Tyrimo rezultatai verčia sunerimti: po vaiko priežiūros atostogų mažai lietuvių svajoja grįžti į savo darbą

Praeitą mėnesį Seimui buvo teikiami Darbo kodekso, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Lygių galimybių įstatymo pakeitimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Komunikacijos skyriaus teigimu, nauja tvarka užtikrintų geresnes galimybes derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais, leistų mažus vaikus auginantiems darbuotojams prašyti lankstesnių darbo sąlygų. Vis dėlto vaiko priežiūros atostogų kontekste reikšmingas ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio vaidmuo. „Delfi“ kalbintų įmonių atstovės pabrėžia, kad šiuo atveju svarbūs tokie aspektai, kaip darbuotojo išlydėjimas į vaiko priežiūros atostogas, reguliaraus ryšio su juo palaikymas ir siekis išvengti darbuotojo įgūdžių vaiko priežiūros atostogų metu praradimo.

Nenoras grįžti iš vaiko priežiūros atostogų gali būti nulemtas kelių priežasčių

2022 m. kovo 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, bedarbio statusas suteiktas netgi 5,3 tūkst. asmenims, kurie nurodė esantys motina arba tėvas, auginantys vaiką iki 8 metų.

Portalui „Delfi“ pasiteiravus, kodėl vis mažiau darbuotojų grįžta iš vaiko priežiūros atostogų arba po vaiko priežiūros atostogų nepasilieka toje pačioje darbo vietoje, SADM Komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, tai nulemia keli veiksniai.

„Viena iš priežasčių galėtų būti ta, kad darbdaviai nepalaiko ryšio su darbuotojais, išėjusiais į vaiko priežiūros atostogas. Dėl to darbuotojui sunku likti komandos nariu, – teigia SADM Komunikacijos skyriaus atstovai, – Kita priežastis yra ta, kad iki vaiko gimimo darbuotojai galėjo dirbti didesnio darbo krūvio, įtampos reikalaujančius darbus, o gimus vaikams norėtų dirbti lengvesnius darbus, kurie leistų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Dar viena priežastis galėtų būti ta, kad planuodami vaiko gimimą darbuotojai neplanuoja ieškoti naujo darbo, o pabuvę vaiko priežiūros atostogose, apsvarsto savo norus ir galimybes bei susiranda darbą, kuris geriau atitinka jų poreikius“.

Tai patvirtina ir darbdavio įvaizdžio formavimo eksperčių Astos Mikalajūnienės, Justinos Darulytės ir Miglės Narbutaitės atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad per pastaruosius metus dėl darbdavių elgesio net 70 proc. darbuotojų, grįžę iš vaiko priežiūros atostogų, pakeitė arba planuoja keisti darbą. Taip pat autorių tyrimas atskleidė, kad 53 proc. vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų net neplanuoja grįžti į darbą arba grįžtų tik laikinai, kol susiras naują darbo vietą.

Svarbus ne tik darbuotojų įgūdžių išlaikymas, bet ir reguliaraus ryšio palaikymas

Norint, kad darbuotojas, esantis vaiko priežiūros atostogose, neprarastų įgūdžių, SADM Komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, pastangos turėtų būti iš abiejų pusių: „<...> tiek iš darbuotojo, kuris vaiko priežiūros atostogų metu galėtų domėtis naujovėmis jo veiklos srityje, tiek iš darbdavio pusės, kuris galėtų nusimatyti kvalifikacijos tobulinimo priemones, darbuotojui grįžus iš vaiko priežiūros atostogų; arba šalims sutarus, galėtų siųsti darbuotojui informaciją apie darbuotojo veiklos srities pokyčius ir naujoves“.

Savo ružtu SEB banko Personalo departamento direktorė Kristina Astrauskienė tvirtina, kad svarbi ir darbuotojų, kurie grįžto iš vaiko priežiūros atostogų, integracija: „Šiuo metu pildome darbuotojų įvedimo procesą, kuriame numatome, sklandžios integracijos po ilgesnės pertraukos grįžtantiems darbuotojams gaires – papildomo mokymosi galimybes ir kuratoriaus, kuris padeda lengviau integruotis po ilgesnės pertraukos, rolę“.

Pasak SEB banko Personalo departamento direktorės, jiems yra svarbus reguliaraus ryšio su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūros atostogose, palaikymas. „SEB banko vadovai ir komandos palaiko santykius su laikiną pertrauką profesinėje srityje darančiais darbuotojais. Kviečiame juos į renginius (pavyzdžiui, vaikų Kalėdos, vasaros šventė), komandos formavimo renginius, kvietėme balsuoti ir dėl kolektyvinės sutarties“.

Kokios priemonės paskatintų grįžti į darbą?

