Dirvožemyje esančio azoto prieinamumas yra pagrindinis augalų biomasės gamybos veiksnys daugelyje ekosistemų, tarp jų ir žemės ūkio. Azoto trąšų efektyvumas padidėja, pasirenkant labiausiai vietos sąlygoms tinkančias trąšas, užtikrinančias greičiausią azoto patekimą į augalą. Trąšų normos ir jų efektyvumas priklauso nuo dirvožemio derlumo bei aplinkos sąlygų.
Daugelis tyrėjų šiandien sako, kad labai didelis potencialas slypi biotrąšose. Kodėl išaugo susidomėjimas biotrąšomis? Lietuvoje pastebima kviečių ir kitų plačiai auginamų augalų derlingumo stagnacijos problema. Ši problema pastebėta ir kituose kviečių auginimo regionuose pasaulyje, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Pasaulyje N, P ir K trąšų suvartojimas ploto vienetui padidėjo nuo trijų iki aštuonių kartų nuo 1961 m. (Dhillon, Eickhoff, Mullen ir Raun, 2019).
Tyrėjai sako, kad pasaulyje azoto trąšų efektyvumas migliniams javams siekia vidutiniškai 33 proc. Dėl nepakankamo azoto trąšų efektyvumo gali esmingai sumažėti augalų derlingumas. Taip pat azoto efektyvumas susijęs su azoto nuostoliais dėl išgaravimo bei išsiplovimo, tai labai aktualu didesnes trąšų normas išberiant arba išlaistant nestandartiniu metu. Reikia įvertinti ir tai, kad azoto nuostoliai patiriami jam garuojant iš augalų antžeminės biomasės.
Brangstant trąšoms ir siekiant padidinti trąšų efektyvumą, daugelis augintojų technologijose įdiegia biologinius preparatus. Biologinio azoto fiksavimo ekologinė svarba yra neabejotina. Natūraliose žemės ūkio ekosistemose, bendro įvertinimo duomenimis, biologiškai fiksuoto azoto per metus sunaudojama daugiau nei azoto iš trąšų.
Žinome, kad azotą fiksuojantys mikroorganizmai gali būti simbiotiniai, asociatyvūs arba laisvai gyvenantys. Augintojai geriausiai žino simbiotinius Rhizobia azoto fiksatorius ir mano, kad jie yra reikšmingiausi azoto fiksatoriai. Šiuo atveju azoto fiksavimas priklauso nuo simbiotinių ryšių su ankštiniais augalais užmezgimo. Didžiausias Šiaurės regione biologinių preparatų gamintojas Bioenergy LT augintojams, siekiantiems maksimalaus pupų ir žirnių derlingumo, rekomenduoja biologinį preparatą Azofix rhizo. Žinant, kad bakterijų ir augalų simbiozė vaidina didžiausią vaidmenį, vykdant azoto fiksaciją žemės ūkyje, ignoruoti sėklų apvėlimą preparatu būtų neracionalu. Siekiant augalų, nesudarančių simbiotinių ryšių su azoto fiksatoriais, maksimalaus produktyvumo, vertėtų atkreipti dėmesį ir į laisvai gyvenančius azoto fiksatorius. Pastarieji gali gyventi dirvožemyje, vandenyje, šaknų rizosferoje ir lapų paviršiuose. Augintojams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais laisvųjų azotofiksatorių aktyvumą gali riboti organinių junginių trūkumas dirvožemyje. Dėl to visuomet rekomenduojama pasitarti su įmonės konsultantais.
Pastaraisiais dešimtmečiais naudingų mikroorganizmų svarba buvo vis labiau pripažįstama ne tik mokslininkų, bet ir praktikų, dėl to žemės ūkio technologijose pradėti naudoti keli mikroorganizmų inokuliantai – ne tik azotą fiksuojančios bakterijos, bet ir fosfatų tirpikliai. Bioenergy LT produktai Azofix plus bei Fosfix plus Lietuvoje ir pasaulyje žinomi kaip biotrąšos, kurias galima apibrėžti kaip medžiagas, kuriose yra gyvų mikroorganizmų, kurie, patekę ant dirvos ar augalų paviršiaus, kolonizuoja rizosferą ar augalų vidų, skatindami augimą bei padidindami pirminių maistinių medžiagų tiekimą. Į azotą fiksuojančias bakterijas nereikėtų žiūrėti tik kaip į azoto šaltinį, jos taip pat terpėje sintetina biologiškai aktyvias augimą skatinančias medžiagas, pvz., indolacto rūgštis, gibberelinai, B grupės vitaminai ir t.t. Beveik prieš 15 metų Bioenergy LT mokslininkai azotą fiksuojančias ir kitas naudingas bakterijas išbandė laboratorijose, daigynuose ir tiksliuosiuose lauko bandymuose. Šiandien galima pasakyti, kad pasirinktų azotą fiksuojančių ir fosforą atpalaiduojančių bakterijų naudojimas atskirai arba kartu su kitais biologiniais preparatais Bactoforce, Bacto-K, Bacto-C, duoda esminę naudą, didinant pasėlių produktyvumą ir optimizuojant mineralinių trąšų naudojimą. Augintojų patirtis rodo, kad 3 – 4 metus naudojant minėtus preparatus, kai kurias trąšų veikliąsias medžiagas galima „išleisti atostogų“. Pastebėta, kad didesnis efektas augalininkystėje atsiranda, mikrobiologinius preparatus derinant su organiniais substratais (Bacto-C).
Bioenergy LT rekomenduojamus preparatus galima derinti tarpusavyje, su lapų trąšomis ar augalų apsaugos priemonėmis. Optimalų naudojimo laiką padės nustatyti įmonės konsultantai.
Daugiau informacijos apie produktus: www.bioenergy.lt/
Užsakymo nr.: PT_86817761