2024 m. gegužės 28 d. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio medelyne vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumo ir Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis „Inovacijos miškininkystėje stiprinant miškų tvarumą ir turtinant bioįvairovę“, kurio tikslas – susipažinti su VMU veikla ir aptarti, kaip efektyvinti mokslinių inovacijų diegimą miškų ūkyje, pradedant nuo miškų atkūrimo ir sodmenų išauginimo sektoriaus.
VMU patikėjimo teise valdo apie 1,1 mln. ha Lietuvos miškų, iš kurių net 300 tūkst. ha yra draustiniai ir kiti saugomi miškai. Prioritetinis VMU tikslas – užtikrinti, kad valstybiniai miškai būtų prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi pagal darnaus miškų ūkio principus, tarpusavyje derinant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Įmonės veiklų spektras – platus. Specialiuosius valstybės įpareigojimus apima miškotvarka, miško infrastruktūra ir socialinės funkcijos, miško priešgaisrinė apsauga, miško atkūrimas, įveisimas ir priežiūra, o komercinę veiklą – medienos ruoša, medienos prekyba, medelynai ir kitų komercinių veiklų vystymas. Visose VMU veiklos srityse nuolat diegiamos naujovės, priimami modernūs sprendimai, siekiant išlaikyti balansą tarp šimtamečių miškininkystės tradicijų ir šiuolaikinių inovacijų.
„Miškininkai visuomet savo veikloje remiasi argumentais ir mokslo rezultatais, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis leidžia priimti inovatyvius bei tvarius miškininkystės sprendimus. Džiaugiamės, kad miškininkystės srities neaplenkia naujovės. Nuolat investuojame į naujus technologinius sprendimus, deriname pažangius darbo principus su miškininkystės tradicijomis, siekdami tvariai ir atsakingai prižiūrėti mūsų šalies miškus, aktyviai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų gausinimo bei klimato kaitos švelninimo“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Mokslinės inovacijos stiprinant miškų tvarumą
Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus veikla yra sutelkta spręsti aktualius žemės ūkio ir miškų mokslų klausimus bei akademikai visuomet pasiruošę prisidėti mokslo žiniomis.
LMA prezidentas Jūras Banys akcentuoja miškų ekonominę, ekologinę ir socialinę svarbą bei atkreipia dėmesį į klimato kaitos poveikį miškų ekosistemoms. Mokslininkai teigia, kad gyvenant sumaišties laikotarpiu, kai matomas akivaizdus klimato kaitos poveikis, nerami geopolitinė situacija, pasaulyje didėja žmonių skaičius ir stebimas maisto trūkumas – reikia didesnio pasikeitimų tempo, kad galėtume spręsti visas iškilusias problemas, o padėti tai padaryti gali tik naujų technologijų diegimas.
LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas akad. Darius Danusevičius pabrėžia miškų sektoriaus kompleksiškumą ir svarbą bei būtinybę sutarti dėl jo vystymo strategijos, atkreipiant dėmesį į tokius veiksnius, kaip aštrėjanti geopolitinė situacija ir klimato kaitos stresorių poveikio stiprėjimas. Akademikas tikina, kad siekiant laimėti kovą prieš kompleksinius stresorių smūgius miškams, reikalingos tokios moksliniais tyrimais grįstos inovacijos kaip molekulinė selekcija ir genų redagavimas, stiprinant medžių atsparumą prieš milijonines kenkėjų epidemijas, ar genetinio monitoringo diegimas, kuris leistų laiku perspėti apie artėjančią rūšies nykimo bangą, kad galėtume laiku užkirsti tam kelią. Taip pat mokslininkai kartu su miškininkais siekia didinti ąžuolynų plotą Lietuvoje, o tam taip pat reikia mokslu grįstų sprendinių.
Miškotvarkos srityje – naujos technologijos bei veiklos skaitmenizavimas
Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą. 102-us metus skaičiuojančios Lietuvos miškotvarkos procesai šiandien yra technologiškai pažangūs, skaitmenizuoti, modernizuoti bei centralizuoti.
