Dažniausiai gyvenimo būdo kaita, visų pirma, keičia mūsų mitybą, rečiau valgome mėsą bei žuvį. Tačiau tokios mitybos korekcijos po kurio laiko atsiliepia sveikatai, organizmas netenka svarbių vitaminų ir mikroelementų šaltinių.
Mokslininkų prognozės ypač nepalankios žuvies produktų mėgėjams. Aktyvi verslinė žvejyba jūrose bei vandenynuose drastiškai nualino žuvų išteklius. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje net 52 proc. žuvų resursų yra ties išžvejojimo riba. Vadinasi, kyla grėsmė pažeisti net pačių populiariausių žuvų išteklius.
Ekologinei situacijai aštrėjant ieškoma būdų, kaip atkurti visavertę žuvų populiaciją ir kompensuoti jau prarastus resursus. Vienas iš jų – aktyvus akvakultūros verslo plėtojimas. Akvakultūra – dirbtinis žuvų, vėžiagyvių bei moliuskų veisimas ir auginimas tvenkiniuose, baseinuose, konteineriuose, varžose bei uždarose recirkuliacinėse sistemose, padeda gausinti žuvų resursus ir suteikia galimybę dažniau mėgautis naudingais žuvies produktais – gyvomis ir šviežiomis akvakultūros žuvimis – aukščiausios kokybės žuvų produktais.
Pasak Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktoriaus Vytauto Andriuškevičiaus, visos dirbtinai tvenkiniuose auginamos žuvys yra naudingos ir tinkamos žmogui vartoti.
Žuvininkystės ūkiuose šiuo metu daugiausia išauginama karpių, plačiakakčių, amūrų, lydekų, eršketų, upėtakių ir kitų žuvų. Šios žuvys puikiai prisitaikiusios gyventi tvenkiniuose, be to, jose ypač gausu žmogui būtinų maistinių medžiagų. „Suvalgius vos 150 g karpio, omega-3 riebalų rūgščių žmogui užtenka dviems dienoms,“ – pasitelkdamas Lietuvoje viešėjusio MŽŪO atstovo Jogeir Toppe duomenis, tikina V. Andriuškevičius. Nors žvejybą mėgstantys žmonės dažnai atvirai suabejoja dirbtinai išaugintų žuvų nauda, toks skepticizmas neturi jokio pagrindo.
Žuvininkystės tvenkiniuose veisiamos ir auginamos žuvys maitinasi beveik išimtinai vien tik natūraliais augalinės kilmės produktais. Tvenkiniuose auginami karpiai daugiausia maitinami grūdais (kviečiais ir kvietrugiais) ir tik dalinai – kombinuotais pašarais, pagamintais iš varpinių ir ankštinių kultūrų grūdų bei praturtintais saulėgrąžų išspaudų baltymais. Tokiomis sąlygomis žuvys tvenkiniuose auginamos trejetą vasarų, o pasiekusios 1,5–2 kg svorį jos jau tiekiamos prekybai.
Lietuvos akvakultūros įmonės šiuo metu kasmet šalies tvenkiniuose išaugina apie 4 500 tonų prekinės žuvies, tai – karpiai, lydekos, amūrai, eršketai, upėtakiai, plačiakakčiai. „Galima teigti, kad tvenkininės žuvininkystės versle didžiausiais pasiekimais gali didžiuotis čekai. Lietuvos akvakultūros pasiekti rezultatai lyginami su Lenkijos, nes išaugintas prekinių žuvų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra beveik vienodas. Tačiau Lenkijos gyventojai akvakultūros produktus vartoja intensyviau, jie suvartoja savo šalyje išaugintus produktus ir dar maždaug 1 400 tonų išsiveža iš Lietuvos.
Tokios tendencijos rodo, kad mūsų šalies gyventojai dar nepakankamai vertina akvakultūros produktus, kurie yra labai naudingi kiekvieno iš mūsų sveikatai,“ – Lietuvos akvakultūros situaciją komentavo V. Andriuškevičius.
Didžiausią kiekį akvakultūros produktų Lietuvoje pagamina didžiausios tvenkiniuose žuvis auginančios įmonės, akvakultūros tradiciją puoselėjančios nuo pirmųjų žuvininkystės ūkių atsiradimo.
Be to, kai kuriose iš jų įrengti ir žuvų perdirbimo cechai, kuriuose žuvis rūkoma, sūdoma, filetuojama, iš jos gaminami įvairūs kulinariniai gaminiai.
Taigi, visuomenėje netylant kalboms apie tvarią žuvininkystę ir būtinybę keisti vartojimo įpročius, šalies akvakultūrose išauginta produkcija dar niekada nebuvo tokia aktuali. Labiausiai – tiems, kurie vertina natūralų ir šviežią maistą, mat šalies viduje išaugintos žuvies nereikia toli gabenti, todėl stalą ji gali pasiekti žymiai šviežesnė nei daugelį kilometrų pervežami žuvies produktai iš vandenynų.
Neatsižvelgiant į tai, vis dar mažai lietuvių vartoja žuvų produktus, ypač šviežius, išaugintus šalies tvenkiniuose ekologinėmis sąlygomis. Šalies dietologų ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr. Rimanto Stuko teigimu, žmogus, vartodamas šviežius akvakultūros produktus, gauna pilnaverčių baltymų, amino rūgščių, kurių nėra kituose produktuose, nesočiųjų riebalų rūgščių – omega-3 bei daug įvairių mikroelementų.
Užsakymo nr.: PT_73163090