Banko tyrimai atskleidžia, kad Latvijoje ir Estijoje gyvenančios moterys yra drąsesnės, Lietuvoje gyvenančios vis dar kukliausiai vertina savo galimybes kurti verslą. Nors pastarieji pusantrų metų drąsą kurti savo verslą sumažino ir vyrams.
„Tyrimą kartą darėme 2021 metų rudenį, paskutinis buvo atliktas šių metų vasarį–kovą. Per pusantrų metų pastebėjome, kad ketinimai kurti verslą per artimiausius 1–3 metus sumažėjo perpus – buvo 36 procentai,o dabar tik 18 procentų respondentų pasisakė norintys kurti verslą. Lietuvių moterų kuklumas išlieka, nors kai kurių gerų pokyčių ženklų matome. Kalbant apie baimę kurti verslą, yra postūmis į teigiamą pusę – 2021 metais buvo 40 procentų, dabar nukrito iki 31 procento. Bet jei palygintume su Latvijoje ir Estijoje atliktu tyrimu, ten moterys drąsesnės“, – sako SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.
Bene dažniausias moterų atsakymas buvo siejamas su nesėkmės baime. Ką tai slepia?
„Turbūt pagrindinė priežastis – pasitikėjimo savimi stoka. Susipina baimė, netikrumas dėl savo verslo: „Ar man pasiseks?“ Visose šalyse tyrimai rodo, kad moterų pagrindinės priežastys yra psichologinės, emocinės, vyrų – racionalios. Vyrai žiūri kapitalo trūkumus, finansinę paramą, lėšų pritraukimą, o moterys vardija savo baimes ir nepasitikėjimą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
Monika Paulė, asociacijos „Lyderystė“ valdybos narė, sako matanti teigiamų pokyčių, tačiau aplinkos požiūris ir stereotipai vis dar turi neigiamos įtakos.
„Kalbant apie moterų lyderystę, mes matome teigiamų pokyčių, – tikrai daugėja moterų vadovių. Tačiau būti moterimi vadove yra viena – prisiimti atsakomybę tam tikroje organizacijoje, bet kurti savo verslą yra kitokia atsakomybė. Tai atsakomybė, kuri neturi ribų, neturi jokių apibrėžtų laiko rėmų. Moterims užtenka drąsos steigti verslus, kurie visuomenėje labiau priimtini, t. y. „moterų verslai“, susiję su grožiu, sveikata. Ko moterims labiausia trūksta, tai steigti verslus, kurie reikalauja ir greito augimo, ir didelių investicijų. Yra ir šioks toks ribojimas iš aplinkos, mat visame pasaulyje kalbama, kad investicijos į moterų kuriamus verslus gerokai mažesnės ir moterims gerokai sunkiau pritraukti ypač dideles investicijas. Manau, palaikymo trūkumas iš aplinkos ir tai, kad moterims reikia įdėti žymiai daugiau pastangų kuriant savo verslą bei jį sėkmingai auginant, yra labai stipriai ribojantis faktorius“, – sako M. Paulė.
Stereotipai diegiami jau nuo pat vaikystės, lydi mokykloje, tad, anot pašnekovės, paprasčiausias būdas, bet kartu ir sunkiausias – tiesiog eiti ir daryti. Visgi moterims reikia suprasti, kad joms teks įdėti daugiau pastangų.
„Nors galime kalbėti, kad jaunesnė karta labiau palaiko, supranta, bet situacija, įgalinanti moteris ir vyrus steigti verslus, tikrai dar nėra vienoda. Ir ne vien Lietuvos kontekste, o tarptautiniu mastu, įvertinant visas investavimo tendencijas pasaulyje“, – įvardija M. Paulė.
R. Gucu sako, kad iš trijų Baltijos šalių drąsiausios yra Latvijos gyventojos, tačiau pasitikėjimą savimi ryškiausiai išreiškia estės. Anot tyrimo, Lietuvoje savimi nepasitiki ir moterys, ir vyrai.
„Žvelgiant iš pasitikėjimo savimi pusės, lyginant lyčių skirtumą, Lietuvoje beveik 40 procentų moterų įvardijo pasitikėjimo stoką, vyrų – 30 procentų, o Latvijoje ir Estijoje moterys pasitikėjimo savimi stoką įvardija mažiau nei vyrai. Skirtumas nedidelis, bet visgi buvo keista, – sako pašnekovė. – Labai gaila, kad kai tyrimą darėme 2021 metais, nebuvo pasitikėjimo savimi klausimo, tai negalime palyginti to progreso, bet turbūt viskas susiję su prigimtimi. Gali būti daug priežasčių – ir motinystė, ir baimė suklysti, nežinojimas, kaip kurti procesą.“
Anot R. Gucu, tyrimas parodė, kad būtinas mentorius, kuris paaiškintų biurokratinę pusę, be to, joms labai svarbi šeimos, artimųjų, draugų parama ir palaikymas. Moterims labai svarbu ir kitų moterų mentorystė.
„Galimybių tikrai yra. Pati keliaudama po Lietuvą susitikau su verslininkėmis, vadovėmis. Sakyčiau, yra fragmentuotų frakcijų – kiekviena organizaciją kažką daro, ir jei turėtume didesnę informacijos skaidą, manau, būtų didesnė pridėtinė vertė. Galbūt reikėtų daugiau konsoliduoti, lyginant su vyrais. Moterims reikėtų daugiau drąsos ir nebijoti, net jei nežinai proceso iki galo, bandyti eiti, juk yra ir išorinių veiksnių, kurie galėtų pagelbėti. Galų gale niekada nebūna, kaip suplanuota, tad svarbu nebijoti klysti“, – drąsina R. Gucu.
M. Paulė sako, kad pasaulyje moterys linkusios palaikyti viena kitą itin stipriai, mat ilgametėje verslo kultūroje ryškiai dominavo tam tikra rasė ir lytis.
„Viena tendencijų pasaulyje, kad steigiasi net atskiri investiciniai fondai, valdomi moterų, ir investuoja būtent į moterų kuriamus verslus tam, jog būtų sukurta atsvara. Mes linkę susitapatinti su tais, kurie panašūs į mus, ir investicijų pasaulyje daug amžių dominuoja baltosios rasės vyrai, tad natūralu, kad jie susitapatina su tais, kurie ateina panašūs į juos. Šita problema yra žinoma ir apie ją daug kalbama tarptautiniu lygiu: statistika rodo, kad tokia nelygybė yra ir ji labai reikšminga“, – sako M. Paulė.
Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad moterys dėl savo atsargumo – geresnės investuotojos. Asociacijos „Lyderystė“ valdybos narė sako, kad idealu tuo atveju, kai verslus kuria mišrios komandos.
„Kuo komanda labiau skirtinga, kuo labiau žmonės skiriasi, bet kartu labai gerai dera tarpusavyje, tuo verslai sėkmingesni. Manau, jei gebėsime dirbti kartu, nesvarbu, ar esame vyrai, ar moterys, ar iš viso nenorime identifikuoti, kas esame, mes judėsime į priekį. Tikiu, kas po kažkiek metų tai nebebus toks aktualus klausimas, nebebus vyrų verslai, moterų verslai, bus tiesiog verslai, kuriuos kuria patys geriausi žmonės“, – sako asociacijos „Lyderystė“ valdybos narė M. Paulė.