Miškotvarkoje naudojama viena iš populiariausių nuotolinių tyrimų technologijų pasaulyje – lazerinis skenavimas (LiDAR, angl. Light Detection and Ranging). VMU vykdomoje miško sklypų inventorizacijoje, nuo 2022 metų, iš orlaivių atlikto lazerinio skenavimo (LiDAR) duomenis miškininkai naudoja miško sklypų ribų, linijinių objektų (kelių, griovių, kvartalinių ir t.t.) padėčių patikslinimui, medynų aukščio nustatymui. Visa kartografija perkeliama į skaitmeną, o duomenis galima matyti savo mobiliuosiuose įrenginiuose.
Naudojamos technologijos leidžia palengvinti žmonių darbą, minimizuoti žmogiškosios klaidos tikimybę, sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį bei gelbėja priimant miškininkavimo sprendimus. Miškininkų tikslas – kad lazerinis skenavimas būtų visuotinai pripažinta technologija, naudojama miškų rodiklių įvertinimui.
Valstybinių miškų urėdija pereina prie nepertraukiamos miškotvarkos. Jau 18 regioninių padalinių vykdoma nepertraukiama miškų inventorizacija (sudarytas jos įgyvendinimo planas visuose padaliniuose), kasmet atnaujinami įmonės valdomų miškų miško išteklių duomenys LMIIIS ir Miškų valstybės kadastre, naudojant padalinių reguliariai teikiamą informaciją apie įvykdytas miško ūkines priemones ir vykdant miškų inventorizacijos darbus.
Valstybinių miškų urėdijos medelynuose auginama 100 mln. vienetų miško sodmenų
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia du modernūs VMU medelynai – Panevėžio ir Dubravos, kuriuose sumontuota automatizuota įranga. Šis technologinis sprendimas leidžia efektyviai ir taupiai panaudoti sėklas, išauginti aukščiausios kokybės sodmenis ir pasiekti net 3 sodmenų rotacijas per vieną sezoną.
Panevėžio miško sodmenų išauginimo kompleksas – vienas moderniausių ir technologiškai pažangiausių Baltijos šalyse, kurio technologijomis žavisi net Švedijos sodmenų įrangos gamintojai. Medelyne veikia naujausia bei vienintelė Lietuvoje sodmenų vaškavimo technologija, sėklų paruošimo, sėjimo, konteinerizuotų sodmenų rūšiavimo linijos, ąžuolo gilių termoterapijos linija, gilių laikymo šaldytuvas, laistymo, šildymo ir vėdinimo įranga su pavėsinimu, išplėstos sodmenų auginimo aikštelės, įrengta unikali aikštelė diena-naktis, padedanti sodmenims sukurti tokias sąlygas, kurioms esant jie greičiau sutvirtėja ir sumedėja.
Iki 2025 m. Panevėžio miško sodmenų išauginimo komplekse planuojama įrengti lapuočių sodmenų automatinę rūšiavimo liniją ir sėklų saugyklą. Dubravos medelyne 2025 m. planuojama įdiegti inovatyvų, efektyvų ir aplinkai nekenksmingą sodmenų apsaugos nuo pušinio straubliuko (Hylobius abietis L.) būdą „Conniflex“. Tyrimais nustatyta, kad naudojant šį būdą per tris sezonus gautas reikšmingas padengtų sodmenų išgyvenamumo padidėjimas, lyginant su neapdorotais sodmenimis. Paprastosios pušies išgyvenamumas padidėjo nuo 29% iki 97%, o paprastosios eglės – nuo 26% iki 86% (Henrik Nordenhem Swedish University of Agricultural Sciences).
Kankorėžių rinkimo ir aižymo darbai vykdomi vienintelėje Lietuvoje – VMU Medelynų padalinio kankorėžių aižykloje. Aižykloje iš rinktinių šalies medžių kankorėžių išgaunamos kokybiškiausios sėklos, kurios vėliau sėjamos mūsų medelynuose ir taip auginami nauji sodmenys šalies miškams įveisti ir atkurti. 2022 m. VMU investavo į visišką aižyklos modernizavimą.
