Ūkininkavimą pakeitė tiesioginės sėjos technologija
Kazimiras iki 1990-ųjų dirbo gamykloje. Po gamyklos uždarymo jo tėvas, turėdamas žemės sklypą, paskatino sūnų įsitraukti į ūkininkavimą.
„Neturėjau jokio supratimo apie ūkininkavimą. Galvojau, kad neapsimoka žemę dirbti. Bet tėvas tepasakė: kaip gali neapsimokėti sau maisto užsiauginti“, – prisimena jis.
Vyras teigia, kad iki 2006-ųjų jo ūkis buvo nedidelis, tačiau tais metais jis įsigijo pirmąjį ratinį traktorių, ir ūkininkavimo procesai įsibėgėjo.
„Pirmiausia ariau plūgais, intensyviai auginau kviečius, miežius, rapsus, kol pastebėjau, kad toks ūkininkavimas stipriai nualina žemę. Tuomet atradau, kad ūkininkai taiko tiesioginės sėjos technologiją ir pats pradėjau ją taikyti“, – pasakoja jis.
Šiandien Kazimiras ūkyje daugiausia dirba pats, tačiau jam dar padeda du darbininkai ir sūnus Rolandas.
Sėja mažesnę nei rekomenduojama sėjos normą
Prieš maždaug devynerius metus Kazimiras pradėjo bendradarbiauti su vietos konsultante-agronome Š. Garliene.
Ji teigia, kad Kazimiras yra labai pozityvus žmogus, nuolat siekiantis tobulėti.
„Jis pirmasis savo ūkyje taiko naujausias technologijas, išmėgina naujas augalų kultūras. Jis iš tų žmonių, kurie remiasi skaičiais, tyrimų rezultatais ir bando juos realizuoti savo ūkyje“, – sako ji.
Pasak Šarūnės, įprastai ūkininkai linkę sėti didesnę sėjos normą nei rekomenduoja konsultantai, tačiau Kazimiras taiko kitokią strategiją. Jis ryžtasi sėti dar mažesnę nei rekomenduojama sėjos normą ir tai jam leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų.
Pats Kazimiras teigia, kad derliaus gausumas labiausiai priklauso nuo sezono metu vyravusios temperatūros ir drėgmės.
„2022 metai buvo labai derlingi – vidutiniškai apie 10 tonų iš hektaro. Praėjusieji metai buvo prastesni, bet vis tiek siekė vidutiniškai apie 7 tonas“, – sako jis.
Šarūnė tikina, kad Kazimiro ūkyje pasiekiami tonažai liudija, kad ir Rytų Lietuvoje galima užauginti gerą derlių.
Domisi retų augalų auginimu
K. Žeima iš kitų ūkininkų išsiskiria ir tuo, kad augina retus augalus.
„Retesnius augalus pradėjau auginti kartu su tiesioginės sėjos technologija. Iš pradžių auginau rapsus, žirnius, pupas. Dabar daugiausiai auginu vikius – žieminius ir vasarinius. Auginu juos sėkloms, eksportui“, – pasakoja jis.
Vikiai – ankštiniai augalai, kurių šaknyse gyvenančios bakterijos kaupia azotą ir išleidžia jį į dirvą. Vikiai yra natūralus puikus priešsėlis javams, rapsams, kryžmažiedžiams augalams.
Taip pat šįmet Kazimiras pasėjo barkūnus, facelijas. Barkūnų šaknų sistema purena žemę, atlieka dirvos aeracijos vaidmenį. Facelijos, kaip ir barkūnai, padeda kovoti su šliužais auginant kitas augalų kultūras.
Daug metų Kazimiras savo ūkyje eksperimentuoja su įvairiomis žieminių kviečių veislėmis. Šiandien jis yra atsirinkęs dvi labiausiai pasiteisinusias – „Wilejka“ ir „Euforia“. Abi šios veislės yra žiemkentiškos, toleruoja žemą pH, skirtingus dirvožemius, gerai krūmijasi.
„Dabar neauginu rapsų ir nežinau, kada vėl juos auginsiu. Tačiau kažkada pasėjome vasarinius rapsus – jų derlius siekė apie 5 tonas hektarui“, – sako Kazimiras.
Šarūnė pastebi, kad rapsus į tą patį lauką galima sėti ne anksčiau kaip po trejų metų. Būtent teisingos sėjomainos principų laikymasis yra viena priežasčių, kodėl Kazimirui pavyksta pasiekti puikų derlių.
Darbas su ūkininkais – kūrybinis procesas
Šarūnės teigimu, Lietuvos rytų regionui būdingi labai skirtingi dirvožemiai ir reljefai. Jie nulemia, kokie žemės dirbimo sprendimai yra efektyviausi vienuose ar kituose laukuose.
„Pavyzdžiui, Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų regionuose vyrauja lengvesni, priesmėlio dirvožemiai. Ignalinos rajone – sunkesni, priemolio dirvožemiai. Vilniaus ir Švenčionių kraštai išsiskiria lygiu reljefu, o štai Ignalinos ir Molėtų – kalvotu“, - sako ji.
Jau devynerius metus dirbdama agronome konsultante Šarūnė tikina, kad darbas su ūkininkais yra nuolatinis kūrybos procesas.
„Susitikę su ūkininkais visuomet vertiname situaciją čia ir dabar. Ieškome sprendimų, kaip vieną ar kitą problemą laukuose spręsti. Kalbamės apie tai, kokį derlių jie tikisi užauginti. Įvertiname jų lūkesčius, gamtos galimybes, ir sprendžiame, ką galime sukurti“, – dalijasi specialistė.