Agrosektoriaus eksperto – įmonės „Agrokoncernas“ Sėklų skyriaus projektų vadovo Roberto Visockio teigimu, Plakių ūkis yra puikus inovatyvaus ir sėkmingai veikiančio ūkio pavyzdys.
„Šis ūkis yra inovatyvus, progresyvus, nebijantis investuoti į naujas technologijas, kurios atsiperka. Plakių ūkis yra mūsų ambasadorius, gerosios žinios apie efektyvią žemdirbystę nešėjas bei skleidėjas. Džiugu, kad yra tokių ūkių Lietuvoje, kurie apie ūkininkavimą, naujoves ir inovacijas šviečia ne tik kitus ūkininkus, bet ir plačiąją visuomenę“, – sako R. Visockis.
Kur kas sunkiau, nei kad gali pasirodyti socialiniuose tinkluose
Aktyviai socialiuose tinkluose savo veikla besidalinantis M. Plakys pasakoja, kad jo pažintis su žemės ūkiu prasidėjo dar vaikystėje, o rimčiau į ūkininkavimą jis pasinėrė prieš 16 metų.
„Mūsų ūkiui daugiau nei 30 metų. Pats jame sukuosi nuo kokių 6–7 metų, kiekviena vasara praleista čia. Tačiau intensyvus mano ūkininkavimas prasidėjo 2007 m. Viską pradėjo tėtis, vėliau prisijungiau ir aš, o atsiradus socialiniams tinklams, pradėjau juose po truputį talpinti vaizdinę medžiagą apie mūsų kasdienybę ūkyje, diskutuoti su sekėjais, pasakoti apie inovacijas. Taip viskas ir užsisuko“, – prisimena ūkininkas.
Pasak jo, Plakių ūkį ir jo aktualijas soc. tinkluose sekančius žmones galima padalinti į 2 stovyklas: mėgstančius rimtai padiskutuoti ir tuos, kurie neturi supratimo apie žemės ūkį, tačiau labai nori parašyti savo nuomonę.
„Dalinuosi, gaunu atgalinį ryšį, jei tik galiu – atsakau, kartais įsiveliu ir į diskusijas, visko būna“, – pasakoja M. Plakys.
800 ha ūkyje Plakiai augina žieminius rapsus, cukrinius runkelius, žieminius kviečius, pupas ir miežius. M. Plakys pasakoja, kad jo tėtis yra pagrindinis ūkio agronomas ir galva, o jis pats – atsakingas už žemės ūkio techniką.
„Studentavimo laikais agronomija manęs nelabai traukė, todėl pasirinkau technikos sritį – baigiau Vilniaus Gedimino technikos universitetą, transporto inžineriją. Vėliau mąsčiau studijas tęsti ir įgyti magistro laipsnį, tačiau galiausiai nusprendžiau sugrįžti į ūkį, pradėti dirbti ir taip per praktiką įgauti reikiamų žinių ir patirties. Manau, kad kartais visai nereikia baigti aukštojo, kad taptum geru specialistu“, – sako M. Plakys.
Visgi ūkininkavimas, kaip pasakoja vyras, tikrai nėra pati lengviausia veikla pasaulyje, todėl norint būti geru specialistu, reikia turėti kompetencijų ne vienoje srityje.
„Ūkininko darbas yra labai kompleksiškas ir įvairus. Turi būti ir meteorologas, ir agronomas, ir technikas, ir dar buhalteris. Na, su buhalterija gal man paprasčiau, nes žmona mūsų ūkyje už tai atsakinga“, – juokiasi pašnekovas, tačiau greitai surimtėja ir sako, kad be didelio noro, agronominių ir techninių žinių tapti ūkininku yra neįmanoma.
Sėkmingo ūkio receptas
Sėkmingą ūkininkavimą, pasak M. Plakio, užtikrina ir nuolatinis domėjimasis bei investavimas į žemės ūkio techniką.
„Dalyvaujame tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rengiamose parodose, investuojame į techniką, kuri suefektyvina, palengvina darbą ūkyje. Prieš dešimtmetį nebūčiau pagalvojęs, kad kažkada robotai dirbs žemę, o štai visai neseniai patys išbandėme traktorių-robotą, kuris darbuojasi be operatoriaus. Manau, kad po 10 metų žemės ūkis Lietuvoje bus dar modernesnis, mažiau rankų darbo, didelę dalį darbų atliks robotai, dronai. Pats labai tikiu, kad ir mes savo ūkyje turėsime dar ne vieną robotą“, – viliasi ūkininkas.