Siekiant saugoti ir plėtoti miško genetinius išteklius, VMU įrengė naują miško medžių kontroliuojamų kryžminimų stacionarą. Šiuo metu III miško medžių selekcijos etapui pradėti paruošiamieji darbai: kiekvienai medžių rūšiai, remiantis Skandinavijos ir kitų pažangių šalių – JAV, Kanados ir Naujosios Zelandijos patirtimi, sukurtos selekcinių darbų programos-metodikos, palikuonių bandymuose atrinkti potencialūs motininiai medžiai kryžminimui, apsispręsta dėl prioritetinių selekcionuotinų medžių rūšių.
Dronai – viena efektyviausių priemonių miško apsaugos funkcijoms vykdyti
Viena iš prioritetinių miško apsaugos funkcijų, kur miškininkai naudoja dronus, yra kilusių miško gaisrų paieška ir besiplečiančių miško gaisrų gesinimo koordinavimas. Nors miškų stebėjimas vykdomas antžemine automatine miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus, nuolat budi didžiulė specialistų komanda, kuri visada yra pasiruošusi reaguoti, dronai taip pat yra labai svarbi priemonė miško gaisrų prevencijai. Budinčiam darbuotojui arba automatinės antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos operatoriui nustačius apytikslę gaisro buvimo vietą, dėl įvairių kliūčių gali būti sunku nuo žemės nustatyti tikslią vietą, todėl iš bet kurios pakeltas dronas padeda pamatyti gaisro židinį ir nustatyti kryptį link jo ir netoliese esančius orientyrus.
Kita labai svarbi sritis – pavojingo medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) židinių paieška. Atsižvelgiant į žievėgraužio tipografo biologiją, dronų panaudojimas padeda operatyviau nustatyti naujų židinių atsiradimo vietas ir jau buvusių židinių plitimą. Panaudojant dronus, galima per trumpą laiką apžvalgyti didelius potencialiai pavojingų eglynų plotus ir išskirti vietas, kur būtina vykdyti žvalgybą nuo žemės, taip taupant žmogiškuosius resursus ir pagreitinant procesą. Taip pat dronai gelbsti ieškant viršūninio žievėgraužio židinių, kadangi atsižvelgiant į šio kenkėjo biologiją, jis apsigyvena viršutinėje pušų lajų dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad norint nustatyti viršūninio žievėgraužio apniktų pušų požymius kuo anksčiau, reikia apžiūrėti pušų viršūnes, o tą efektyviai atlikti padeda dronų panaudojimas potencialiai pavojingų pušynų žvalgymui.
Modernūs medienos matavimo ir apskaitos procesai
VMU savo veikloje įdiegė fotogrametrinį žaliavinės medienos matavimo metodą, leidžiantį medieną pamatuoti greičiau, patikimiau ir kartu sumažinti veiklos darbo sąnaudas. Šis metodas taip pat užtikrina skaidrumą medienos matavimo procese – vieną svarbiausių vertybių VMU ir jos partneriams.
Fotogrametrinis medienos matavimo metodas naudojamas pažangią miškininkystę vystančiose Europos šalyse, ypač Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse ir yra objektyvus būdas matuoti medieną išvengiant žmogiškojo faktoriaus: medieną matuojantis darbuotojas technologijų pagalba nustato medienos tūrį, jie tampa skaitmeniniais ir duomenų papildomai nereikia koreguoti rankiniu būdu.
Taip pat VMU veikloje buvo įdiegta ir pradėta naudoti mobili medienos meistro programėlė, kuri skirta atlikti medienos apskaitos darbus ir skaičiavimus su Miško skaita nuotoliniu būdu – taip sumažinant rankinio darbo apimtis.
VMU skatina sąmoningą miško valdymą ir diegia darnaus ūkininkavimo miškuose principus, siekdama ilgalaikės visapusės ekologinės, socialinės ir ekonominės naudos valstybei ir visuomenei.