3 neigiami „Juodojo penktadienio“ aspektai
Kokią žalą aplinkai turi „Juodasis penktadienis“, išsamią apžvalgą pateikė greenmatch.co.uk. Pasak portalo, „Juodojo penktadienio“ poveikis aplinkai neapsiriboja vien apsipirkimo beprotybe. Jų atlikto tyrimo duomenimis, vien tik dėl „Juodojo penktadienio“ apsipirkimo Jungtinėje Karalystėje šiemet į atmosferą gali būti išmesta apie 400 tūkst. tonų CO2.
Šis skaičius sutampa su 2020 m. ataskaita, kurioje apskaičiuota, kad per „Juodojo penktadienio“ pristatymus buvo išmesta daugiau kaip 429 tūkst. metrinių tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šis skaičius prilygsta 435 skrydžiams iš Londono į Niujorką ir atgal.
Dėmesį sutelkdami į taupymą, dažnai nepastebime šios aplinkai daromos žalos. Be to, vidutiniškai „Juodojo penktadienio“ pirkėjai išleidžia 313 svarų sterlingų (apie 376 eurus) išpardavimo prekėms, o 69 proc. šių pinigų – dovanoms. Toks išlaidavimo įkarštis lemia perteklinę gamybą, o daugelis prekių taip ir neranda pirkėjų. Mados pramonėje neparduoti drabužiai dažnai tampa nereikalingi per sezoną, o tai prisideda prie atliekų susidarymo.
80 proc. per išpardavimus nupirktų daiktų vos po kelių panaudojimų atsiduria sąvartynuose, deginimo įrenginiuose arba yra nekokybiškai perdirbami. Ši atliekų krizė tęsiasi ne tik šią dieną – pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės namų ūkiai nuo „Juodojo penktadienio“ iki Naujųjų metų dienos išmeta 25 proc. daugiau šiukšlių nei bet kuriuo kitu metų laiku.
Taigi Juodasis penktadienis prisideda prie didesnio anglies dvideginio išmetimo, per didelio atliekų susidarymo ir išmetimo kultūros propagavimo.
Pirkdami internetu taip pat kenkiame aplinkai
Išmetimo kultūrą dar labiau skatina ir patogus apsipirkimas internetu. Bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 2023 m. „Juodąjį penktadienį“ Jungtinės Karalystės vartotojai išleido 4,81 mlrd. svarų sterlingų (5,78 mlrd. eurų) vien tik internetinei prekybai, t. y. 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o apyvartos viršūnėje atsidūrė mada ir elektronika.
2023 m. pasauliniai internetiniai pardavimai siekė 70,9 mlrd. svarų sterlingų (85,22 mlrd. eurų), t. y. 8 proc. daugiau nei 2022 m. Prognozuojama, kad 2024 m. pasauliniai pardavimai gali viršyti 75 mlrd. svarų sterlingų (90,15 mlrd. eurų).
Apskritai daugelio šiuo metu perkamų produktų gyvavimo laikas yra trumpas. Tai rodo per didelis pakuočių skaičius, kuris sudaro 45 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų visame pasaulyje perkant internetu.
Kitaip tariant, vieno pirkimo poveikis prisideda prie aplinkos būklės blogėjimo:
Gamyba: išteklių išeikvojimas, energijos suvartojimas.
Pakuotė: plastiko atliekos, miškų kirtimas.
Gabenimas: degalų sąnaudos, oro tarša.
Grąžinimas: papildomas transporto išmetamų teršalų kiekis, galimos sąvartynų atliekos.
Duomenys rodo, kad per „Juodąjį penktadienį“ išaugęs apsipirkimas internetu gerokai padidina anglies dioksido išmetimą. Per „Juodąjį penktadienį“ prekių pristatymo automobiliai išmeta 94 proc. daugiau CO2 nei vidutiniškai per savaitę. Šį padidėjimą iš dalies lemia lūkesčiai, kad prekės bus pristatytos kitą dieną, todėl dažnai išsiunčiami pusiau užpildyti automobiliai.
