„Pavieniai medžiai padeda ūkio ekosistemai, nes suteikia įvairių ekologinių paslaugų. Šie medžiai ypač svarbūs paukščiams, kadangi jie randa prieglobstį nuo plėšrūnų, migracijos metu nutūpia pailsėti, gali susukti lizdus ir išperėti jauniklius, taip pratęsiant tos rūšies egzistavimą“, - sako ornitologas.
Kokie paukščiai apsigyvena pavieniuose medžiuose? Kaip paaiškina ornitologas, yra dviejų tipų paukščiai, kurie duoda naudos ekosistemai: plėšrieji ir vabzdžialesiai. Svarbiausi naktiniai plėšrieji paukščiai – tai naminės pelėdos ir mažieji apuokai. Dieniniai plėšrieji – pelėsakaliai ir suopiai. Daugelis jų pagrinde minta graužikais, juos naikindami pasėlių laukuose. Vabzdžialesių paukščių yra labai daug rūšių. Tarp jų tokios, kurias visi pažįsta, tai – zylės, varnėnai. Egzotiškesnės saugomos rūšys – kukučiai, žalvarniai.
Siekiant sudaryti sąlygas kukučiams gyventi, labai svarbu, kad inkilas būtų pakabintas neaukštai, o laukuose būtų ganomi gyvuliai, ir būtų jų mėšlo krūvelių. Jose veisiasi šių paukščių maistas – įvairios lervos. Jas kukučiai ištraukia savo ilgu snapu. Gera žinia daržininkams, kad kukučiai labai mėgsta pavojingus daržų ir sodų kenkėjus kurklius.
Atvirus laukus labai mėgsta pelėsakaliai, kurie iš aukštybių pamato pasėliuose besislepiančius graužikus ir juos sumedžioja.
Prieš gaminant ir keliant inkilus, B. Belčevas rekomenduoja pirmiausiai pasitarti su ornitologais, kaip tai teisingai padaryti.
„Pagrindinis ūkininko tikslas keliant inkilą turėtų būti pritraukti būtent tuos paukščius, kuriuos galima aptikti jų laukuose ir kurie atneštų naudos“, - sako ornitologas. Jis rekomenduoja pavieniuose medžiuose kelti inkilus arba plėšriems paukščiams, kurie reguliuoja graužikų populiacijas laukuose, arba vabzdžialesiams paukščiams, sunaikinantiems galybę įvairiausių kenkėjų.
Renkantis inkilą reikia atsižvelgti į kelis aspektus:
- Ar tas inkilas ir laukai tinka norimai paukščių rūšiai?
- Koks inkilo dydis ir jo anga?
- Kokia inkilo išvaizda?
- Apsauga nuo plėšrūnų.
- Galimybė išvalyti inkilą.
„Pavyzdžiui, plikame lauke, kur arti nėra miško, naminės pelėdos negyvens. Tokiuose laukuose pavieniuose medžiuose geriau pakabinti inkilą pelėsakaliui. Jis medžioja atvirose vietose ir jam labai trūksta buveinių lizdavietėms. Priviliojant pelėdas, reikia pasižiūrėti, koks atstumas iki artimiausio miško, kuriame ji irgi slepiasi arba medžioja. Jeigu miškas yra ne toliau kaip už 200 m, tai pelėdos gali apsigyventi pavieniame medyje esančiame inkile“, - pasakoja ornitologas. Ypač inkilų reikia mažiesiems apuokams, kurie patys lizdų dažniausiai nesuka, pasirenka varninių paukščių senus lizdus arba jiems skirtus atviro tipo inkilus.
Inkilų yra įvairių tipų. Vieni jų gali būti su apvaliomis angomis, kiti – su didesnėmis, kvadratinėmis. Kaip sako specialistas, kai kurie paukščiai sugeba prisitaikyti inkilus, tačiau tinkamas jų dydis ir anga labai svarbu, kad paukščiai sėkmingai išsiperėtų ir užaugintų jauniklius, kad jų nepasiektų įvairūs plėšrūnai.
Smulkiesiems paukščiams labai svarbu, kad inkilas kasmet būtų valomas. Kaip paaiškina ornitologas, pavyzdžiui, didžiosios zylės gali perėti net 3 kartus per sezoną, ir naują lizdą jos krauna ant jau esamo. Paskutinis lizdas labai iškyla ir jį jau gali pasiekti plėšrūnai, kurie sunaikina kiaušinius ar jauniklius.
Apsaugant inkiluose gyvenančius paukščius nuo plėšrūnų, pavyzdžiui, kiaunių, aplink medį galima uždėti tam skirtą „sijoną“. Tam, kad geniai neprakaltų inkilų angų ar dugno, tose vietose galima uždėti metalo. Be to, inkilo dugne reikia padaryti nedideles angas ventiliacijai. Ypač tai aktualu pavieniuose medžiuose iškeltuose inkiluose, nes tokius medžius labiau apšviečia saulė, inkilai labiau įšildomi, juose vasarą gali būti per karšta. Per ventiliacines skylutes išgaruoja ir drėgmės perteklius.
Nors žmonės inkilus mėgsta įvairiai pagražinti, ornitologas pataria nepersistengti, nes paukščiai turi savus „reikalavimus“ inkilų išvaizdai. Laukinėje gamtoje kabinami inkilai turi atrodyti kuo natūraliau. Dėl to rekomenduojama naudoti nedažytą, natūralios spalvos medieną. Svarbus ir inkilo pakabinimo būdas. Tam rekomenduojama naudoti metalinius kablius. Tuomet patogu inkilą nuimti ir išvalyti.
„Pagal pavienio medžio augimo vietą pasidomėkite, koks turi būti inkilas tam paukščiui, kuris jame gyvens“, - apibendrina ornitologas Borisas Belčevas. Beje, jis kilęs iš Bulgarijos, bet jau 16 metų gyvena Lietuvoje, todėl jam, kaip ir kitiems mūsų šalies piliečiams, labai rūpi saugoti nuostabią Lietuvos gamtą.
Pavieniai medžiai su juose gyvenančiais paukščiais, vabzdžiais, kita smulkiąja gyvūnija didina bioįvairovę, kontroliuoja kenkėjų plitimą, taigi suteikia ekosistemoms balansą.
Atsiųskite savo lauke augančio pavienio medžio nuotrauką, o mes pasirūpinsime tais, kurie jame gyvena – padovanosime jums dailų inkilą!
Nuotraukas siųskite agronomas@basf.com