Apie tai ir pasakoja įmonės „Agrokoncernas" komercijos direktorius Arnas Radzevičius, o „AgroITC" vadovė dr. Eglė Petraitienė sutiko pasidalinti savo istorija, kaip pati atsidūrė žemės ūkyje, atskleidė agroverslo subtilybes ir aprodė laboratoriją. Kokiu būdu inovacijos yra pritaikomos praktikoje, pasidalijo vienas iš pažangiausių šalies ūkininkų Romas Majauskas.
Inovacijos – neatskiriamos nuo žemės ūkio
Žemės ūkyje inovacijos ir atliekami tyrimai yra labai svarbūs. „Agrokoncerno" komercijos direktorius A. Radzevičius teigia, kad šioje srityje nuolat viskas kinta, vyksta įvairūs pokyčiai, o tai ir verčia kurti naujas žemės ūkio technologijas.
„Nuolat keičiasi klimatas, o nuo jo mes esame labai priklausomi. Žinoma, tie sprendimai reikalingi čia ir dabar. Kuo daugiau scenarijų mes išbandome, tuo labiau tikėtina, kad rasime tai, kas tikrai veikia", – nurodo specialistas.
Komercijos direktorius įsitikinęs, kad tokiu būdu galima efektyviau veikti visuose regionuose. Tam ir yra įsteigti du specialūs centrai.
„Vienas centras vadinamas ITC. Šifruojant tai reiškia Inovacijų ir tyrimų centras. Čia atliekami įvairūs bandymai, nagrinėjamos įvairios naujausios veikliosios medžiagos, kurios pasirodo rinkoje. Taip pat daug dėmesio čia skiriama purškiamoms kombinacijoms, analizuojamos veislės, stebimas darbas laukuose", – sako A. Radzevičius.
Jis pasakoja, kad šiemet centre yra tiriama net 3 tūkst. laukelių. Tikėtina, kad kitąmet šis skaičius bus dvigubai didesnis.
„Tyrimai atliekami tam, kad sužinotumėme, kokius ir kodėl darbus turime atlikti. Nagrinėjame įvairiausias preparatų dozes, ieškome galimybių jas sumažinti, ieškome, kaip pakeisti chemines medžiagas natūraliomis. Taip pat ieškome veislių, kurios ateina į rinką ir gali būti atsparesnės ligoms bei kenkėjams. Tokiu būdu stengiamės sumažinti įdėjimus, kuriuos ūkininkas vienu ar kitu būdu svarsto", – nurodo pašnekovas.
A. Radzevičius pasidžiaugia, kad metų pabaigoje, kaip ir kasmet, jie išleis apie šimto puslapių apimties mokslinį leidinį. Juo su visais partneriais yra dalinamasi tam, kad jie peržiūrėję visus analizuotus scenarijus, kažkurį iš jų galėtų pritaikyti ir savo ūkyje. Ši tradicija buvo pradėta dar 2019 metais.
Centras, kuriame nuolat vyksta įvairūs praktiniai darbai
Kitas „Agrokoncerno" padalinys – Tiksliųjų technologijų centras, vadinamas „AgroTTC".
„Šio centro tikslas kitoks – jame ieškome galimybių, kaip padaryti, kad būtų sutaupomi resursai, darbas laukuose būtų atliktas efektyviau. Pavyzdžiui, čia testuojami įvairūs sensoriai mūsų ateities ūkiui, kuriais galima skenuoti, kaip laukai yra padengti augalais. Tokiu būdu automatiškai algoritmas parenka trąšas. Taip pat yra analizuojamas įvairių technikos elementų darbas ir parenkamos teisingiausios praktikos", – sako specialistas.
Pasak jo, kitas svarbus niuansas – vis daugiau ir dažniau naudojamas skaitmenizavimas. Šiuo metu yra testuojamas ir vienas dirbtinio intelekto produktas, taip pat ir pirmasis Baltijos šalyse robotas, skirtas žemės dirbimo darbams.