2022 m. dėl „Juodojo penktadienio“ nuolaidų „Amazon“ sandorių padaugėjo 352 proc. Toks pristatymų šuolis labai prisidėjo prie anglies dioksido išmetimo.
Statistiniai duomenys apie „Juodojo penktadienio“ poveikį aplinkai, pavyzdžiui, anglies dioksido išmetimą ir atliekų susidarymą, pateikiami iš patikimų šaltinių, tokių kaip „Statista“ ir „Market Report“.
Šalys, kuriose pardavimai yra didžiausi
„Juodasis penktadienis“ tapo pasauliniu reiškiniu, kuriame dalyvauja apie 50–60 proc. pasaulio šalių. Pateikiame šiųmečių šalių šešetuką, kurių pardavimai pirmauja:
JAV išlieka neabejotina čempionė, kurios pardavimai sieks 9,8 mlrd. svarų sterlingų (11,78 mlrd. Eurų). Amerikiečiai šventinius apsipirkimus dažnai pradeda anksti.
Jungtinė Karalystė tikisi 8,74 mlrd. svarų sterlingų (10,51 mlrd. eurų). Šalies gyventojai vis dažniau dalyvauja „Juodojo penktadienio“ renginiuose tiek internete, tiek parduotuvėse.
Trečią vietą užima Vokietija, kurios pardavimai siekia 7,2 mlrd. svarų sterlingų (8,65 mlrd. eurų). Šiuo laikotarpiu Vokietijos vartotojai rodo vis didesnį susidomėjimą elektronika ir mada.
Prancūzija tikisi parduoti už 6,5 mlrd. svarų sterlingų (7,81 mlrd. eurų). Jos pirkėjai daugiausia dėmesio skiria tvariems produktams, atspindintiems perėjimą prie ekologiško vartojimo.
Brazilija pirmauja Lotynų Amerikos šalyse, kurios prognozuojami pardavimai sieks 3,2 mlrd. svarų sterlingų (3,85 mlrd. eurų). Brazilijos vartotojai daugiausia perka internetu, o žaislai ir elektronika yra populiarios kategorijos.
Kanada tikisi, kad pardavimai sieks 2,9 mlrd. svarų sterlingų (3,49 mlrd. eurų). Šalies pirkėjai dažnai pradeda savo šventinį apsipirkimą anksti, pasinaudodami „Juodojo penktadienio“ pasiūlymais.
Ankstesnių metų statistika leidžia išskirti keturias pagrindines kategorijas, ką žmonės pirko labiausiai:
Drabužiai ir aksesuarai (72 proc.).
Elektronika (49 proc.).
Kosmetika (23 proc.).
Žaislai ir prekės kūdikiams (23 proc.).
Turime įsivertinti apsipirkimo įpročius
Pasiekėme lemiamą momentą, kai turime iš naujo įvertinti savo apsipirkimo įpročius, ypač per tokius renginius kaip „Juodasis penktadienis“. Būdami vartotojai vis geriau suprantame savo poveikį aplinkai, tačiau vien tik pardavimų apimtys ir toliau daro žalą.
Sąmoningas vartojimas – tai dalyvavimas ekonomikoje geriau suvokiant, kaip mūsų pirkiniai veikia visuomenę. Turėtume siekti žiedinės ekonomikos, kai žmonės taiso, perdirba ir pakartotinai naudoja daiktus. Toks požiūris gali gerokai sumažinti atliekų kiekį ir poveikį aplinkai.
Turime suprasti, kad kiekvienas mūsų vartojamas produktas turi kelis etapus – nuo žaliavų gavybos iki šalinimo, ir kiekvienas jų turi padarinių aplinkai. Pavyzdžiui, išmaniajam telefonui pagaminti reikia 14 tūkst. litrų vandens, o nešiojamajam kompiuteriui – 190 tūkst. litrų. Dalydamiesi tokia informacija galime paskatinti priimti labiau apgalvotus sprendimus dėl pirkimo.
Ar įmanomas tvarus „Juodasis penktadienis“?
