Šiaudų įterpimas didina humuso kiekį, gerina dirvožemio struktūrą, mažina jo jautrumą erozijai ir skatina azoto fiksacijos procesą. Tai maisto šaltinis dirvožemio mikroorganizmams, be kurių tam tikrų maisto medžiagų prieinamumas būtų ribotas. Taip pat pagerėja vandens ir oro režimas bei dirvožemio absorbcinė geba. Šiaudų naudojimas tręšimui praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir padidina humuso kiekį. Į dirvožemį patekę tinkamai paruošti šiaudai padidina fosforo ir kalio prieinamumą augalams dėl jų skilimo metu susidariusių rūgščių medžiagų tirpinamojo poveikio. Tai ypač svarbu, kai dėl meteorologinių sąlygų tikimasi mažesnio derlingumo ir nesitikima, kad sumažės kai kurių trąšų kainos. Mokslininkai Vokietijoje įvertino, kad tonos mikrobiologiniais produktais apdorotų šiaudų poveikis prilygsta 3,5-4,0 t/ha kraikinio mėšlo. Šiaudų panaudojimas nėra naujiena – šiaudai nuo seno naudojami dirvožemio papildymui maisto medžiagomis. Vykstant skaidymo procesui žemėje šiaudai virsta humusu, pripildydami dirvožemį maistingųjų medžiagų ir pagerindami jo savybes.
Šiaudų transformacija
Vykstant šiaudų skaidymuisi vyrauja du pagrindiniai organinės medžiagos transformacijos procesai: iki galutinių produktų (anglies dioksido, vandens ir mineralinių elementų) mineralizacijos; ir iki stabilių humuso medžiagų susidarymo – humifikacijos. Šviežių šiaudų organinių medžiagų humifikacija formuoja agronomiškai vertingas dirvožemio fizikines savybes: struktūrą, vandens laidumą, tankį, drėgnumą. Augalinių liekanų mineralizacija skatina organinėje medžiagoje fiksuotų mitybos elementų perėjimą į prieinamą būseną. Nuo maisto medžiagų, ypač anglies (C) ir azoto (N), kiekio priklauso šiaudų skaidymo greitis, kuo mažesnis C:N santykis, tuo greičiau vyksta šiaudų mineralizacijos procesai. Optimaliu skaidymo santykiu laikomas 20-30, kai skaidymui nereikalingas joks kitas azotas, išskyrus esantį pačiuose šiauduose, tačiau auginant javus apie tokį santykį galima tik pasvajoti.
UAB Bioenergy LT rekomendacija
UAB Bioenergy LT rekomenduoja šiaudus po derliaus nuėmimo apipurkšti biologiniais produktais Ruinex, Bacto-C ir penergetic b. Ką tai duos augintojui? Ilgametėje ūkių praktikoje ir tiksliuosiuose bandymuose nustatyta, kad minėtais biologiniais produktais apdorotų šiaudų prieinamumas yra daug didesnis nei naudojant kitas trąšas. Iš tikrųjų, kol nebuvo efektyvių biologinių produktų, šiaudai buvo mažavertės atliekos, o net ir apdorojus mineralinėmis trąšomis jų vertė buvo palyginti maža. Taip pat pastebėta, kad šiaudus apdorojus su Ruinex, Bacto-C ir penergetic b tręšimui šiaudais reikia daug mažiau laiko ir darbo jėgos nei naudojant labiausiai paplitusią organinę trąšą – mėšlą. Visgi svarbiausia, kad pagal organinių medžiagų kiekį šiaudai 3-4 kartus lenkia mėšlą (įterpus 1 toną šiaudų, susidaro 100-200 kg humuso), o tai savo ruožtu lemia, kad pagerėja dirvožemio drėgmės režimas (krituliai efektyviau susigeria į žemę, o ne nuteka paviršiumi, sukeldami eroziją), padidėja dirvožemio vandens sulaikymo geba (dirvožemis sulaiko vandenį kartu su jame ištirpusiomis maistinėmis medžiagomis, o ne nuleidžia kritulius į gruntinius vandenis), pagerėja dirvožemio fizinės savybės, jis tampa puriu, todėl pagerėja augalų ir dirvožemio mikroorganizmų gyvenimo sąlygos ir sumažėja ekstremalių oro sąlygų poveikis augalų produktyvumui. Naudojant UAB Bioenergy LT rekomenduojamais biologiniais produktais apdorotus šiaudus padidėja bendras dirvožemio biologinis ir fermentatinis aktyvumas, praturtėja aminorūgštimis, vitaminais ir kitomis fiziologiškai aktyviomis medžiagomis, kurios palankiai veikia augalų vystymąsi.
Žinoma, bus sakančių, kad galima įterpti šiaudus niekuo neapdorojus, tačiau neapdorotų biologiniais produktais šiaudų įterpimas į dirvą pablogina fitosanitarinę dirvožemio būklę. Ant šiaudų išlikę ligų sukėlėjai ir kenkėjai gali dešimtimis procentų sumažinti ateinančių metų augalų derlingumą. Svarbu žinoti, kad šiauduose yra labai daug anglies (palyginti su juose esančiu prieinamu azotu), po šiaudų įterpimo besidauginanti mikroflora suriša ne tik azotą iš šiaudų ir atmosferos, bet ir dalį judriojo (augalams lengvai prieinamo) dirvožemio azoto. Augintojai dažnai pastebi šį reiškinį, bet nesieja jo su netinkamai paruoštais šiaudais, o greičiau šis reiškinys siejamas su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Dar vienas faktas, kurį turėtų žinoti augintojai, ypač sakantys, kad užarsim ir bus gerai – šiaudams skaidantis į dirvožemį išsiskiria riebalų rūgštys (ypač daug anaerobinėmis sąlygomis, kai šiaudai įterpiami giliau nei 15 cm gyliu), stabdančios visų augalų vystymąsi (šios emisijos pikas – 2-6 skaidymosi diena), taip pat išsiskiria augalams kenksmingi autotoksinai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad galvojant apie šiaudų kaip organinių trąšų naudojimą dėl mažo šiaudų skaidymosi greičio juose esančios maisto medžiagos augalams tampa prieinamos palaipsniui, per 3-5 metus. Neapdoroti šiaudai ne tik lėtai skaidosi, bet dar pasidengia pelėsiais ir tampa ne tik ligų šaltiniu pasėtiems augalams, bet ir susidaro toksiška aplinka, trikdanti normalią augalų augimo eigą. UAB Bioenergy LT, remdamasi ilgamete patirtimi Lietuvoje ir skirtingose užsienio šalyse, gali sakyti, kad šiaudų skaidymo ir humuso kaupimo dirvožemyje sėkmės raktas – Ruinex, Bacto-C ir penergetic b derinys.