Kaip teigia K. Astrauskienė, šių metų kovo 1 d. SEB bankas su darbuotojų profesine sąjunga pasirašė kolektyvinę sutartį, į kurią buvo įtrauktas papildomas punktas – iš vaiko priežiūros atostogų grįžusiam darbuotojui pageidaujant, turi būti sudaroma galimybė laikinai iki 3 mėnesių dirbti ne visą darbo laiką. „Manome, kad tokia galimybė leis į darbo ritmą grįžtantiems tėvams sklandžiau išgyventi pokyčių šeimos rutinoje laiką“, – svarsto SEB banko Personalo departamento direktorė. Tiesa, K. Astrauskienė atkreipia dėmesį, kad vaiko priežiūros atostogų metų tėvai yra įprastai linkę permąstyti savo poreikius ir lūkesčius: „Pertrauka profesinėje karjeroje yra ir laikas, kai darbuotojai pergalvoja, kas jiems svarbu, ko jie siekia profesiniame ir asmeniniame gyvenime, kartais vyksta ir vertybių peržiūra, o tai daro įtaką ir darbuotojų profesinės karjeros lūkesčiams. Tokiais atvejais kartu su grįžtančiu darbuotoju kalbame ir apie naujai atsiradusius karjeros lūkesčius, kartui ieškome, kaip galėtume juos įgyvendinti“.

Tuo tarpu, „Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertės Tomos Darulytės nuožiūra, 4 darbo dienų savaitės iniciatyva tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, būtų puiki paskata sugrįžti į darbus. „Kitų šalių patirtis rodo, kad perėjus prie trumpesnės darbo savaitės modelio darbo krūvis žmonėms nepasikeičia, tačiau išauga jų produktyvumas ir motyvacija siekti geresnių rezultatų. Paprasčiau sakant, sukuriama aukštesnė vertė per darbo valandą. Taip pat dėl geresnio darbo ir asmeninio gyvenimo balanso galima tikėtis, kad darbuotojai patirs mažiau streso. Taigi sprendimas sudaryti galimybę mažamečius vaikus auginantiems tėvams pereiti prie 4 dienų darbo savaitės gali padėti Lietuvai vytis pažangias Europos šalis per aukštesnės vertės produktus, darbo efektyvinimą ir procesų automatizavimą, – pripažįsta T. Darulytė, – Norėtųsi tikėti, kad šis pokytis turės teigiamą įtaką tiek darbuotojams, tiek pačioms viešojo sektoriaus įstaigoms. Nekantraujame pamatyti, kaip bus iš tiesų, tačiau tam, žinoma, reikės laiko“.

Šie metodai gali padėti suderinti šeimos ir darbo interesus

Bendrovė „Telia“ nuolat ieško ir imasi įvairiausių veiksmų bei iniciatyvų, kurios leistų padidinti lankstumą ir socialinę gerovę darbe, teigia T. Darulytė. „Jau daugiau nei dešimtmetį bendrovėje taikomas lankstus darbo grafikas, kuris leidžia darbuotojui lanksčiau pradėti ir baigti savo darbo dieną. Dar iki pandemijos „Telia“ darbuotojai galėjo dirbti nuotoliniu būdu, o jai prasidėjus tereikėjo išplėsti šią iniciatyvą. Nuo 2021 m. kolegos gali pasinaudoti darbostogų (angl. workation) galimybe, kuri suteikia daugiau lankstumo derinant asmeninius ir darbo įsipareigojimus. Atsižvelgdami į sveikatos saugumo reikalavimus, organizuojame „Telia mokyklinukų klubo“ veiklas pradinių klasių moksleiviams. Ypač populiarios mūsų organizuojamos stovyklos mokyklinių atostogų metu, leidžiančios žmonėms ramiai dirbti, nesukant galvos dėl savo vaikų užimtumo“, – pasakoja „Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertė.

Šiuo atveju T. Darulytei antrina ir SEB banko Personalo departamento direktorė. „Siekdamas užtikrinti darbo ir gyvenimo pusiausvyrą bei padėti derinti šeimos ir darbo interesus, SEB bankas jau kelerius metus sudaro galimybę darbuotojams naudoti lanksčius darbo organizavimo metodus – nuotolinį darbą ir lankstų darbo grafiką. Neseniai esame priėmę ir ilgalaikį strateginį sprendimą taikyti hibridinį darbo modelį – derinti darbą biure ir namuose. Taip darbuotojai gali išnaudoti nuotolinio darbo privalumus, pavyzdžiui, sutaupyti laiko kelionei iki darbo vietos, lengviau derinti asmeninius ir šeimos poreikius, pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą“, – aiškina K. Astrauskienė.