Įmanomas. Šį apsipirkimo renginį galime paversti tvaresniu, reklamuodami mažesnio poveikio aplinkai alternatyvas ir priimdami veiksmingas strategijas.
Šis pokytis leidžia įmonėms paskatinti pardavimus ir tuo pačiu teigiamai veikti aplinką. Visiškai ekologiškas „Juodasis penktadienis“ gal ir neįvyks per naktį, tačiau maži žingsneliai gali daug ką pakeisti. Žengiant žingsnius, kuriais siekiama mažinti poveikį aplinkai, didėja sąmoningumas ir taip pamažu galime sulaukti permainų.
Keletas patarimų, kaip apsipirkti tvariai, jei tai darote per „Juodąjį penktadienį“:
Pirkite mažiau, taip sukursite mažiau atliekų ir taršos. Be to, sugedusių daiktų taisymas, o ne naujų pirkimas gali dar labiau sumažinti naujų daiktų poreikį.
Pirkite naudotus ar atnaujintus daiktus, taip labiau tausosite aplinką, nei pirkdami naujus.
Rinkitės tvarias medžiagas.
Apsipirkite vietoje, ne internetu, taip sumažinsite su gabenimu susijusį anglies dvideginio pėdsaką.
„Juodojo penktadienio“ alternatyvos
Matomas perėjimas prie tvaresnės praktikos, nes daugelis prekių ženklų taiko naujoviškus metodus, siekdami kovoti su per dideliu vartojimu ir skatinti ekologiškas alternatyvas. Dėl to visame pasaulyje atsirado keletas alternatyvų, siūlančių tvaresnį ir dėmesingesnį požiūrį į šventinį apsipirkimą.
„Žaliasis penktadienis“ skatina ekologišką apsipirkimą ir remia tvarius prekių ženklus. Daugelis įmonių dabar siūlo perdirbtus produktus, kiekvieną kartą, pardavę prekę, pasodina medžių arba dalį savo pelno paaukoja aplinkosaugos tikslams.
„Dovanojimo antradienis“ vyksta antradienį po „Juodojo penktadienio“, per jį daugiausia dėmesio skiriama labdaros aukoms ir bendruomenės paramai. Pranešama, kad 2022 m. ši iniciatyva visame pasaulyje surinko daugiau kaip 1,3 mlrd. svarų sterlingų (1,56 mlrd. eurų).
Nieko nepirkimo diena atsirado kaip tiesioginis protestas prieš „Juodąjį penktadienį“ ir skatina žmones 24 valandas susilaikyti nuo pirkimo. Šis Kanadoje prasidėjęs judėjimas išplito visame pasaulyje ir skatina žmones visiškai vengti pirkti. Dabar jame dalyvauja daugiau kaip 65 šalys.
Smulkiojo verslo šeštadienis – iniciatyva, remianti vietos ir smulkųjį verslą. Ji padeda skatinti vietos ekonomiką, remia bendruomenės verslininkus ir suteikia asmeniškesnę apsipirkimo patirtį.
„Baltasis pirmadienis“ yra Švedijos iniciatyva, orientuota į žiedinės ekonomikos principus. Ji skatina įmones taikyti tvarią praktiką, o vartotojus – priimti aplinką tausojančius sprendimus.
„Pasidaryk pats“ diena yra dar viena alternatyva, skatinanti kūrybiškumą ir „pasidaryk pats“ projektus, o ne apsipirkimą. Ji populiarėja Skandinavijos šalyse ir kai kuriose Šiaurės Amerikos dalyse.
„Grąžinimo dienos“ iniciatyva orientuota į perdirbimą ir tvarumą, o 2024 m. planuojama perdirbti 1 mln. daiktų. Vartotojai skatinami grąžinti senus ar nepageidaujamus daiktus perdirbti ar atnaujinti, taip skatinant žiedinę ekonomiką.
Parengta pagal greenmatch.co.uk straipsnį „Why Black Friday Is Bad: Examining Its Environmental Impact“ (liet. „Kodėl „Juodasis penktadienis“ yra blogas: jo poveikio aplinkai tyrimas“).
