Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pranešime žiniasklaidai pažymi, kad joks kitas įstatymas Lietuvoje nėra turėjęs tiek įtakos gyvūnams.

„Per 6 dienas nuo lemiamo balsavimo Seime piliečiai prezidentui parašė daugiau nei 1700 laiškų ir paragino jį sustabdyti gyvūnų kankinimą kailių fermose. Tai, kad šiandien kailių fermos Lietuvoje uždraustos, yra žmonių, kuriems rūpi gyvūnai, nuopelnas. Kiekvienas, kuris ėmėsi veiksmų, kad kailių fermos būtų sustabdytos, gali džiaugtis, nes savo veiksmais pakeitė pasaulį“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje

Kiek anksčiau šią savaitę G. Nausėda viešai išsakė savo poziciją kailių fermų draudimo atžvilgiu. Valstybės vadovas teigė, kad šis įstatymas atitinka jo principines nuostatas, o kailinių pirkimą prilygino nuodėmei.

Anot G. Vaitkevičiūtės, kailinių žvėrelių industrijos draudimas kartu yra ir politinis laimėjimas Lietuvai, mat toks sprendimas priimtas be aukštesnių Europos institucijų nurodymo.

Net devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų sako nebeperkantys natūralių kailių, rodo rugpjūtį atliktas reprezentatyvus visuomenės tyrimas. Organizacijos vadovė džiaugiasi, kad lietuviai nesėdėjo sudėję rankų ir nelaukė, kol Europos Sąjunga atsiųs nurodymą uždrausti kailių fermas.

„Šios iniciatyvos ėmėsi gyvūnų gerove besirūpinantys žmonės, kurie devynerius metus aktyviai dirbo siekdami, kad kailių fermos būtų uždraustos. Vien per pastaruosius metus gyventojai sprendimų priėmėjams įvairiausiose institucijose iš viso parašė beveik 27 tūkst. laiškų. Džiugu, kad politikai atsižvelgė į visuomenės lūkesčius ir todėl kiekvienais metais net milijonas gyvūnų nebebus kankinami kailių fermose tik dėl puošmenos“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Valstybės vadovo pasirašytas kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios 2024 m. sausio 1-ąją. Besiverčiantiems šia veikla numatomas pereinamasis laikotarpis ir kompensacijos.