Be technologijų šiuolaikiniame ūkyje, labai svarbios tampa ir agronominės žinios. Dėl besikeičiančio klimato tenka ypač daug domėtis naujausiomis kviečių veislėmis, kurios gali atlaikyti įvairų stresą, tokį kaip sausros, liūtys, kenkėjai, plintančios augalų ligos.
M. Plakio pasiteiravus, kuri kviečių veislė jo ūkyje pasiteisino labiausiai, pašnekovas išskiria tris šiuo metu auginamas rūšis.
„Prieš 15 metų pradėjome auginti „Skagen“ veislę, kuri šiandien yra labai plačiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai ypač derlinga ir atspari veislė. Viena iš naujausių mūsų veislių – „Euforija“. Ją auginame jau treti metai ir galime pasakyti, kad jos kokybiniai parametrai yra išties geri, o derlingumas labai neblogas. Turime ir „Etaną“, kuri taip pat pasižymi geru derlingumu. Esame išbandę ne vieną veislę, tačiau jei ji po 2 metų nepasiteisina, nebeauginame“ , – pasakoja ūkininkas.
Ūkyje darbuojasi visa šeima
M. Plakys su žmona Jurgita augina tris vaikus. Paklaustas, ar įsivaizduoja, kad kažkada ir jo atžalos prisidės prie darbų ūkyje, pašnekovas sako akivaizdžiai matantis vaikų susidomėjimą ūkininkavimu, tačiau versti perimti šeimos ūkį tikrai nesiruošia.
„Kai tik galiu, visada stengiuosi mažuosius įtraukti į ūkio veiklas. Pasivažinėjame kartu traktoriumi, kombainu. Dabar kaip tik jie laukia, kada vilkiku galės kartu su manimi vežti grūdus į uostą. Pirmiausia važiuos vyresnėlis, tada dukra, na, o mažoji, tai 100 proc. bus ūkininkė – nuo ryto iki vakaro galėtų būti ūkyje, tik duok jai įlipti į traktorių“ , – juokiasi vyras.
M. Plakys sako, kad ūkyje dirba 7 dienas per savaitę, todėl laiko laisvalaikiui lieka retai. Visgi, atsiradus bent menkiausiai progai pailsėti, visada stengiasi praleisti kuo daugiau laiko su šeima, išvykti trumpų atostogų.
„Didžiausias hobis – kelionės, todėl kai tik turime galimybę, visada stengiamės pamatyti kažką naujo, aplankyti dar nematytą šalį ar tiesiog pailsėti Lietuvoje. Prieš 5 metus „atradau“ pomėgį važinėtis dviračiu, todėl dabar, kai tik turime šiek tiek laiko, visa šeima sėdamės ant dviračių ir laiką leidžiame gamtoje“, – atskleidžia ūkininkas.
Plakių ūkis ne tik modernus, bet ir socialiai atsakingas. „Norime, kad vietiniai turėtų galimybę užsidirbti, todėl visi mūsų darbuotojai yra iš Naisių arba aplinkinių kaimelių. Tiek savanoriškai, tiek ir paprašyti stengiamės paremti ir vietinę bendruomenę, finansiškai ir per paslaugas prisidedame prie renginių organizavimo, remiame bažnyčią“, – pasakoja M. Plakys.
Kur nukeliauja derlius?
Pasivaikščiojusi ir apžiūrėjusi Plakių ūkį, „Agroambasadorių“ komanda kartu su R. Visockio palyda nuvyko į „Agrokoncerno“ sėklų ruošimo fabriką – vietą, kurioje ūkininkų užaugintas derlius virsta produktais.
„Iškart nuėmus derlių, čia atvyksta sėklos. Pirminiu etapu yra pasveriamas sunkvežimis ir paimami sėklų mėginiai. Vėliau šie mėginiai keliauja į mūsų laboratoriją, kurioje yra įvertinama sėklų kokybė, pavyzdžiui, ar jose nėra priemaišų, karantininių piktžolių.
Jei viskas tvarkinga, sunkvežimis keliauja į sėklų priėmimo duobę, kurioje išpilta produkcija vyksta į pirminį valymą. Jo metu yra atrenkama stambiausia frakcija. Tuomet produkcija keliauja į dar kruopštesnius valymo lygius, po kurių išvalytos sėklos patenka į beicavimo linijas, yra pakuojamos, laukia sertifikatų ir ūkininkų“, – derliaus kelionę nupasakoja R. Visockis.