situacija, praktiškai nė viena valstybė Europoje nesiėmė stabdyti tarptautinio krovinių judėjimo suprasdama, jog taip pristatomi gyvybiškai svarbūs vaistai, maistas ir kitos prekės“, – pastebi „Girtekos“ marketingo ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus.

Apklausos atsiskleidžia, kad tvarumo ir ekologiškų sprendimų reikalauja ne tik kenčianti gamta, bet ir patys žmonės. Kaip pasakoja „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila, dėl tvaresnių sprendimų žmonės netgi pasiryžę mokėti daugiau, o tai diktuoja ir naujas, tvaresnes verslo strategines kryptis.

„DPDgroup“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 70 proc. internetu perkančių europiečių mano, jog verslas turėtų būti draugiškas aplinkai, o maždaug 2 iš 5 tyrimo dalyvių mokėtų daugiau jei tvaresnė būtų ir prekė, ir jos pristatymas.

Todėl aplinkai draugiškas siuntų pristatymo sektoriaus veikimas ateityje turės tapti būtinybe – klestėjimo arba žlugimo klausimu. O tvarius sprendimus tikrai įvertins ne tik pirkėjai, bet ir potencialūs partneriai ar kandidatai“, – aiškina jis.

Trumpina tiekimo grandines

Siekiančios sumažinti taršą atmosferoje logistikos įmonės kasdien privalo kruopščiai sudėlioti siuntų gabenimo maršrutus, kad vilkikų vairuotojai keliuose praleistų kuo mažiau laiko ir kiek įmanoma tvariau ir efektyviau gabentų krovinius.

„Šio tikslo siekti mūsų įmonėje padeda nušlifuoti vidiniai logistikos procesai ir įdiegtas maršrutų optimizavimo būdas „District optimization“ (liet. rajonų optimizacija). Jo veikimo principas paprastas – kurjeris darbo dienos pradžioje skenuodamas siuntas terminale kiekvienam sustojimui priskiria atitinkamą aptarnavimo zoną.

Suskenavus siuntas, sistema sudėlioja maršrutą eilės tvarka pagal zonas. Tai leidžia kurjerio maršrutą vidutiniškai patvirtinti per 5 min., tad darbuotojas greičiau išvažiuoja iš terminalo, gali daugiau laiko skirti siuntų pristatymui ir pristatyti jų daugiau“, – pasakoja „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas T. Vaišvila.

Kaip pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas, bendrovėje naudojama ir kita – „Predict“ (liet. prognozavimo) funkcija, kuri padeda siuntų gavėjus informuoti iš anksto, 1 val. tikslumu, kada kurjeris atvyks. Tai taip pat sutaupo kurjeriams laiko ir energijos, leidžia pristatyti daugiau siuntų.

Tiekimo grandinių trumpinimas – ne vienintelė išeitis

„Girtekos“ marketingo ir komunikacijos vadovo teigimu, vieno ir paprasto sprendimo, sprendžiančio visus tvarumo iššūkius, nėra – žingsniai mažesnio poveikio link yra platus žingsnių rinkinys. Tiekimo grandinių trumpinimas neretai pristatomas kaip svarbiausias su tarša kovojantis sprendimas, tačiau S. Bartkus įsitikinęs – to nepakanka.

„Sunku tikėtis, kad visuomenė būtų linkusi atsisakyti šviežių vaisių ar daržovių žiemos metu ar, pavyzdžiui, šviežios žuvies bet kuriuo metų laiku. Dėl to kartu su visuomene esame atsakingi mažinti poveikį. Tad turime ir kitų sprendimų.

Nuolat atnaujiname transporto parką – seniausio vilkiko amžius nesiekia trejų metų, o vilkikų gamintojai kiekvienais metais tobulina naudojamas technologijas, kurios mažina tiek kuro suvartojimą, tiek išmetamo anglies dvideginio kiekį. Mūsų įgyvendinamas skaitmenizacijos projektas didele dalimi nukreiptas į tai, jog kiekvienas nuvažiuotas kilometras būtų prasmingas“, – aiškina S. Bartkus.

Be to, įmonė kiekvienais metais didina intermodalinių pervežimų kiekį, kai dalį laiko krovinys gabenamas keliais, o kitą dalį – traukiniais ar keltais, krovinį išlaikant toje pačioje puspriekabėje. S. Bartkaus teigimu, iki 2025 m. net 20 proc. ilgų distancijų pervežimų bendrovė planuoja vykdyti būtent geležinkelių ir keltų pagalba.

Gelbsti ir paštomatai, ir senos dėžės ar baldai

Aplinkos taršą padeda sumažinti ir paštomatai, kuriuose vienu metu kurjeris gali palikti ne vieną siuntą, jam nereikia krovinių pristatyti kiekvienam užsakovui atskirai – taip taupomas laikas ir nuvažiuojami kilometrai, kartu mažinant CO2 išmetimą.

„Maršrutų dėliojimą ir logistines operacijas itin palengvina ir mūsų paštomatų tinklo plėtra. Į vieną paštomatą gali tilpti net apie keliasdešimt siuntų, o iki jo keliauti reikia vos vieną kartą. Tokiu būdu išvengiame automobilių taršos, kurjeriai taupo laiką.

