Su Marijum kalbėjomės jo darbo vietoje – į tolį nusidriekusiuose „Krekenavos“ laukuose, kur jis, neskaičiuodamas valandų, praleidžia visą šiltąjį metų sezoną. Šią vasarą čia, virš Pušaloto (Pasvalio raj.) laukų kilo 40 kilogramus sveriantys agrodronai galingais sparnais – jų bendras plotas siekia net du metrus. Šios dar žemės ūkyje naujos technologijos tikslas buvo tarp jau gana paaugusių kultūrų įsėti kitas: taip ne tik išpurenti dirvą, bet ir ją praturtinti organinėmis medžiagomis bei paruošti naujai sėjai.
Marijau, kodėl pasirinkote dirbti su agrodronais?
Nusprendėme, kad šiemet pats laikas juos išbandyti, kad suprastume, kas tai per technologija, kaip ji veikia. Agrodoronai visame pasaulyje dar visiškai nauja technologija. Reikia laiko ją išmėginti, sustyguoti, padaryti taip, kad ne tu dirbtum technologijai, o ji tau dirbtų. Kol kas ši technologija dar kūdikėlis, kuris dar kliūna, užsigauna, jam reikalinga priežiūra, bet ateity ji iš žmonių perims daug darbų, sutaupys sąnaudų ir leis išvengti žmogiškųjų klaidų. Dronai skrenda virš laukų, todėl nepažeidžia, nesuslegia dirvos, o štai traktoriai gali išvažinėti apie šešis procentus kultūrų. Jie nereiklūs oro sąlygoms, paros laikui. Agrodoronai gali sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlius ir derlių, atrasti augalų ligas ir kenkėjus. Mes kol kas juos mėginame tik žalinimo darbams, įsėdami kelias kultūras į jau augančias. Pavyzdžiui, purškimui mes turime savaeigius purkštuvus, jie patenkina mūsų poreikius, tai ši funkcija mums šiuo metu neaktuali. Stebėsenai, laukų apžiūrai naudojame paprastą droną. Gal per žiemą, bendraujant su specialistais, kils naujų minčių, o kol kas mums įdomu ir aktualu dirbti su įtankinimo kultūromis, anksčiau pasižalinti, įsėti.
Ar per metus galima pamatyti rezultatą?
Ne, per trumpas laikas. Šiemet sėjome žalinimą, kad priaugintume daugiau biomasės. Kai nusikūlėme rapsų lauką, pamatėme, kad skirtingos rūšys davė skirtingus rezultatus. Sodinome, kai rapsai peržydėję, o nuėmę derlių atradome, kad garstyčios nesukuria biomasės, dobiliukus verta sėti anksčiau, jie gerai įsikabina, o šakniniai ridikai nudžiugino: išleido apie 15 centimetrų ilgio šaknis. Dabar jau reikia laukti naujo sezono ir sėsime daugiau ridikų, kai kur dar ir dobiliukų, o garstyčių – jau ne: per mažas efektyvumas. Jei mes jų į tą patį plotą pylėme 15 kilogramų, tai dobilų tam pačiam plotui užteko 2 kilogramų, ridikų – iki penkių. Taip pat nutarėme, kad galime sėti ir anksčiau. Iš pradžių buvo nedrąsu, baiminomės, kad neužgožtų pirminių kultūrų. Dar ir metai drėgni buvo, žolių priaugo. Dabar perdėliosime, atkreipdami dėmesį į klaidas, gal dar paieškosime kitų augalų ir vėl mėginsime. Reikia bandyti naujas technologijas, to neišvengsi, o ir neverta: kuo anksčiau jas įsisavinsi, tuo labiau būsi priekyje. Jau rapsas gerai žemei, o kai įsodini ridikus – jis dar geriau žemę išpurena. Tada belieka tik paviršių apdirbti ir gali sėti tiesioginę sėją.
Ar rapsai vienintelė kultūra, į kurią sėjote agrodronais?
