Taiko profilaktines ligų valdymo priemones
Mažėjant natūraliems jūrų ir vandenynų ištekliams, daugiau dėmesio skiriama akvakultūrai, kuri įgauna vis svarbesnę reikšmę Europos maisto sistemoje.
Siekiant paskatinti konkurencingą ir tausią mūsų šalies akvakultūros veiklą, šios srities dalyviams yra skiriama Žuvininkystės programos parama. Tam numatyta beveik 30 mln. Eur arba apie 33 proc. programos paramos lėšų.
Šiomis lėšomis remiamos investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusią pridėtinę vertę kuriančias veiklas, ekologinė akvakultūros gamyba, rinkų priemonės (įskaitant skirtas geresniam atsekamumui ir kokybei užtikrinti). Parama skiriama ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui, taip pat – gamintojų organizacijų bei mokslo atstovų ir akvakultūros įmonių bendradarbiavimo veikloms skatinti. Paramos galima kreiptis ir gyvūnų bei visuomenės sveikatos priemonėms įgyvendinti.
Pastaroji priemonė sudomino Trakų rajone veikiančią bendrovę „FishNet“, kuri dabar įgyvendina Žuvininkystės programos remiamą projektą „Upėtakis be vaistų“. Juo siekiama sumažinti akvakultūros priklausomybę nuo veterinarinių vaistų, puoselėti gyvūnų sveikatą ir gerovę prevencijos ir biologinio saugumo aspektais.
Įmonėje žuvys auginamos produktyviai ir aplinką tausojančiu akvakultūros būdu – uždaroje recirkuliacinėje sistemoje.
„Mes taupome gamtos išteklius, auginant žuvį nereikia didelio kiekio vandens, kartu tai reikalauja daug dėmesio skirti vandens kokybei ir žuvies auginimo aplinkai“, – sakė bendrovės „FishNet“, didžiausios upėtakių augintojos Lietuvoje, vadovas Vaidas Juodis.
Jis aiškino, kad upėtakių ūkyje yra taikomos ligų valdymui reikalingos prevencinės priemonės, dezinfekuojant vandenį ir stiprinant žuvų imunitetą.
„Kada vyksta didesni darbai žuvų fermoje, pavyzdžiui, upėtakių rūšiavimas ar perkėlimas, imamės profilaktinių priemonių, nes žuvys patiria stresą. Pagal ekspertų rekomendacijas ir nustatytas normas sustipriname jų imuninę sistemą papildais ir dezinfekuojame vandenį, kad užtikrintume geresnę žuvų gyvenimo aplinką“, – pasakojo V. Juodis.
Parama reikšminga visam akvakultūros sektoriui
Modernaus upėtakių ūkio vadovas teigė, kad paramos lėšomis ne kartą naudojosi ir praėjusiu Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos finansiniu laikotarpiu. Parama buvo investuota į šiuolaikiškos žuvų auginimo fermos statybas ir uždarosios recirkuliacinės sistemos įrengimą, taip pat – į žuvies perdirbimo cechą bei perdirbimui reikalingą įrangą.
„Pas mus vyksta nenutrūkstamas procesas – nuo žuvies auginimo iš ikrų iki prekinės produkcijos paruošimo. Toje pačioje teritorijoje, kur auginame žuvį, turime ir perdirbimo cechą“, – sakė bendrovės vadovas.
Jis pabrėžė, kad akvakultūros gamintojams teikiama parama yra naudinga ir reikšminga ne tik atskiram ūkio subjektui, bet ir visam šalies akvakultūros sektoriui. „Skiriant paramą akvakultūros veikloms, daugiau ir įvairesnės lietuviškos akvakultūros produkcijos patenka ant mūsų vartotojų stalo, o gamintojai sukuria daugiau pridėtinės vertės“, – pažymėjo V. Juodis.
