KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Dirvožemio apsauga“ siekiama paskatinti ūkininkus laikytis keleto svarbių principų, kurie padeda gamtai klestėti. Pirmiausia, išvengti cheminių medžiagų naudojimo. Tai teigiamai veikia visą gamtinę aplinką, kurioje įsikūrę ūkiai. Jei trąšų naudojama mažiau, sudaromos geresnes sąlygas biologinei įvairovei, vabzdžiams apdulkintojams. Tuo tarpu žolių augalija sulaiko maistines medžiagas, jų išsiplovimą į vandens telkinius ir taip saugo juos nuo eutrofikacijos – vandens žydėjimo.
„Augmenija užtikrina, kad dirvos paviršius nebūtų paliktas atviras. Paliekant atvirą dirvą blogėja ne tik dirvožemio kokybė – garuoja dirvožemyje sukaupta drėgmė, jį veikia vėjo ir vandens erozija, savo maisto medžiagų šaltinių netekę nyksta vertingi dirvos mikroorganizmai, o laikina augalija teikia prieglobstį ir maistą daugeliui laukinių gyvūnų“, – mintimis dalijasi gamtininkas Justas Gulbinas.
Įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai
Apžvelgiant praėjusių metų rezultatus, pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ pateiktos 24 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 678 ha.
2020 m. Panevėžio apskrityje pateiktos 6 paraiškos, Vilniaus apskrityje 5, Telšių ir Utenos apskrityse po 3, Kauno ir Klaipėdos apskrityse po 2, Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse po 1, o Alytaus apskrityje paraiškų pagal šią veiklą pateikta nebuvo.
Šių metų pareiškėjai pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ deklaruotuose plotuose gali prisiimti ir laikytis įsipareigojimų 3 metus (anksčiau šis terminas buvo 5–7 metai).
Jei pareiškėjas dalyvauja įgyvendinant priemonės veiklą „Dirvožemio apsauga“, valdoje turi taikyti integruotos augalų apsaugos principus, todėl jis turi būti įregistruotas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje – kad galėtų valdoje taikyti integruotos augalų apsaugos principus, kiekvienais kalendoriniais paramos paraiškos pateikimo metais jis turi naudotis šia sistema.
Kompensacinės išmokos dydis
Išmoka už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą dalyvaujant veikloje „Dirvožemio apsauga“ siekia 45 Eur už ha.
Įsipareigojimai
Vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja auginti ankštinius augalus arba jų mišinį ir (arba) įsėti daugiamečių žolių įsėlį.
Jei auginami ankštiniai augalai ir (arba) jų mišiniai, veikla kasmet gali būti vykdoma skirtinguose laukuose (t. y. skirtinguose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose), tačiau privaloma išlaikyti tokį pat pagal veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą.
Tuo tarpu, įsėjant daugiamečių žolių įsėlį, trečiaisiais veiklos įgyvendinimo metais daugiametės žolės turi būti įsėjamos kituose laukuose (t. y. skirtinguose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose), tačiau privaloma išlaikyti tokį pat pagal šios veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą.
Įsipareigojimai, kai auginami ankštiniai augalai arba jų mišinys
• Ankštiniais augalais arba jų mišiniu užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje ankštiniais augalais arba jų mišiniu užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto (ankštinių augalų ir ankštinių augalų mišinių sąrašai pateikiami priemonės įgyvendinimo taisyklių 5 priede).
• Pasėtus ankštinius augalus arba jų mišinį deklaruoti pasėjimo metais.
• Ankštinius augalus arba jų mišinį, arba jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.
Įsipareigojimai, kai įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis (išskyrus praeitais metais GPŽ ir GPA kodais deklaruotus plotus)
• Iki liepos 1 d. pasėti daugiametes žoles ne mažesniame kaip 20 proc. nuo paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto ir išlaikyti 2 metus tame pačiame lauke nuo pasėjimo metų. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje daugiametėmis žolėmis apsėtas plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto ir išlaikomas 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų (augalų rūšių, tinkamų daugiamečių žolių įsėliui, sąrašas pateikiamas priemonės įgyvendinimo taisyklių 5 priede). Tuo atveju, jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia bei šienavimas taikomas jau pirmais dalyvavimo veikloje metais.
• Pasėtas daugiametes žoles deklaruoti pasėjimo metais.
• Antraisiais metais nenušienautas daugiametes žoles suarti nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.
Nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų einamaisiais metais pagal veiklą deklaruotuose plotuose, kuriuose auginami pasėti ankštiniai augalai arba jų mišiniai bei įsėtos daugiametės žolės.
Plotai, kuriuose pareiškėjai pagal šią veiklą deklaruoja ankštinius augalus arba jų mišinius bei daugiametes žoles, turi atitikti aukščiau nurodytas plotų proporcijas (apsėtas plotas turi sudaryti 20 arba 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto).
Ekstensyvus ūkininkavimas remiamas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis. Kviečiame ūkininkus apsvarstyti galimybę dalyvauti kurioje nors iš 13 priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodytų veiklų. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles rasite čia.
Užsakymo nr.: PT_87431987