Darbdaviai, savo ruožtu, ne visada nusiteikę siūlyti didesnį atlygį, tačiau situacija verčia viliojant darbuotojus net atrankos metu persvarstyti sąlygas. Prekybininkų, pramonės bei vežėjų atstovai lyg susitarę tvirtina, kad dabartinė rinkos situacija – palankesnė darbuotojui, tad reikia pasitempti, norint pritraukti geriausius.
Technologijos padeda, bet žmogaus nepakeičia
Jau kurį laiką baiminamasi, kad Lietuvoje automatizuojant vis daugiau funkcijų pritrūks darbo fiziniams žmonėms, tačiau viskas vyksta priešingai. DPD personalo vadovė Aušra Delonaitė sako, kad įmonė siekia palengvinti darbuotojams tuos darbus, kuriuos galima automatizuoti: „Neseniai Kaune paleidome naują siuntų rūšiavimo liniją, kuri gali sėkmingai paskirstyti siuntas su minimalia darbuotojų priežiūra. Pilnai paleista linija ateityje atstos 120 naujų darbuotojų, tačiau šiuo metu mes neatleidžiame nei vieno: darbuotojai imasi aukštesnės kvalifikacijos darbų“.
Tą patį tvirtino ir „Švyturio-Utenos alus“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Julija Gedrimė, kurios teigimu, technologijos dažnai ne pakeičia, o padeda žmonėms atlikti nuobodų, monotonišką darbą. Geriausi pavyzdžiai – darbas sandėliuose ar prie pakavimo linijų: „Tobulėjant technologijoms, modernesnės pakavimo linijos pačios sukrauna butelius į dėžės ar kartono pakuotes, nors anksčiau tą darydavo žmonės. Šias linijas reikia prižiūrėti, valyti, techniškai aptarnauti. Vietoj anksčiau reikalingų pakuotojų, dabar reikia technikų, automatikų, mechanikų, inžinierių. Todėl nekvalifikuotų darbuotojų poreikį keičia kvalifikuotų darbuotojų poreikis“.
„Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė sakė, kad įmonė automatizacijai skiria daug dėmesio, įrengimams bei programoms perduodant darbus, kuriems žmogaus kūrybiškumo ir kitų kompetencijų nereikia. „Pavyzdžiui, Baltijos šalyse „Rimi“ bendrovėje veikia 30 robotų, kurie atlieka įvairias finansines bei kitas standartines operacijas. Parduotuvėse jau seniai nieko nestebina savitarnos kasos, testuojame ir įvairius įrengimus, leidžiančius prižiūrėti prekybos salės švarą. Labai svarbu pabrėžti, kad technologijos ne pakeičia žmones, o išlaisvina jų potencialą, kurį mes galime panaudoti kitose veiklose“, – sakė pašnekovė.
Dėl darbuotojų tenka pakovoti
Priklausomai nuo srities, darbuotojo paieška gali trukti nuo savaitės iki kelių mėnesių. Kai kurie darbdaviai žvalgosi ir į užsienį, iš kur gali pakviesti tinkamą kandidatą. DPD atstovės teigimu, dėl darbuotojo tenka pakovoti visose srityse – tiek IT sektoriuje, apie kurį kalba visi darbdaviai, tiek klientų aptarnavimo srityje. Labiausiai šiame versle išaugo kurjerių bei terminalo darbuotojų skaičius, tad tenka įdėti nemažai pastangų, kad geriausi prisijungtų prie komandos.
„Ieškome labai skirtingų sričių darbuotojų – ir kolegų terminale, ir retos kvalifikacijos IT, projektų valdymo, produktų kūrimo specialistų, tad atrankos užtrunka skirtingai. Labai džiaugiamės, kai pavyksta kurjerius ir terminalo darbuotojus priimti greičiau nei per savaitę. Tiesa, atranka gali užtrukti ir kelis mėnesius, įtraukti darbuotojų paieškos agentūras, įvairius darbuotojų paieškos kanalus – „Facebook“, „Linkedin“, „Meetfrank“. Kolegų ieškoti mums padeda ir darbuotojai – už rekomenduotą sėkmingai dirbantį kolegą jie gauna premiją“, – pasakojo A. Delonaitė.