Modernizavo akvakultūros ūkį
Šamus auginanti akvakultūros bendrovė „Akvapona“ sėkmingai pasinaudojo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos parama ir įgyvendino ne vieną projektą.
„Vienas projektas buvo skirtas uždarosios recirkuliacinės sistemos modernizavimui ir mailiaus veisimo sistemos įsigijimui. Įsirengėme sistemą, kuri leis išauginti apie 840 t šamo, kai sistema bus įžuvinta visa apimtimi. Įgyvendinus kitą projektą, įsigijome modernią produkcijos perdirbimo įrangą. Taip pat gavome paramą ūkio energetiniam efektyvumui padidinti – investavome į saulės jėgainę ir šilumos siurblius“, – pasakojo Vilniaus rajone įsikūrusio akvakultūros ūkio vadovas Vladislavas Vickunas.
Jis pabrėžė, kad žuvininkystės ūkiams europinė parama labai reikalinga, nes užtrunka, kol užauginama žuvis ir produktas pasiekia vartotoją. Todėl tokiems ūkiams parama yra gera paspirtis.
„Ūkyje vystomas visas ciklas – nuo motininės bandos, mailiaus iki suaugusių žuvų, o perdirbimo įranga leidžia į rinką tiekti jau gatavą produkciją“, – teigė V. Vickunas.
Galima teikti projektų įgyvendinimo planus
Nuo šių metų rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 30 d. buvo galima teikti projektų įgyvendinimo planus pagal priemonę „Gamintojų organizacijų veiklos skatinimas“, kurios tikslas – skatinti žvejybos ir akvakultūros produktų prekybą, kokybę bei pridėtinę vertę ir produktų perdirbimą.
Paramos galėjo kreiptis Žvejybos produktų gamintojų organizacijų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklių tvarka pripažintos žvejybos produktų gamintojų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacija ar tarpšakinė organizacija.
Remiama veikla – pripažintų gamintojų organizacijų vykdomas Gamybos ir prekybos plano rengimas ir įgyvendinimas, įskaitant mokslinių ir techninių kampanijų rengimą ir vykdymą, siekiant pagerinti žinių, gerosios praktikos ir inovacijų sklaidą, dalyvavimą mugėse ir parodose, siekiant pagerinti gamintojų organizacijų narių produktų patekimą į rinką, dalyvavimą įgyvendinant maisto tvarumo schemas, narių veiklos aplinkosauginio tvarumo didinimą ir kitas veiklas.
Paramos intensyvumas sudaro 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui per visą paramos teikimo laikotarpį – iki 450 000 Eur.
Nuo rugpjūčio 12 d. iki spalio 14 d. projektų įgyvendinimo planų buvo laukiama pagal kitą priemonę – „Mokslo atstovų ir akvakultūros įmonių bendradarbiavimo veiklos“, kuria siekiama skatinti darnią akvakultūros veiklą, didinti akvakultūros produktų gamybos konkurencingumą, kartu užtikrinant, kad veikla būtų aplinkos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu.
Remiami taikomieji moksliniai tyrimai, skirti skatinti mokslininkų ir akvakultūros gamintojų keitimąsi žiniomis, sprendžiant aktualias akvakultūros sektoriaus problemas, vykdomi bendradarbiaujant mokslo ir akvakultūros sektoriaus atstovams, taip pat su minėtais tyrimais susiję: duomenų rinkimas ir tvarkymas, bandomieji projektai, žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaida, seminarai ir geriausia praktika.
Projektų įgyvendinimo planus galėjo teikti verslininkas (kaip apibrėžiama Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme) arba įmonė, užsiimanti akvakultūra ir turinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktą veterinarinį patvirtinimą ar registravimą, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – ne daugiau kaip 100 000 Eur, o vienam paramos gavėjui ir įmonėms partnerėms ar susijusioms įmonėms per visą paramos teikimo laikotarpį – ne daugiau kaip 300 000 Eur.
Paramos intensyvumas – ne daugiau kaip 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.