Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota laidoje „Ateities karta“.
Geriausias laikas sugalvoti naują tikslą yra dabar
Psichologė Monika Kuzminskaitė teigia, kad žmonės nuolat kelia tikslus, ypač per Naujus metus, anot jos, tai – puiki proga.
„Apskritai žmonės mėgsta sugalvoti tikslų įvairiomis progomis, – teigia ji ir paaiškina, – kiekvieną kartą, kai juos sugalvojame kokioje nors iškilmingoje aplinkoje, kuri yra emociškai įtempta ir džiaugsminga, tie tikslai turi stipresnius sparnus, geriau skrenda, mes tvirčiau jų laikomės, atrodo, esame labiau fokusuoti“.
Psichologė įsitikinusi, kad emocinis krūvis padeda ir tikslą geriau suformuluoti, ir geriau to tikslo laikytis, tad, anot jos, yra prasmės sugalvoti tikslus tokiomis dienomis ar progomis, kurios yra svarbios.
„Nebūtinai reiškia, kad Kalėdos yra ta vienintelė svarbiausia diena, kai turime daug intensyvių ir pozityvių emocijų. Bet kuri diena, kuri yra asmeniškai reikšminga, yra labai gera proga sugalvoti tikslą. Pavyzdžiui, rytoj yra labai gera diena, – mintimis dalijasi M, Kuzminskaitė ir pabrėžia, – dabar yra geriausias laikas sugalvoti naują tikslą“.
Nenurašykite savo tikslų, jeigu iš karto nepavyksta jų įgyvendinti
Psichologė įvardija ir priežastis, kodėl kai kurie Naujųjų metų tikslai yra neįgyvendinami.
„Galime per daug užsimoti. Vedami to paties optimizmo, taip pat tikėjimo šventiniais stebuklais, norime labai daug, labai aukštai iššokame ir nepamatuojame, – teigia ji, – be to, norisi pasigirti kažkokiu didesniu, iškilmingesniu tikslu ir dėl to užsibrėžiame per daug, gal viduje net ir pasimatavę“.
Psichologė įsitikinusi, kad iš pradžių reikėtų išsikelti mažesnį tikslą, jo siekiant eiti mažais žingsneliais, išsidėlioti jį „pakopomis“ ir pradėti dabar, o nelaukti sausio 1 d. „Bus žymiai smagiau, jeigu sausio 1 d. jau būsime penkiolika dienų kaip, pavyzdžiui, sėkmingai sveikai valgantys, nerūkantys“, – sako ji.
M. Kuzminskaitė skatina į savo tikslus žiūrėti nuosekliai ir nemesti jų iš karto, jei per vieną ar tris dienas nepavyksta įgyvendinti.
„Tikslas – juk geras, tačiau gal reikia prie jo grįžti, galbūt apsisukti ir pažiūrėti, kas vis tik nepavyko, nuleisti kartelę, pasigaminti „pakopas“, jeigu nepavyko nubėgti dešimt kilometrų, gal užteks tiesiog dešimčiai minučių išeiti į lauką, kitą dieną – pusvalandžiui, dar kitą – valandai, – sako ji ir paaiškina, – taip pasieksite tai, ko norėjote. Nereikėtų iš karto nurašyti savo tikslų, tiesiog pripažinti, kad šiek tiek per daug užsimojau. Lėčiau, mažiau, bet vis tiek daryti tai, kas buvo sugalvota, tuomet pasitikėjimas savimi augs su kiekviena pakopa ir viskas bus gerai“.
Psichologė įsitikinusi, tokiu būdu naujas mėnuo taps naujos pradžios, o ne nevilties mėnesiu.
Dažniausiai keliami, bet neįgyvendinami tie patys tikslai
M. Kuzminskaitė taip pat mano, kad garsiai deklaruoti savo tikslus yra naudinga, tačiau svarbu pirmiausia juos apgalvoti.
„Turbūt reikėtų suskaičiuoti iki trijų, dar geriau iki dešimties ir tada jau paskelbti, – sako ji ir priduria, – bet apskritai pasiskelbti yra prasmės, todėl kad pasakius viešai apie tai, kokio tikslo ruošiamės siekti, iš esmės sustiptiname savo motyvaciją, atsiranda papildoma priežastis jį vykdyti, dėl to, kad vėliau gali būti gėda pasakyti, kad to tikslo nepasiekiau“.
Psichologė taip pat pabrėžia, kad jeigu tikslas geras, reikia imtis visų priemonių jį įgyvendinti.