Tą patį mišinį sėjome ir į kukurūzus. Rezultatą matysime vėliau, kai nuimsime derlių. Smalsu, ar skirsis. Spalio mėnesį bus aišku, ar verta į kukurūzus sėti, ar pasiteisina.
Iš viso agrodronais užsėjome dvidešimt hektarų rapsų ir tiek pat kukurūzų.
Kaip veikia agrodronas?
Į agrodroną užpilame mišinį, viso apie dvidešimt litrų. Sėjos žemėlapis jau iš anksto yra subraižytas. Sėklos barstomos, o kai jos pasibaigia, dronas grįžta, jį papildai ir jis vėl skrenda į tą vietą, kur baigė.
Ūkyje turime ir dronus su vaizdo kameromis, kurie irgi labai padeda laukuose. Matai, kaip paruošta žemė, kokia javų nuėmimo kokybė. Matai piktžolių plotus. Viso penkiasdešimties hektarų lauko neapeisi, ieškodamas usnių salelių, o dronas iš aukštai parodo tamsiai žalius lopus. Gali pasižiūrėti, ar purkšti visą lauką, ar pabraižyti mechanizatoriui žemėlapį ir parodyti konkrečias vietas. Dar vienas atvejis – netolygiai subrendę rapsai. Ateity bus taip, kad pakelsi droną, kompiuteryje sužymėsi vietas, kurias nori purkšti, purkštuvas važiuos per lauką ir priemones naudos tik ten, kur reikia, o kur nereikia – automatiškai atjungs. Manau, kad ateityje dronai perims daug darbų.
Nemažai kas žemės ūkį įsivaizduoja kaip konservatyvų, nelinkusį į modernius sprendimus, norintį važiuoti sena vaga, pramintais keliais. Tačiau klausant jūsų taip neatrodo.
Kas rimtai ūkininkauja, mąsto moderniai. Girdžiu daug kalbų dėl neariminės žemdirbystės, yra ja abejojančių, o štai mes matome, kad neariant mūsų derliai kasmet didėja. Privalai išbandyti vis ką nors naujo. Kartais svarstai: kam šito reikia, tiek darėme ir viskas buvo gerai. Bet išmėgini pažangią technologiją ir pamatai, kiek ji tavo laiko ir sąnaudų sutaupo.
Ką jums reiškia dirbti įmonėje, kuri renkasi modernius sprendimus, skatina naujoves?
Kitokioje įmonėje ir nedirbčiau. Kai dirbi agronomu žemės ūkyje, tavo vasaros yra parduotos, dirbi be išeiginių, važiuoji naktį, vasaros nematai. Šiemet smarkiai nulijo, suguldė javus, kūlimas nusitęsė keliomis savaitėmis. Labai daug aukoji. Darbdavio pliusas tas, kad leidžia tobulėti, galiu išbandyti vis ką nors naujo. Priemonės irgi perkamos nepigiausios, jei dronas – tai ne pigus, o geras. Turiu matyti prasmę darbe, dirbti ne vien dėl darbo, o dirbti kokybiškai, tobulėti. Labai svarbu motyvuoti darbuotojai. Mūsų kolektyve skirtingo amžiaus žmonės, bet visi supranta terminus, išmano technologijas, dirba darniai, vienu kvėpavimu, kad viską atliktų kokybiškai. Tarp tokių žmonių lengva dirbti.
„Vikonda grupės“ žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ augina žieminius ir vasarinius kviečius, rapsus, miežius, cukrinius runkelius ir daugelį kitų kultūrų. Įmonės dirbamų laukų plotas – 5.500 ha.
Prieš dešimtmetį įmonė perėjo į neariminę žemdirbystę, kuri padeda gerinti dirvožemio derlingumo rodiklius, saugo jo drėgmę. Savo dirbamuose laukuose bendrovė taiko išmaniosios žemdirbystės technologijas, kurios kartu su modernia įmonės technika užtikrina, kad pasėliai būtų efektyviai prižiūrimi, derlingumas augtų, o gamta būtų tausojama.