– Įtarčiau, kad kalbant apie išpardavimus, kalėdinių dovanų pirkimą ir nepasiklydimą finansuose, turbūt labai aktualu aptarti finansinį raštingumą. Gal galite priminti, ką mes vadiname finansiniu raštingumu, ir kaip vertinate, ar lietuviai – pakankamai finansiškai raštingi?
– Labai geras klausimas. Iš tikrųjų pats apibrėžimas turbūt pasako, kad tai yra mano gebėjimas valdyti savo gaunamas pajamas. Ką reiškia valdyti? Tai nereiškia, kad ne tik viską, ką gaunu, aš turiu išleisti, bet kaip aš gebu planuoti savo ateities pirkinius, savo finansinę ateitį ir kaip aš ją galiu kurti.
Iš esmės man finansinis raštingumas yra gebėjimas valdyti ir planuoti savo šiandien gaunamas pajamas ir ieškoti būdų, kaip galima dar labiau ar daugiau uždirbti.
– O kalbant apie lietuvių finansinį raštingumą, kokias tendencijas matote? Ar jis gerėjantis, prastėjantis, ar lietuviai tuo domisi?
– Manau, kad šiandien situacija yra tikrai gerėjanti. Nors įvairūs tyrimai rodo, kad mes dar sparčiai atsiliekame net ir nuo savo kaimynų estų. Latvija galbūt yra šiek tiek žemiau, bet mes dar nepasivejame estų.
Priežastis yra labai paprasta – mes finansinio raštingumo pradedame mokytis per vėlai. Dažniausiai, kai paliekame tėvų namus, mokykloje jau yra stengiamasi tai įdiegti, bet vis dar nėra daroma pakankamai.
– Lapkritis yra gausus išpardavimų, akcijų. Jūsų, kaip ekspertės, nuomone, ar tokie išpardavimai, akcijos iš tiesų yra geras būdas pirkėjams sutaupyti, ar vis dėlto tai yra labiau spąstai, į kuriuos pirkėjai patenka?
– Pirmiausia, labai gerai pastebėjote vieną dalyką, kad nebėra to, jog išpardavimai, tie vadinamieji juodieji penktadieniai, įvyksta tik kartą per mėnesį, kaip anksčiau būdavo ta vienintelė diena ir visi emociškai skubėdavo kiek įmanoma daugiau pasinaudoti įvairiausiomis nuolaidomis ir pirkdavo per vieną dieną.
Šiandien priekybininkai yra pastebėję, kad, darant tą vienintelę dieną, pardavimai visą kitą lapkričio laikotarpį menksta, dėl tos priežasties šiandien turime ne vieną dieną, bet praktiškai visą, kaip sakau, juodąjį lapkritį, arba juodąjį mėnesį, kai yra daugybė galimybių įsigyti prekes pigiau.
Iš tiesų galima pasinaudoti išpardavimais, jeigu tai darome sąmoningai – t. y. labai aiškiai žinome, kokių prekių mes norime, kokių prekių mums reikia įsigyti, esame pasiruošę, išsianalizavę kainas, kokios jos buvo iki išpardavimų mėnesio. Nes tos nuolaidos būna padaromos ir dirbtinai, tai irgi labai svarbu atpažinti. Bet, jeigu jūs būsite pasiruošę, susidarę sąrašą, aiškiai apsibrėžę biudžetą, tokiu atveju pasinaudoti nuolaidomis galima ir lietuviai tikrai gausiai jomis naudojasi.
– Kartais pasigirsta tokių pastebėjimų, kad žmonės išpardavimus nori išnaudoti tarsi sutaupydami, bet išleidžia kur kas daugiau, nei buvo planavę. Kaip manote, kodėl taip nutinka?
– Pirmiausia tai nutinka dėl labai paprastos priežasties – skubėjimo, arba, kitaip sakant, baimės kažką prarasti, nespėti įsigyti, taip ir atsiranda tas emocinis pirkimas, impulsyvumas. Ir tai vyksta dėl to, kad nesame pasiruošę.
Kitas labai svarbus dalykas, kad labai dažnai per išpardavimus esame linkę skaičiuoti ne tai, kiek pinigų išleidome, bet kiek sutaupėme. Taip yra psichologiškai. Jeigu atkreipsite dėmesį, pavyzdžiui, maisto produktų lojalumo programėlės – nė vienoje jų nerasite parašytos sumos, kiek pinigų jūs išleidote, bet visose rasite, kiek pinigų sutaupėte. Nes tai tarsi rodo, kad jūs pasielgėte ekonomiškai efektyviai, padarėte kažką naudingo dėl savo finansų.