„Svarbiausia, kad daug užsakymų gauname ir iš užsienio korporacijų, kurios nori registruoti skirtingus produktus Europoje. Šiandien galiu pasakyti, kad Lietuvoje ūkininkaujame bene saugiausiai pasaulyje. Mūsų šalyje viskas yra labai stipriai reglamentuota, griežtai prižiūrima. O mes tuo didžiuojamės", – teigia A. Radzevičius.
„Agrokoncerno" komercijos direktorius pabrėžia, kad esama rinka ir griežti reikalavimai prisideda prie to, jog nuolat ieškoma būdų, kurie leistų ūkininkauti tvariau bei švariau.
Susižavėjo įmonės vertybėmis bei siekiais
Inovacijų tyrimų centro vadovė dr. Eglė Petraitienė prie „Agrokoncerno" komandos prisijungė prieš penkerius metus, kai centras buvo pradėtas kurti. Jos patirtis – išties įspūdinga. Mokslinių tyrimų srityje specialistė dirba jau bene trisdešimt metų. Per penkerius metus komanda, kuriai vadovauja E. Petraitienė, išsiplėtė, o tyrimų atliekama vis daugiau.
Noras tobulėti ir pradėti viską nuo pradžių ją paskatino prisijungti prie šios komandos.
„Mane sužavėjo šios didelės kompanijos noras įkurti Inovacijų ir tyrimų centrą, tobulėti bei teikti rekomendacijas, tikslinti technologijas. Tai mane žavi ir dabar. Sutapo mano ir įmonės vertybės", – džiaugiasi dr. E. Petraitienė.
Ji pripažįsta – žemės ūkis yra sunki sritis, tad visai nenuostabu, jog tėtis nesidžiaugė tokiu jos pasirinkimu. Tačiau specialistė pripažįsta, kad ji pati patenkinta dirbdama būtent šioje srityje.
„Miesto nemėgau niekada. Mieste man trūksta žalumos, erdvės ir laisvumo. Baigusi mokyklą žinojau, kad noriu mokytis Žemės ūkio universitete ir būti agronomė. Laikais, kai mokiausi mokykloje, mes turėdavome šiek tiek padirbėti ūkyje. O taip pat ir mano tėvai dirbo ūkyje. Tad, ta atmosfera bei aplinka, kuri mus supo, man labai patiko. Visgi tėtis labai nuliūdo, mat jis norėjo, kad būčiau gydytoja. Tačiau, universitete baigusi magistro studijas bei apsigynusi daktaro laipsnį, pasakiau tėčiui, kad tapau augalų gydytoja", – prisimena pašnekovė.
Per penkerius metus pasiekti rezultatai stulbina
Smagiausia jos darbe, anot dr. E. Petraitienės, atlikus darbus bei užauginus augalus, yra pamatyti džiuginantį rezultatą. Mokslininkė ir laidos filmavimo komandai aprodė centro patalpas. Čia nuolat kažkas vyksta, specialistai darbuojasi bei atlieka bandymus.
Specialistė prisimena, kad prieš penkerius metus buvo tiriamos esamos rekomendacijos, vėliau buvo pradėti ir veislių tyrimai. Tyrimams buvo pasirinkti žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai.
„Turėjome jų vos po aštuoniolika veislių. Testavome ir atrinkinėjome, kurios geriausios mūsų sąlygomis auginti. Šiandien stebime jau šešiasdešimt veislių žieminių kviečių, daugiau kaip penkiasdešimt veislių žieminių rapsų. Tad darbo apimtys yra labai didelės, kuriamos inovacijos – taip pat", – sako specialistė, kuri priduria, kad kasmet centras sulaukia ir pagalbininkų – studentų bei agronomų, kurie dirba bei atlieka praktiką įmonėje.
Įmonės ir ūkininkų bendradarbiavimas – itin svarbus
Mokslininkė pabrėžia ir glaudų bendradarbiavimą su ūkininkais. Stengiamasi, kad ryšys būtų itin stiprus.
„Atlikę tyrimus ir gavę rezultatus, mes juos sisteminame, pateikiame kasmetinėse konferencijose, pasakojame apie juos ir „Lauko dienose". Sezono metu ūkininkai suvažiuoja pas mus ir gali pamatyti, kaip viskas atrodo, kaip veikia vieni ar kiti panaudoti produktai. Jie gali išvysti, ar tręšiama per lapus, ar naudojamos birios trąšos. Ūkininkai gali pamatyti ir skirtingas veisles, kaip jos reaguoja į ligas bei kenkėjus", – pasakoja specialistė.