„Švyturio-Utenos“ atstovė atviravo, kad didžiausias iššūkis – rasti žmonių, norinčių dirbti regione. Jaučiamas aukštos kvalifikacijos gamybinių pozicijų darbuotojų stygius Utenoje. Jei anksčiau užtekdavo įkelti skelbimą ir laukti kandidatų, tai pastaruoju metu tenka būti daug aktyvesniems ir išradingesniems. Tinkamą išsilavinimą ir patirtį maisto pramonės sektoriuje turinčių darbuotojų stygius nemaža dalimi susijęs su regioniškumu. Kandidatų į tam tikras reto profilio pareigybes paieškai įmonė pasitelkia išorinės atrankų agentūros pagalbą. Taip pat dairosi talentų kitose „Carlsberg“ grupės rinkose.
„Ypatingų sunkumų randant naujų darbuotojų neturime – kaip ir anksčiau sudėtingiausia rasti aukštos kvalifikacijos specifinių gamybinių ir techninių žinių reikalaujančių pozicijų darbuotojų Utenoje. Kadangi jau ne vienas gamybos vadovas į Uteną važiuoja iš kito miesto, kompensuojame jam kelionės arba buto nuomos išlaidas. Taip pat visai neseniai įdarbinome į virimo vadovo poziciją patyrusį specialistą iš Ukrainos“, – patirtimi dalinosi J. Gedrimė.
Neretai darbdaviams sudėtinga ne tik rasti, bet ir išlaikyti darbuotojus. Įmonės tam imasi įvairių taktikų. „Rimi“ atstovė papasakojo apie gana neįprastą sprendimą – galimybę darbą palikusiam darbuotojui grįžti atgal.
„Galiu drąsiai teigti, kad vieninteliai Lietuvoje turime iniciatyvą „Bilietas sugrįžti“, kurios tikslas yra susigrąžinti „Rimi“ jau dirbusius kolegas, nusprendusius išbandyti save kitose organizacijose. Gerbiame kiekvieno žmogaus norą mokytis ir įgauti patirčių, todėl kolegoms, nusprendusiems palikti bendrovę, suteikiame galimybę pakeitus savo nuomonę be konkurso sugrįžti į tokią pačią poziciją tomis pačiomis sąlygomis. Turime net 79 parduotuves, kuriose tokių pačių pozicijų tikrai atsiranda, tad sugrįžti yra kur“, – pasakojo V. Kaikarienė.
Sako, kad atlyginimas – nėra svarbiausia
Pašnekovės vieningai sutarė, kad esant galimybei į naujas pozicijas stengiamasi priimti įmonėje jau dirbantį žmogų. Taip paprasčiau darbdaviams, o ir darbuotojai gali kilti karjeros laiptais ar išmokti naujų dalykų. Tačiau nauji kandidatai nori ir papildomų naudų, kaip priedo prie gaunamos pastovios algos. Didžiosios Lietuvos įmonės stengiasi tokių pasiūlymų turėti kuo daugiau ir kuo įvairesnių.
„Siekiame, kad pas mus darbuotojai ne tik ateitų, bet ir pasiliktų ilgam. Dėl to galvojame apie ilgalaikes motyvavimo programas bei siekiame sukurti tokią aplinką, kurioje būtų gera dirbti. Be kiekvienais metais peržiūrimo atlyginimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų bei sveikatos draudimo, siūlome darbuotojams lojalumo programą, sporto, laisvalaikio renginius. Kasdienybę praskaidrina malonios smulkmenos – tokios, kaip papildoma atostogų diena gimtadienio proga, maisto vagonėliai prie biuro penktadieniais, įvairūs konkursai darbuotojams, kurie skatina naujas iniciatyvas ir kūrybiškumą“, – kalbėjo A. Delonaitė.