Bet iš tiesų reikėtų mokytis skaičiuoti, kiek pinigų mes išleidžiame, o dar geriau – skaičiuoti, kokios yra mano galimybės, kiek aš galiu. Tai yra nusistatyti labai aiškią sumą, kurią galiu išleisti per išpardavimus ir jos neviršyti.
Na, ir turbūt dar vienas patarimas, kurį aš visą laiką mėgstu kartoti, yra toks dalykas, kai jūs galite gauti 100 proc. nuolaidą. Tada, kai išvis nepirksite (juokiasi).
– Užsiminėte apie emocinį pirkimą, kuris turbūt dažnai lydi ir išpardavimų dalyvius. Ar galite pakomentuoti, kaip žmogui atskirti, kada jis perka racionaliai, tikrai suvokdamas, kad jam to reikia, o kada jis tai daro iš emocijos?
– Vienas tokių patarimų, kurį aš ir pati labai dažnai taikau: tarkime, yra daiktas, kurį noriu įsigyti, žinau, kokia jo kaina buvo be nuolaidų, ir, jeigu sau galiu atsakyti, kad šitą daiktą pirkčiau ir už tikrą kainą, vadinasi, jau buvau jį apsvarsčiusi, galbūt įsitraukusi į sąrašą ir planavau įsigyti.
Ir, jeigu taip atsitinka, kad per išpardavimus ta kaina iš tiesų tampa mažesnė, tai čia ir yra ta tikroji išpardavimo nauda ir tas ekonomiškai efektyvus pasirinkimas.
Kita situacija, kai, pavyzdžiui, noriu įsigyti kokį nors daiktą ir einu į parduotuves, nes yra išpardavimų savaitgalis, galbūt pasikelsiu nuotaiką, gal ką nors rasiu už gerą kainą. Ir, jeigu matau kokį nors daiktą ir sau pasakau, kad perku, nes šiandien tokia gera kaina, vis tiek kur nors panaudosiu, tai čia jau yra impulsyvus pirkimas, nes mes to daikto neplanavome įsigyti ir dažnu atveju tokie daiktai net nebūna panaudojami.
– Labai gerai paminėjote, kad nusipirksiu, nes gal pakels nuotaiką. Taip tikriausiai ne vienam iš mūsų nutinka. Na, ir pabaigai, kadangi artėja kalėdinių dovanų pirkimo metas, kaip patartumėte pasiruošti protingam pirkimui, kad nenuskriaustume savo finansų?
– Pasižiūrėjau netgi tyrimo duomenis, kadangi mūsų bankas kiekvienais metais atlieka kalėdinį tyrimą, pavyzdžiui, praėjusiais metais dovanų pirkimo maratonas prasidėjo būtent didžiųjų išpardavimų savaitgalį. Pernai tokių žmonių buvo net 19 proc., tai praktiškai penktadalis žmonių dovanas pradėjo pirkti per išpardavimus. Tai tikrai nėra blogai, jeigu aš labai aiškiai žinau, ką noriu nusipirkti, žinau, kiek tai kainavo iki nuolaidų, turiu tam tikrą sąrašą ir esu sukaupęs tam tikrą biudžetą.
Šiais metais gavome naujausius tyrimų duomenis ir pastebėjau, kad jau mažiau yra tokių, tik 13 proc., kurie sako, kad dovanas pradės pirkti būtent per išpardavimus. Manau, kad priežastis nėra ta, jog mes vėliau pradėsime pirkti dovanas arba gal jau anksčiau pradėjome, tai yra būtent dėl tos pačios priežasties, kad, atminkite, išpardavimai niekur nedings, jie buvo, yra ir tikrai bus. Turbūt žmonės tai pradėjo suprasti ir šiek tiek ramiau pradėjo dėliotis, pirkti dovanas tada, kai yra pasiruošę arba sukaupę tam pinigų.
Kalbant apie patarimus, pirmiausia reikėtų susidaryti sąrašą žmonių, kuriems šiais metais aš dovanosiu dovanas. Pasikalbėti su tais žmonėmis, galbūt yra alternatyvų, gal šiais metais mes nepirksime daiktų, gal galime kažkaip kitaip praleisti tą laiką. Vieni su kitais apsitarkime biudžetą, kad labai aiškiai žinotume, kiek pinigų man reikia Kalėdoms. O tada, kai jau turėsiu sumą, galėsiu ją išskaidyti, kam ir kokią pinigų sumą noriu skirti ir kas man už tuos pinigus išeitų, ką galėčiau padovanoti.
Kitaip tariant, planavimas, kad ir kaip nuobodžiai tai skambėtų, turbūt yra geriausias įrankis neišleisti per daug pinigų ir tikrai džiaugtis Kalėdomis, turėti gerą nuotaiką, o ne rūpestį, ką aš dabar darysiu sausį ar vasarį, kai tų pinigų nebeturėsiu.
