Pirmieji moksliniai atradimai apie jūros plastiko šiukšles paskelbti 1972 m. žurnale „Science“, kuriame pranešta, kad Sargaso jūroje rastos mažos plastiko dalelės. Dabar plastiko šiukšlės vandenynuose įprastas radinys.
Skaičiavimai rodo, kad kasmet į vandenynus patenka nuo 1 iki 2 mln. tonų plastiko.
Daugiausia – iš vidutines pajamas gaunančių šalių, ypač Azijoje, rašo ourworldindata.org. O štai „Washington Post“ pernai pranešė, kad kiekvienam planetos gyventojui tenka 21 000 vandenyne plūduriuojančių plastiko gabalėlių.
Plastiko „salos“ vandenyne
Didžiausia plastiko sankaupa, dažnai dar vadinama plastiko sala, yra Ramiajame vandenyne tarp Havajų ir Kalifornijos.
Tyrimai rodo, kad ši sritis gali užimti daugiau nei 1,6 milijonų kvadratinių kilometrų plotą. Šią plastiko sankaupą sudaro plastiko dalelės ir šiukšlės: maišeliai, buteliai, žvejybos tinklai ir kitos priemonės, taip pat mikroplastikas. Tai vadinamas didysis Ramiojo vandenyno plastiko lopas.
Tiesa, ši vieta iš tiesų visai neprimena salos, greičiau tai vandenyno srovių pagal laikrodžio rodyklę sukamos šiukšlės.
Plastiko lopas susidaro dėl Šiaurės Ramiojo vandenyno subtropinės ir Kuro Šio srovės, kurių judėjimas vandenyne sukuria didelį nuolat cirkuliuojantį žiedą, kaupiantį plastiko šiukšles ir kitas atliekas. Tai tarsi užburtas ratas, iš kurio niekas negali ištrūkti.
Panašios, bet kiek mažesnės, plastiko šiukšlių sankaupos taip pat yra Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje tarp JAV rytinės pakrantės ir Europos, ir Indijos vandenyne, ypač šio vandenyno centre.
Išvalė 100 tonų plastiko
Šiandien žinomiausia su plastiku vandenynuose kovojanti organizacija „The Ocean Cleanup“ jau prieš dešimtmetį ėmėsi kurti technologijas ir priemones, padedančias valyti vandenynus.
Organizacija naudoja dideles plūduriuojančias sistemas, kurios sugauna plastiko atliekas ir vėliau jas atiduoda perdirbėjams.
Projektas pradėtas 2013 metai, kai jo įkūrėjas Boyanas Slat su komanda pradėjo tyrimus apie tai, kaip būtų galima efektyviai surinkti plastiko šiukšles iš vandenynų. 2018 metais, po kelių metų testavimo ir prototipų kūrimo, buvo pradėtas įgyvendinti pirmasis „Ocean Cleanup“ projektas Ramiajame vandenyne.
2019 metais buvo išbandytas 600 metrų ilgio plastiko atliekų surinkimo įrenginys. Nors iš pradžių komanda susidūrė su kai kuriais iššūkiais, įskaitant sistemos valdymo problemas, vėliau įranga buvo patobulinta ir 2021 metais prasidėjo masinis plastiko rinkimas.
Iki 2023 metų organizacija iš Ramiojo vandenyno sugebėjo išvalyti apie 100 tonų plastiko.
Projekto tikslas yra surinkti vieną milijoną tonų plastiko iš Ramiojo vandenyno, tačiau tai užtruks dešimtmečius, rašo pati organizacija.
Remiantis dabartine plėtra ir technologijomis, „The Ocean Cleanup“ projektas planuoja išvalyti didžiąją dalį plastiko iš Ramiojo vandenyno iki 2040 metų.
Tai yra labai ambicingas tikslas, nes, nors technologijos gerėja, plastiko kaupimasis jūroje ir toliau yra didžiulis.
Be to, auga ir plastiko gamyba – remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, iki 2060 m. plastiko atliekų kiekis patrigubės.
Organizacijos teigimu, upės yra pagrindinis vandenynų taršos plastiku šaltinis. Jos duomenimis, dėl 1000 upių užteršiamos maždaug 80 proc. upių arterijų.
„Kiekvienais metais jūrų plastikas ekonomikai kainuoja nuo 6 iki 19 milijardų dolerių – tai turi įtakos turizmui, žuvininkystei ir akvakultūrai bei (valstybiniam) valymui. Dar yra poveikis mūsų sveikatai ir jūrų ekosistemai.
Plastiko sulaikymas upėse yra daug ekonomiškesnis būdas kovoti su plastiko problema nei pasekmių šalinimas vandenynuose“, rašoma „The Ocean Cleanup“ svetainėje.
Kuriasi naujos ekosistemos
Plastiko šiukšlės vandenynuose daro nepataisomą žalą jų gyventojams.
Nors sunku tiksliai nustatyti, kiek jūrų gyvūnų žūsta dėl plastiko taršos, skaičiuojama, kad kasmet dėl šios medžiagos sukeltų problemų krenta 100 000 jūrų žinduolių.
Žinoma, kad 81 iš 123 jūrų žinduolių rūšių būna suėdusi plastiko arba į jį įsipainiojusi, rašo Pasaulio gamtos fondas Australijoje.
Anot šaltinio, apskaičiuota, kad visi planetos banginiai, delfinai ir jūrų kiaulės suėda plastiko.
Medžiojantiems ruoniams ir jūrų žinduoliams plastikinis maišelis, pripildytas vandens, gali atrodyti labai panašus į kalmarus ar kitą grobį.
O dantytieji banginiai ir daugelis delfinų rūšių, kurie grobiui surasti naudoja sudėtingą sonarinę techniką, vadinamą echolokacija, yra suklaidinami plastiko atliekų ir jas neteisingai interpretuoja kaip maistą.
Skaičiuojama, kad 640 000 tonų iš 8 milijonų tonų plastiko, kasmet patenkančio į vandenynus, sudaro žvejybos įranga – įrankiai, kurie sąmoningai išmetami arba yra nuplauti į vandenį nuo laivų ar pakrančių. Į juos įsipainioję jūrų žinduoliai dažnai žūsta, nes negali pakilti į paviršių ir įkvėpti oro.
Plastiko kiekiams vandenynuose augant keičiasi jų ekosistema.
Atsirado net terminas plastisfera, kuris vartojamas apibūdinti plastiko dalelių ir mikroplastiko sukurtoms dirbtinėms ekosistemoms, kuriose plastikas tapo pagrindu tam tikrų mikroorganizmų gyvenimui.