Pašnekovė pridūrė, kad darbuotojai visada tikisi ir ieško geresnių darbo sąlygų. Šiuo metu lūkesčius didina auganti infliacija, kylančios paslaugų ir produktų kainos bei darbuotojų trūkumas rinkoje. Akivaizdu, kad įmonių kova dėl tam tikros srities specialistų yra labai naudinga darbuotojams ir jie yra beveik tikri, kad keisdami darbą atlyginimą pasididins bent 20 – 30%.
„Atlyginimus peržiūrime kasmet ir nuolat sekame rinkos tendencijas bei į jas atsižvelgiame. Kartais tenka sąlygas peržiūrėti ir atrankos proceso eigoje, tačiau aš tikiu, kad ne tik atlyginimu turime vilioti darbuotojus. Daug dėmesio skiriame vidinei komunikacijai, nes darbuotojai nori žinoti, kas vyksta įmonėje ir kaip jie prie to prisideda. Operacijų skyriuje ne vienas skyriaus vadovas darbą pradėjo rūšiuodamas siuntas terminale. Neseniai pastebėjau vieną tendenciją, ko reikia sėkmingai karjerai DPD – nelauk, kol tave paaukštins, nelauk, kol duos darbo – imk ir daryk daugiau, nei reikalauja tavo pareigos“, – patarimais dalinosi DPD atstovė.
Alaus gamintojai išvardino, kokiomis priemonėmis taikosi prie darbuotojų lūkesčių. 2020m. pradžioje įmonė išplėtė papildomų naudų paketą visiems darbuotojams pasiūliusi sveikatos draudimą, sporto ir sveikatingumo kompensavimą per inovatyvią „Stebby“ platformą, papildomą laisvadienį gimtadienio proga. Vidutinis atlyginimas įmonėje pernai lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, kilo 14%.
„Norėdami motyvuoti darbuotojus intensyviai dirbti vasaros sezonu, kuris aludariams yra pats svarbiausias ir sunkiausias, turime ieškoti įvairių būdų. Taip atsiranda papildomi mokėjimai – ne tik padidinti tarifai už darbą naktį ar viršvalandžius, bet ir vasaros priedai gamybos bei logistikos darbuotojams, didesni, kintami, nuo rezultatų priklausantys, priedai pardavimo komandai, nuolaidos maistui Utenos alaus darykloje įsikūrusioje valgykloje, metinių premijų programa ir kita“, – kalbėjo J. Gedrimė.
„Rimi“ pernai atidarė 12 naujų parduotuvių, kitąmet planuojama atidaryti tiek pat. Įgyvendinant šį tikslą prireikia kelių šimtų naujų žmonių, tad reikia sugalvoti ir naujų naudų pasiūlymų.
„Įvertindami darbo užmokesčio pasiūlymus rinkoje numatome tokius atlyginimus, kurie atitiktų darbuotojų lūkesčius. Kiekvienu atveju, jų dydis yra susijęs su atliekamo darbo sudėtingumu ir atsakomybe, kvalifikacija, kurios reikia numatytoms veikloms. Turime bendrą atlyginimų nustatymo politiką, tačiau individualus požiūris taip pat labai svarbus – norime, kad darbuotojai jaustųsi tinkamai atlyginami už darbą, skatinami už nueitas „papildomas mylias“.
Papildomus paskatinimus gauna mūsų ambasadorystės programos dalyviai – jos metu parduotuvių darbuotojai aktyviai įsitraukia į bendradarbiavimą su miestų ir miestelių vietos bendruomenėmis. Papildoma finansinė paskata suteikiama ir tiems kolegoms, kurie mūsų bendrovei rekomenduoja puikius naujus darbuotojus, o štai savanoriška biuro darbuotojų pagalba parduotuvėse skatinama suteikiamomis papildomomis laisvomis dienomis“, – apie papildomą uždarbį pasakojo „Rimi“ personalo vadovė.
Kitą papildomų naudų reikšmę įžvelgė ir DPD personalo vadovė: „Manau, kad vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurio būsimas darbuotojas pasirenka vieną ar kitą darbdavį, yra įmonės kultūra – juk yra skirtumas, ar dirbsi valso ritmu, ar kiekviena tavo diena bus rokenrolas“.