Darbo pradžią Europos Parlamente Andrius Kubilius prisimena su šypsena ir nuoširdžiai prisipažįsta, kad pačią pirmąją dieną pastate, kuris dabar jau tapo kasdienio darbinio jo gyvenimo dalimi, teko ilgokai paklaidžioti – painiuose koridorių labirintuose niekaip nepavyko rasti išėjimo.
Nors tik atvykęs A. Kubilius apsigyveno viešbutyje, netrukus jau dairėsi buto nuomai. Šiuo metu politikas įsikūrė strategiškai patogioje vietoje – darbą pėstute pasiekia maždaug per 20 minučių. „Nemėgstu ilgai rinktis, tad užsukęs apžiūrėti pačio pirmojo galimo varianto, čia ir apsistojau“, – juokiasi A. Kubilius.
Kalbėdamas apie svarbiausius pastarojo laiko darbus Europos Parlamente, pašnekovas pirmiausia mini migrantų krizę, kuri, anot jo, buvo sukelta siekiant nukreipti Europos Sąjungos valstybių dėmesį nuo Lukašenkos režimo.
„Be abejo, Lukašenka labai norėtų, kad Europos Sąjunga diskutuotų tik apie pabėgėlius ir pamirštų Lukašenkos režimo klausimą. O Kremlius, manau, tikrina galimybes sukurti štai tokį nelegalios migracijos instrumentą, didinant spaudimą Europos Sąjungai. Tad atitinkamas atsakas iš mūsų pusės yra labai reikalingas, nes tai yra didelis išbandymas visai Europos Sąjungai. Visuomet raginu čia susirinkusius valstybių atstovus nepamiršti pagrindinės problemos – kelti Lukašenkos atsakomybės klausimą, nes tai ir yra pagrindinis problemos sprendimas“, – sako europarlamentaras.
Kaip žinome, be Kremliaus paramos šioje hibridinėje atakoje Lukašenka nebūtų toks galingas, tačiau A. Kubilius teigia aiškiai matantis viziją, kad dvi šios autoritarinės valstybės vieną dieną gali tapti tokiomis, šalia kurių gyventi būtų saugu.
„Man teko dalyvauti rengiant ataskaitą, kurioje labai aiškiai įvardijome, kad Europos Sąjunga turi vykdyti tokią politiką, kuria būtų siekiama padėti Rusijai transformuotis į demokratiją. Baltarusijos visuomenė praėjusiais metais jau pradėjo revoliuciją prieš autokratinį Lukašenkos režimą. Mano įsitikinimu, tas pats aktualu ir Rusijai – tai, ką Putinas darė per Dūmos rinkimus parodo, kaip jis yra išsigandęs. Rusijos visuomenė taip pat nori gyventi demokratiškai. Tad nepaisant visų įtampų, kurias matome dabar, aš išlieku optimistas ir bandau kelti klausimą, kaip Europos Sąjunga galėtų prisidėti prie galimų permainų šiose valstybėse“, – sako A. Kubilius.
Tai, anot pašnekovo, itin svarbi tema ne tik visai Europos Sąjungai, bet ir Lietuvai, juk neišvengiamai esame suinteresuoti turėti demokratijas savo artimiausioje kaimynystėje – Rusijoje ir Baltarusijoje. Rūpintis demokratijos ateitimi yra ne tik politinė, bet ir praktinė vertybė. Svarbiausia, kad tai darytume ne vieni.
Argumentuodamas Rusijos atsisakymą dirbti su Europos Sąjungos institucijomis, pašnekovas įvardina Putino baimę: Europos Parlamente yra susiformavęs ryškus kritinis politinis požiūris į Kremlių, tad čia pavyksta pasiekti platų konsensusą Rusijos klausimais – kritišką Putinui ir tam tikra prasme pozityvų Rusijos demokratinei visuomenei.
Dar vienas klausimas, kurį Europos Parlamente nenuilstamai nagrinėja A. Kubilius, – Europos Sąjungos plėtros galimybės į Rytus ir Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika.
„Iš Europos Sąjungos trūksta ambicingesnės politikos šių šalių atžvilgiu. Aš esu šalininkas kvalifikuotos balsų daugumos balsavimo modelio, tačiau kai kurie baiminasi, kad Europos Sąjunga pasidarys nebevaldoma, bus sudėtingiau priimti sprendimus. Todėl ir siūlome pirmiausia integruotis į bendrąją ekonominę erdvę, kol kas neliesdami institucijų klausimo. Pavyzdžiui, norvegai visiškai dalyvauja ekonominėje rinkoje ir gauna visus integracijos privalumus, tačiau nedalyvauja sprendimų priėmime. Toks galėtų būti pirmasis etapas, kuris leistų tai plėtrai pajudėti iš sąstingio taško, kuriame esame jau gerą dešimtmetį“, – sako europarlamentaras.
Visą pokalbį su europarlamentaru kviečiame žiūrėti Delfi komandos parengtame vaizdo reportaže.
Užsakymo nr.: PT_88885167