Esame apskaičiavę, kad vienas paštomatas vidutiniškai padeda sutaupyti apie 2,9 tonos CO2 kasmet. Kadangi jų turime apie 300, per metus šis skaičius išauga iki bene 900 tonų CO2“, – aiškina T. Vaišvila.

Atsižvelgiama ir į žiedinės ekonomikos principus, padedančius pakartotinai panaudoti resursus ir sumažinti aplinkos taršą.

„Pavyzdžiui, mūsų perpakuotojai pakartotinai naudoja didesnes terminale likusias dėžes pažeistų siuntų pakavimui – kasdien sunaudojama daug tokių dėžių. Taip pat nuo siuntų likusias, tačiau jokios paskirties neturinčias, dėžes naudojame įmonės gyvenime: jose į skalbyklą siunčiame darbinius rūbus, sandėliuojame ar siunčiame laiškus. Be to, Vilniaus terminale naudojame baldus, kurie yra atkeliavę iš „DPD Lietuva“ centrinio biuro“, – sako T. Vaišvila.

Svarbi ir vairuotojo elgsena kelyje

Krovinius gabenančios bendrovės pastebi, kad ne tik trumpinamos tiekimo grandinės, naujausios technologijos ir skaitmenizacijos procesai ar žiedinės ekonomikos principų integravimas įmonės veikloje padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų, skirtų klimato kaitai mažinti.

Pasak pašnekovų, labai svarbi ir vairuotojų kultūra darbo metu. Ne tik nuo naujausio ir efektyviausio vilkiko ar kruopščiai suplanuoto maršruto priklauso krovinio gabenimo laikas ir nuvažiuoto maršruto taršumas. Didžiulę įtaką šioje vietoje turi ir tai, kaip kelyje elgsis pats vairuotojas, todėl įmonės moko juos ekologiško vairavimo kultūros.

„Mes skatiname saugų, atsakingą ir ekologišką vairavimą, o nusipelniusius vairuotojus motyvuojame finansiškai – tam skirta mūsų organizuojama programa „EKO lyga“. Tokiu būdu siekiame mažinti avarijų ir pretenzijų riziką, užtikrinti saugų ir patikimą krovinių pristatymą mažinant mūsų poveikį aplinkai – ekologiško vairavimo pagalba siekiant, jog į orą būtų išleista kuo mažiau anglies dvideginio“, – sako S. Bartkus.

Panašios praktikos taikomos ir kitoje šalies logistikos įmonėje.

„Prieš priimdami naują kurjerį į komandą, įvertiname jo vairavimo įgūdžius, gebėjimus transporto priemonę valdyti ekonomiškai ir saugiai – ne tik aplinkinių, bet ir aplinkos atžvilgiu. Prisijungus prie komandos, papildomai apmokome kiekvieną kurjerį saugaus ir našaus vairavimo principų. Mokymus kartojame reguliariai, primename darbuotojams esmines mūsų veiklos taisykles“, – priduria T. Vaišvila.

Gal metas vilkikus elektrifikuoti?

„DPD Lietuva“ kasdien pristato po keliasdešimt tūkstančių siuntų. Įmonė atvira ir sako: „esame netvarios ekosistemos dalis, nes tokia yra mūsų verslo prigimtis – važiuoti, vežti, pristatyti“. Todėl dar praėjusiais metais bendrovė elektrifikavo didžiąją dalį Vilniuje gyventojams ir verslo įmonėms pristatančių mikroautobusų. Kompanija įsigijo 60 elektrinių furgonų, o gatvėse liko riedėti 40 dyzelinių mikroautobusų.

„Galutinis tikslas – iki 2030 metų palaipsniui pakeisti visą dyzelinį transportą. Visgi, turime specialių transporto priemonių, kurios išlaiko temperatūrinius režimus – joms alternatyvos kol kas nėra. Taip pat išlieka sunkvežimiai, kurių pasiūla kol kas tik ateina į rinką ir šias transporto priemones keisime tada, kai tam bus reali alternatyva“, – „Delfi“ anksčiau yra sakęs T. Vaišvila.

Kad dabar keliuose riedančių sunkvežimių pakeisti elektrinėmis transporto priemonėmis vis dar nėra galimybės, šiandien pasakoja ir „Girtekos“ atstovas S. Bartkus. Jo teigimu, šiuo metu esančios elektros technologijos nėra paruoštos sunkių krovinių pervežimui ilgais maršrutais – trūksta tiek prieinamų vilkikų, o dar labiau infrastruktūros vežti krovinius tarptautiniais maršrutais.

„Pavyzdžiui, apie lengvuosius elektromobilius išgirdome praktiškai prieš dvidešimtmetį ir tik dabar jie ženkliau matosi mūsų gatvėse – sunkieji elektrifikuoti vilkikai vis dar daro pirmuosius žingsnius. Dar 2017 m. buvome viena pirmųjų bendrovių Europoje užsisakiusi „Tesla“ vilkiką, tačiau ši bendrovė vis dar jų negamina“, – sako jis.