Tokiu būdu ūkininkai gali atsirinkti, kokia veislė produktyvesnė, kuri leis užauginti gausesnį ir, žinoma, sveikesnį derlių.
„Kiekvieną savaitę ūkininkams pateikiame naujienlaiškį. Jame rašome apie problemas, kurios vyksta būtent tuo metu, tais metais, esant tam tikroms sąlygoms. Mes labai džiaugiamės, kad kasmet vis daugiau ūkininkų mus aplanko, tiek konferencijų metu, tiek „Lauko dienose", daug konsultuojame", – teigia mokslininkė.
Ji nepamiršta paminėti ir to, kad ūkininkai taip pat jų įmonei itin daug padeda. Jie įsileidžia juos į savo laukus, ten suteikia galimybę atlikti tyrimus.
Tvaresnio ir saugesnio derliaus link
Bendrovėje „Agrokoncernas" atliekami ir užsakomieji tyrimai, kuriems reikėjo gauti sertifikatą iš Augalų apsaugos tarnybos.
„Šis sertifikatas suteikia mums galimybes pasitvirtinti tai, kad atliekame tikslius bandymus, kad mūsų gauti duomenys yra patikimi. Su šiuo sertifikatu mes galime atlikti dar neregistruotų produktų tyrimus. Be to, sertifikatas mums leido apimti šiaurės šalių zoną. Tad, džiugu, kad pas mus atliktų tyrimų rezultatai gali būti panaudoti, pavyzdžiui, Danijoje ir ten gali būti užregistruotas produktas", – teigia mokslininkė.
Dr. E. Petraitienė pabrėžia – šis sertifikatas suteikia ne tik galimybių, tačiau ir didelę atsakomybę už save, mūsų šalį. Įmonė privalo kasmet praeiti Augalų apsaugos tarnybos patikrą.
Mokslininkė teigia tikinti sėkminga „AgroITC" ateitimi. Žemės ūkis, anot jos, verslas, kuris pritraukia daug investicijų bei reikalauja specifinių žinių. „Mes taip pat atliekame ir molekulinius tyrimus. Viskas juda link genetikos, robotikos. Džiugu, kad mes tikrai tobulėjame ne tik žiniomis, bei siekiu žengti pirmyn", – sako pašnekovė.
Džiaugiasi bendradarbiavimu su Inovacijų tyrimų centru
Aurimas Majauskas – vienas iš daugelio Lietuvos ūkininkų, glaudžiai bendradarbiaujantis su Inovacijų ir tyrimų centru.
„Kuomet jie pradėjo tyrimus, man buvo labai įdomu. Prieš trejus metus susitikome su atstovais ir pradėjome bendradarbiauti. Tuomet aptarėme, kuriuos laukus aš paliksiu bandymams, ką reikėtų pasėti, ką daryti, o ko – nedaryti", – pasakoja ūkininkas.
Jis pripažįsta – įdomiausi jam yra bendradarbiavimo rezultatai.
„Mus domina įvairūs nauji dalykai, pavyzdžiui, nauji herbicidai, norime sužinoti, kaip jie panaudojami. Europos Sąjunga nusprendžia daugybę dalykų, išima daugybę pesticidų iš rinkos, tad mums tenka įsivertinti. O šie atsakymai yra randami būtent bandymų metu, kurie atliekami mūsų laukuose. Taip pat mes sužinome apie naujas veisles, sėjimą", – teigia pašnekovas.
Naudingos jam būna ir „Agrokoncerno" rengiamos konferencijos. Jose ūkininkas pasakoja sužinantis įdomių dalykų, taip pat įgyja naujų žinių.
Pasak jo, ryšys tarp mokslo ir žemės ūkio – nenuginčijamas. Nuolat atliekami dirvožemio ir augalų tyrimai gali padėti pasiekti pačių geriausių rezultatų, „prisijaukinti" tokią nepastovią gamtą , ir, žinoma, pamaitinti mus visus.