Pirmieji prezervatyvai nebuvo tinkami išties saugiam seksui – juos gamino iš vėžlio kiauto, gyvulių žarnų, lino, kol galiausiai 1839 m. Charlesas Goodyearas atrado vulkanizuotą kaučiuką, iš kurio imti gaminti prezervatyvai, panašūs į šiuolaikinius.
Apie prezervatyvus rašė tiek Kazanova, tiek Markizas de Sadas, o štai Kazanova paminėjo, kad jų išradėjas „turėjo būti geras žmogus“. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas nebuvo prezervatyvų gerbėjas, tiesa, manė, kad jie – geresnis variantas nei nutrauktas lytinis aktas. Rašytoja Jane Austen rekomendavo ne kontracepciją, o miegojimą atskirose lovose.
Šiandien, kaip skelbia greenqueen.com, kasmet nuperkama, o vėliau į aplinką išmetama apie 7 mlrd. prezervatyvų. Apie jų saugumą, norint išvengti nėštumo ar lytiškai plintančių ligų, klausimų nebekyla, vis dėlto, pasauliui besirūpinant neišvengiamus padarinius sukeliančia klimato kaita, vis dažniau minimas ir prezervatyvų bei aplinkos apsaugos aspektas.
Latekso prezervatyvai
Žinoma, kad visus prezervatyvus po vienkartinio panaudojimo reikia išmesti – o daugumos populiarių prekės ženklų latekso prezervatyvų yra biologiškai neyrantys. Nors lateksas gali būti natūraliai gaunamas iš kaučiukmedžių žievės išskiriamo skysčio, įprasti latekso prezervatyvai nėra gaminami iš 100 proc. gryno natūralaus kaučiuko – vien dėl to, kad būtų plonesni ir patogesni. Pažymima, kad jų sudėtyje gali būti natūralaus kaučiuko kilmės latekso ir sintetinio latekso, kuris taip pat nėra biologiškai skaidus, mišinys.
Vis dėlto, specialistai pabrėžia, kad net ir natūralios kilmės lateksas, naudojamas prezervatyvų gamybai, problemos dažnu atveju neišspręstų – kaučiukmedžio auginimas dažnai siejamas su žmogaus teisių pažeidimais ir miškų kirtimu, o tai daro tiesioginį poveikį biologinės įvairovės nykimui.
Poliuretano prezervatyvai
Kita dalis rinkoje esančių prezervatyvų skirti tiems, kurie gali būti alergiški arba jautrūs lateksui. Dažniausiai jie gaminami iš poliuretano, kuris yra biologiškai nesuyrančio plastiko rūšis, o jam pagaminti reikia naftos. Mokslininkai teigia, kad šis plastikas, itin intensyviai naudojamas pramonėje, yra itin taršus, o kai kuriais atvejais – net pavojingas žmogaus sveikatai.
Abiejų šių populiariausių rūšių prezervatyvuose yra stabilizatorių, konservantų ir kietinančių medžiagų. Be to, įprastuose prezervatyvuose dažnai būna kazeino – pieno baltymo, todėl dalis jų netinka veganams.
Egzistuoja ir tvarūs bei gamtai draugiškesni prezervatyvai
Pirmieji prezervatyvai buvo gaminami iš ėriuko aklosios žarnos, beje, jų įsigyti galima ir šiandien. Kaip BBC teigia aplinkos tvarumo mokslininkė Adenike Akinsemolu, tai yra vieninteliai biologiškai suyrantys prezervatyvai, tiesa, teigiama, jie neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, t.y. yra daug mažiau veiksmingi, palyginti su kitais rinkoje esančiais prezervatyvais. Taip pat šių prezervatyvų dėl itin aiškių priežasčių nesirenka veganai.
Vis tik šiuo metu yra ir kitų alternatyvų – ekologiškų prezervatyvų, kuriuos gamina, pavyzdžiui, JAV ir Didžiojoje Britanijoje išpopuliarėję prekių ženklai „HANX“ ar „Sustain Natural“. Tikinama, kad šie gamintojai apsaugos priemones gamina iš 100 proc. natūralaus latekso. Vienas šių prekės ženklų, praneša BBC, itin atsakingai žiūri ir į prezervatyvų gamybos procesą – jų gamykloje naudojama saulės energija, ne paskutinėje vietoje ir solidus darbo užmokestis darbuotojams bei pagarbus elgesys su kiekvienu jų. Anot užsienio šaltinių, minėtų prekės ženklų prezervatyvai suyra per 3 mėnesius. Svarbu paminėti, kad jie yra tokie patys saugūs kaip ir įprasti prezervatyvai – apsaugo tiek nuo nėštumo, tiek nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Nors, kaip jau minėta, nemažai diskutuojama apie kaučiukmedžio auginimą bei miškų kirtimą, teigiama, dalis prekių ženklų į tai žvelgia atsakingai ir deda pastangas, kad gamtai būtų daroma kuo mažesnė žala.
Nesvarbu, kokio tipo prezervatyvus pasirinksite, labai svarbu, kad prezervatyvai nebūtų nuleidžiami į tualetą, perspėja specialistai. Taip elgiantis gali kilti skaudžių padarinių ne tik nuotekų sistemoms, bet ir vandens organizmams. Visus prezervatyvus reikia atsakingai susukus į popierinį rankšluostį išmesti į šiukšliadėžę. Tai galioja ir biologiškai suyrančioms, natūralioms, ir toksinų neturinčioms prezervatyvų rūšims – vėliau jos galės saugiai irti sąvartynuose.
Kita tvarumo pusė
Svarbu pabrėžti, kad yra daugybė tvarumo entuziastų, pasisakančių už prezervatyvų naudojimo skatinimą. Teigiama, kad, nepaisant to, jog prezervatyvai panaudojami tik kartą ar gaminami iš gamtai nedraugiškų medžiagų, iš esmės jie yra tvarus pasirinkimas žvelgiant iš globalios perspektyvos, nes padeda kontroliuoti gyventojų skaičių. Kaip teigia tvarias apsaugos priemones kuriantys „Sustain Natural“, kai kuriais atvejais nėštumo išvengimas gali padėti išsaugoti mūsų planetą, atsižvelgiant į tai, kad žmonės yra didžiausia grėsmė, skatinanti ekologinę krizę.
2009 m. Biologinės įvairovės centras JAV inicijavo projektą, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į spartų žmonių populiacijos augimą kaip priežastį, kad žemėje nyksta kitos rūšys. Akcijos metu buvo išdalinti šimtai tūkstančių nemokamų prezervatyvų su laukinės gamtos motyvais. Iniciatorių teigimu, „populiacijos sprogimas“ daro didžiulį poveikį aplinkai, spartina klimato kaitą, buveinių nykimą, vandenynų rūgštėjimą ir išteklių eikvojimą. Per Valentino dieną 2019 m. tas pats centras išdalijo dar 40 tūkst. spalvingų, laukinės gamtos vaizdais papuoštų prezervatyvų didžiausiuose Amerikos miestuose, tokiuose kaip Orlandas, Los Andželas, Majamis, San Franciskas, Čikaga ir Niujorkas.
O štai 2019 m. birželį Londone buvo surengta demonstracija, skirta atkreipti dėmesį į opią gyventojų skaičiaus augimo problemą. Masiniame klimato išsaugojimo renginyje dalyvavo 12 tūkst. protestuotojų, daugelis jų vilkėjo milžiniškus prezervatyvų kostiumus, ragindami Didžiosios Britanijos vyriausybę rimčiau pažvelgti į šią problemą.
