Nuo medžių nukritę sakų lašeliai, tūkstančius metų tūnoję Baltijos jūros dugne, virsta nuostabaus grožio gintarais, kuriuos lietuviai nuo seno naudojo papuošalams gaminti, ligoms gydyti ar netgi nuo pikto apsisaugoti. Tad net ir pats pavadinimas, kilęs iš žodžio „ginti“, ne iš piršto laužtas – turi savo prasmę.
Daugiau nei trisdešimt metų su šiuo išskirtiniu akmeniu dirbantis gintaro apdirbimo meistras Algis Pocius pusiau juokais, pusiau rimtai tikina – su gintaru jį suvedė pats gyvenimas. Kadaise dirbęs pedagogu, galiausiai pasirinko kitą kryptį, virtusia jo darbu, gyvenimo būdu ir hobiu. Pašnekovas patikina – mūsų kraštuose dėl grožio ir gydomųjų savybių nuo seno vertinamas gintaras domina ne tik į kurortą užsukusius svečius, bet ir pačius lietuvius. Ne vienas jų užsuka ir į meistro galeriją pasiteirauti apie pajūryje rastus akmenukus, nori daugiau sužinoti apie pačius gintarus.
„Laikai, kuomet buvo matyta, kad gintaras – močiučių akmuo, jau seniai praeityje. Vesdamas edukacijas matau jaunimo susidomėjimą, net patys mažiausi puikiai žino, kas yra gintaras ir kaip jis atsiranda – labai įdomi, žingeidi dabartinė karta auga, svarbiausia mokėti jiems pateikti informaciją, sudominti“, – sako A. Pocius.
Gintaras, anot meistro, išties išskirtinis akmuo – šiltas, stebinantis spalvų gama, šiek tiek paslaptingas, mat gintarui formuojantis į sakus visokių dalykų prisimaišydavo – vabzdžių, spyglių, žolės gabalėlių, įvairios spalvos žemės grumstų – to, ką dabar vadiname inkliuzais. Baltų gentys gintarą naudojo dar 2000–1800 m. pr. Kr., o pats akmuo mena kur kas senesnius istorinius laikus.
„Visada žmonėms sakau, kad pjaunant gintarą išsiskiria adrenalinas – pamačius spalvas, kažkas tikrai suvirpa. Kiekvienas akmuo savaip išskirtinis“, – sako A. Pocius.
Gintaro meistras ir pats gali pasidžiaugti unikaliais kūriniais – Palangos krašto grąžinimo Lietuvai šimtmečio proga menininkas kartu su bendraminčiais sukūrė gintarinius Palangos miesto architektūros maketus. Atidžiai išstudijavus statinių detales, proporcijas, spalvas, atrinkus tinkamą gintarą, meistro Algio Pociaus dirbtuvėse buvo sukurti nuostabūs Tiškevičių rūmai, Birutės koplyčia, Palangos bažnyčia, Kurhauzas ir vila „Anapilis“. Šiuos išskirtinius statinius ir jų istoriją geriau pažinsite keliaudami Gintaro maršrutu.
Pažinkite aristokratišką Palangos kurorto dvasią
Palanga poilsiautojus vilioja ne tik besidriekiančiais auksinio smėlio paplūdimiais ir hipnotizuojančiu Baltijos jūros ošimu, dovanojančiu nepamirštamus saulėlydžius. Gyvybe alsuojančiame, nuostabios gamtos apsuptame kurorte gausu turtingą istorinę praeitį menančių architektūrinių statinių, Gintaro maršute persipinančių su Baltijos auksu vadinamo gintaro istorija.
„Visus kurorto svečius kviečiame iš arčiau susipažinti su XIX ir XX a. Palangos architektūra, atspindinčia vieną ryškiausių šio kurorto etapų – ambicingą kilmingos Tiškevičių šeimos epochą ir modernios poilsio kultūros pradžią Lietuvoje. To meto pastatų formų bei stilių įvairovė kūrė išskirtinį kurorto įvaizdį, o Tiškevičių valdymo laikotarpiu statyti įspūdingi objektai išliko iki šių dienų“, – pasakoja Palangos Turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.