Vis dėlto tarp tokių tikslų, kurie yra nuolatos išsikeliami, bet neįgyvendinami, ji įvardija norą pradėti sveikai maitintis, sportuoti, skirti laiko poilsiui, numesti svorio, mesti rūkyti ar kitus žalingus įpročius.
Psichologė taip pat pabrėžia, kad dažniausiai tikslus užsibrėžiama pradėti įgyvendinti nuo sausio 1 d. „Nuo Naujųjų metų, nuo pirmadienio, nuo rytojaus – yra įvairių datų, bet sausio 1 d. yra tokia ryškesnė“.
Darbui keisti reikalingas planas
Vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad darbo rinkoje Naujuosius metus galima išskirti du kartus, tai – rugsėjo 1-oji ir sausio 1-oji, kai žmonės duoda pažadus, kad norėtų susirasti naują darbą.
„Tai darbo rinkoje yra labai ryšku, iš tiesų, apie naują darbą pradedame galvoti labai aiškiomis datomis, – sako ji, – tuo metu žmonės apie tai pradeda daugiau kalbėti arba sakyti, kad iš tiesų jau būtų verta pagalvoti apie kitą darbą“.
Planai keisti darbą, anot L. Duksaitės-Iškauskienės, būna sėkmingai įgyvendinami arba lieka tik kalbomis.
„Būna dvejopai, kartais tai ir baigiasi kalbomis, kai tas darbo keitimas neturi jokio plano, nes reikia vis tiek žinoti, kokio darbo aš noriu, ką galėčiau dirbti, kur galiu būti reikalingas, naudingas, kas mane gali pasamdyti. Todėl jeigu toks planas atsiranda, darbo keitimas tampa realybe, – įžvalgomis dalijasi ji.
Rinka darbui keisti yra palanki
L. Duksaitė-Iškauskienė tvirtina, kad šiandien pakeisti darbą arba profesiją nėra sunku.
„Darbo rinka šiuo metu yra labai karšta ir mums trūksta apie 70 000 darbuotojų. Lietuvoje tikriausiai neturime nė vienos įmonės, kuri galėtų pasakyti, kad jai netrūksta nė vieno darbuotojo“ – teigia ji.
Vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė įsitikinusi, kad darbo rinka yra labai gera, o pasidarius planą įmanoma darbą pakeisti, tik lūkesčiai turi būti adekvatūs.
„Labai dažnai žmonės kalba apie tai, kad nori prasmingo, perspektyvaus, gerai apmokamo darbo, tačiau kartais šios dalys ne visada gali būti kartu, – sako ji ir akcentuoja, – iš tiesų, pasidarius planą ir identifikavus tai, kas mums yra prasmingas darbas, kokia industrija mums atrodo labai perspektyvi ir ką reiškia gerai uždirbti, darbą 2022 m. tikrai galima pakeisti“.
L. Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad vyresni žmonės vis dažniau ryžtasi keisti darbą: „Darbo rinkoje turime labai įdomią situaciją – vyresnieji labai greitai mokosi iš jaunimo, jie pradeda darbą keisti dažniau, ko anksčiau nedarydavo“.
Ji tai pat pabrėžia, kad jaunosios kartos atstovai, kurie dabar ateina į darbo rinką, yra darbo keitimo čempionai, kurie darbą gali keisti kas pusmetį, kas devynis mėnesius, kas metus.
„Turime net naują terminą darbo rinkoje – tai yra „darbo rinkos klajokliai“ arba kitaip vadinami nomadai“, – pavadinimą žmonėms, dažnai keičiantiems darbą, įvardyti pateikia L. Duksaitė-Iškauskienė.
Vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė galvoje turi žmones, kurie tik pradeda savo karjerą, pavyzdžiui, studentus arba ką tik pabaigusius studijas. Anot jos, trejus, ketverius, šešerius metus jie yra darbo rinkos naujokai.
L. Duksaitė-Iškauskienė įsitikinusi, kad ne tik asmeniniam gyvenimui, bet ir darbui turėtume kelti pamatuotus tikslus nedideliems etapams.
„Pagalvokime apie savo karjerą taip, kaip vaikai žiūri į kompiuterinį žaidimą. Mes einame mažais etapais, lygmenimis, kai pasiekiame vieną lygį, galime pereiti į kitą, bet negalime iš karto peršokti dešimties laiptelių, to visiems ir linkiu“.
Laidą „Ateities karta“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20.00 val. per Delfi TV kanalą ir portale delfi.lt.