Tokius argumentus partija išsakė antradienį organizuotame pikete prie Seimo rūmų. Keliolika renginio dalyvių stovėjo atsisukę į parlamentą su plakatais: „Nepaversk miško skerdykla“, „Neobebrai šalin!“, „Naktiniams taikikliams NE“, „Gana nesąmonių“, „Žvėrys ne treniruotėms“, „Naktis. Palikite gyvūnus ramybėje“.
„Aplinkosaugininkai turi labai mažai resursų ir nepajėgia suvaldyti esamos būklės, o mes užkrautume jiems dar vieną pareigą – kontroliuoti medžiotojus. Kad galėtume pasitikėti medžiotojų sąžine – tikrai toli gražu taip nėra. (…) Medžiotojų yra labai daug ir jų tarpusavio savikontrolė, mano manymu, šiuo metu nėra tiek pakankama, kad galėtume sakyti, kad su taikikliu bus medžiojamos tik invazinės rūšys ir šernai“, – žurnalistams teigė I. Budraitė.
„Patyrę medžiotojai, kurie turi išsiugdę įgūdžius šaudyti į žvėris, sako, kad šitas įrankis nėra reikalingas, jei turi reikiamus gebėjimus, žvėrį ir taip gali greitai nušauti. O jei esi žioplys, tingintis išlipti iš bokštelio, (…) galbūt tavo vieta nėra šito amato gretose“, – kalbėjo žaliųjų partijos pirmininkė.
Pasak I. Budraitės, dalies už naktinio matomumo taikiklių naudojimą pasisakančių parlamentarų argumentas neva šie įrankiai leistų prisidėti prie efektyvesnės krašto apsaugos, yra „ciniškas naudojimasis situacija“.
„Šitas argumentas yra labai ciniškas naudojimasis situacija, nes visi kariškiai, taip pat ir krašto apsaugos ministras sako, kad tai nėra tapatūs įrankiai ir jei mokėsi medžioklėje šitą įrankį naudoti, toli gražu, nereiškia, kad būsi geras karys. O visi, kas nori prisidėti prie valstybės gynybos, iš tikrųjų turėtų tarnauti Šaulių sąjungoje arba kariuomenėje, bet ne bandyti paversti mišką skerdykla“, – teigė I. Budraitė.
„Tie Seimo nariai, kurie siūlo pataisas, palankias medžiotojams ir ginklų pardavėjams, (…) yra, ko gero, suinteresuoti praplėsti savo pirkėjų bazę ir galimai daro įtaką tiek medžiotojų asocijuotoms struktūroms, tiek Seimo nariams. Kyla klausimas, ar tikrai nėra interesų konflikto, jei šitas pataisas siūlantys Seimo nariai priklauso toms asocijuotoms struktūroms.
Ji neslėpė, kad nusivylimą kelia ir tai, kad naktinio matomumo taikiklių klausimas stipriai pažengė būtent šiame Seime, kada „į valdžią atėjo daug jaunų ir, atrodė, profesionalių žmonių“.
„Bet vis tiek klausimas pažengė taip toli, kaip nebuvo pažengęs prie Broniaus Bradausko. Tai atrodo, kad į Seimą prasiveržė neobebrų karta“, – pažymėjo I. Budraitė.
ELTA primena, kad antradienį į Seimo salę paskutiniam balsavimui grįžta Medžioklės įstatymo pataisos dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje. Praėjusiais metais naktinio matymo taikiklius įteisinus civilinėje apyvartoje, Seimo narys Linas Jonauskas su grupe kolegų parlamentui pateikė Medžioklės įstatymo pataisas. Jomis buvo siūloma iš Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą perkelti medžioklėje draudžiamus naudoti įrankius, priemones ir būdus, tarp kurių yra ir naktiniai taikikliai. Taip siekta įstatymuose įtvirtinti jų naudojimo medžioklėje draudimą.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Virginijus Kantauskas yra sakęs, kad Lietuva – paskutinė Europoje šalis, kurioje minėtos įrangos naudojimas kovojant su kiaulių marų nėra įteisintas, bet prievolė juos išmedžioti – tenka tik medžiotojams. Įstatymo pataisų šalininkai taip pat sako, kad naktinio matymo taikiklių įteisinimas prisidėtų prie šalies saugumo.
Gamtininkai, aktyvistai ir kai kurie medžiotojai, taip pat kadenciją baigęs prezidentas aplinkosaugininkas Valdas Adamkus Medžioklės įstatymo pataisas kritikuoja. Naktinių taikiklių įteisinimui nepritarė ir premjerė Ingrida Šimonytė.