Maždaug 5 kilometrus besidriekiantis Gintaro maršrutas pakvies užsukti į 10 ypatingų vietų. Kiekviena jų pasakoja unikalią savo istoriją, tapusią neatsiejama Palangos kurorto dalimi. Tad niekur neskubėdami leiskitės į kelionę po aristokratišką Palangą ir pasiduokite įtraukiančiai gintaro magijai.
Geriausia pažintį su gintaru pradėti nuo ypatingos vietos – garsiųjų Tiškevičių rūmų, kuriuose esančiame Gintaro muziejuje saugoma net 30 000 gintaro eksponatų. Muziejus gali pasigirti viena didžiausių pasaulyje inkliuzų kolekcija ir įspūdingais eksponatais, kurių tarpe neabejotinai daugiausiai dėmesio sulaukia Saulės akmuo – net 3,524 kg sveriantis, beveik apvalia forma išsiskiriantis natūralus gintaras.
Muziejus lankytojus žavi ne tik išskirtiniais eksponatais, bet ir pažintiniais, kūrybiniais bei edukaciniai užsiėmimais, leidžiančiais atrasti gintarą per skirtingus pojūčius. Interaktyvių edukacinių užsiėmimų metu šiuolaikinėmis priemonėmis pasakojama gintaro istorija, o dalyviams suteikiama galimybė patiems pasigaminti interaktyvų asmeninį gintaro amuletą.
„Grafų Tiškevičių giminės istorija labai glaudžiai siejasi ne tik su Palanga, bet ir su gintaru – jie buvo aistringi meno vertybių kolekcionieriai. XX a. pradžioje kasant durpes pajūrio pelkėse, grafas Feliksas Tiškevičius surinko „Palangos lobio“ kolekciją – archeologinio gintaro rinkinį, kurį sudaro neolito ir geležies amžiaus dirbiniai, – pasakoja R. Kmitienė. – Grafai siejo savo ateitį su Palanga, tad būtent čia nusprendė statyti savo rūmus, apsuptus nuostabaus grožio parko. Parkui projektuoti grafas nusamdė žymų kraštovaizdžio architektą Édouard‘ą François André, o pagal vieno žymiausių vokiečių karališkojo architekto Franzo Heinricho Schwechteno projektą kurti rūmai žymi kurortinės epochos ir aristokratiško laisvalaikio pradžią Palangoje.“
Teigiama, kad Tiškevičiai parką Birutės vardu pavadino išreikšdami pagarbą šventam šimtamečiam Birutės pušynui, supančiam 21 metrą virš jūros lygio iškilusį Birutės kalną, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į ošiančią Baltijos jūrą. XIX–XX amžiaus sandūroje Birutės kalnas tapo grafų Tiškevičių rezidencijos dalimi.
1908 metais grafų Tiškevičių iniciatyva parko kompoziciją, kurioje puikuojasi iš uolos akmenų kurta grota su joje įkomponuota iš Lurdo atvežta Dievo Motinos statula, papildė Jėzaus Kristaus Laiminančiojo figūra. Pokario metais (1948 m.) sovietinės valdžios nurodymu ji buvo sunaikinta. Šiandiena Birutės parke esanti skulptūra „Laiminantis Kristus“ atstatyta 1993 metais. Vaikštinėdami parku išvysite ir kitų skulptūrų, turėsite galimybę pasigrožėti talentingai suprojektuotu peizažo stiliumi, išryškinančiu natūralų gamtos grožį, kurį papildo vandens telkiniai, vingiuoti takai, natūraliai augantys medynai ir dekoratyviniai elementai.
Visai šalia Birutės parko – ir „Amber Cat“ galerija – joje puikuojasi gintaro meistrų rankomis kurti papuošalai ir suvenyrai, mūsų jau minėti iš gintaro kurti svarbiausių Palangos simbolių maketai. Jų pamatysite ir gintaro galerijoje-dirbtuvėse. Dirbtuvėse galėsite apžiūrėti modernias bei senovines gintaro apdirbimo stakles, stebėti gintaro virsmą juvelyriniais dirbiniais ir net patys pasigaminti gintarinį amuletą.
„Tęsdami kelionę Gintaro maršrutu, skirkite laiko legendiniam Palangos kurhauzui – dar vienam grafų Tiškevičių architektūriniam palikimui, jau tapusiam kurorto simboliu. Anais laikais kurhauzas buvo tarsi šiuolaikinis SPA centras – čia duris atvėrė pirmasis Palangos viešbutis, erdvus restoranas, šokių, koncertų ir vaidinimų salė. Susirinkusius didžiojoje salėje aptarnavo 30 žmonių personalas, o norintieji galėjo pasimėgauti tikra prabanga – šiltų vonių procedūromis. Šiandiena kurhauzas – profesionalaus scenos meno erdvė, kurioje skamba kamerinė, chorinė, džiazo, liaudies ir populiarioji muzika“, – pasakoja Palangos Turizmo informacijos centro direktorė.
Rungtis dėl Palangos kurorto simbolio vardo su kurhauzu galėtų nebent garsusis Palangos tiltas – prasieiti juo viešint kurorte, graži tradicija, kurią puoselėja kone kiekvienas kurorto svečias. Nuo kurhauzo iki Palangos tilto veda plati alėja – centrinė kurorto Basanavičiaus gatvė, kadaise vadinta Tiškevičiaus bulvaru. Ne visi žino, kad seniau lygiagrečiai su ja buvo nutiesti bėgiai, į laivą gabenę plytas iš Tiškevičiaus plytinės, o naudodamiesi bėgiais, poilsiautojai galėjo nuvažiuoti iki tilto „konke“ – arkliu traukiama transporto priemone. Keliaudami Basanavičiaus gatve, atidžiai žvalgykitės – čia išlikusi ne viena autentiška, grafų Tiškevičių laikus menanti vila. Pasakojama, kad vilos „Gražina“ ir „Aldona“ priklausė patiems grafams, o viloje „Jūros akis“ esą gyveno paties grafo Tiškevičiaus meilužė.
Artėjant prie jūros, pro akis tikrai neprasprūs analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinės architektūros paletėje neturinti vila „Anapilis“, priklausiusi Sofijai Horvataitei-Tiškevičienei. Vila apipinta mistika – senieji Palangos gyventojai pasakoja istorijas apie tai, kad vilos savininkė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą veidrodžių kambarį ir rengdavusi čia spiritizmo seansus. Tiesa, tuomet vila vadinosi visai kitaip, tad dabartinis pavadinimas su mistinėmis legendomis greičiausiai neturi nieko bendro. Šiandien viloje įsikūręs Palangos kurorto muziejus. Nuolatinė Palangos istorijos ekspozicija kviečia lankytojus į interaktyvią kelionę laiku nuo Palangos istorijos ištakų iki šių dienų. Muziejaus lankytojų laukia ir staigmenos veidrodžių kambaryje, įspūdingi vėjo vargonų garsai ir galimybė įsiamžinti retro fotografijose. Pastabiausi šiame muziejuje pamatys ir gintarinį eksponatą.
Pačioje Basanavičiaus gatvės pabaigoje puikuojasi fontanas, kurio centre – dailininkės Nijolės Gaigalaitės kurta skulptūra „Jūratė ir Kastytis“, granite pasakojanti tragišką meilės istoriją.
Undinė Jūratė, pamilusi žveją Kastytį, užrūstino griaustinio dievą Perkūną – supykęs, kad deivė įsimylėjo paprastą žmogų, Perkūnas pasiuntė žaibus, kurie smogė gražiesiems Baltijos dugne esantiems Gintaro rūmams. Subyrėję į tūkstančius dalių, iki pat šių dienų jūros bangų gintarai išmetami į krantą, o gerai įsiklausius, audrų metu galima išgirsti ir Jūratės dejones.
Pasiekę medinį taką, vedantį link Palangos tilto, tikrai išgirsite hipnotizuojantį Baltijos jūros ošimą ar audringas į krantą besimušančias nerimastingos jūros bangas. Garsusis Palangos tiltas, besidriekiantis kone pusę kilometro – vienas populiariausių kurorto objektų, kviečiantis pasivaikščioti ir pasimėgauti stebint į jūrą besileidžiančius paskutinius saulės spindulius.
Įspūdingais vaizdais žavintį ir įtraukiančiomis istorijomis stebinantį Gintaro maršrutą užbaikite apsilankymu Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje, kurią pasieksite keliaudami taku palei vingiuojantį Rąžės upelį. Neogotikinio stiliaus bažnyčios bokšte, 21 metro aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė – įkopę, galėsite grožėtis miesto panorama ir įspūdingo dydžio varpais.