Nors visoje Europoje smurtas artimoje aplinkoje ar lyties pagrindu yra iš esmės kriminalizuotas, tai yra vertinamas kaip nusikaltimas, priklausomai nuo šalies, jos teisinės sistemos, egzistuoja tam tikri skirtumai, sako M. Akelaitis. Anot jo, praktiniame lygmenyje, pirmiausia pastebimi požiūrio skirtumai.
„Lietuvoje į smurto šeimoje ar lyties pagrindu problemą didesnis dėmesys atkreiptas 2012 metais. Palyginimui – Norvegijoje jau daugiau nei trisdešimt metų bandoma valdyti šią problemą. Todėl natūralu, kad lietuviai turi mažiau žinių, kitokias nuostatas. Įvairios apklausos rodo, kad dalis lietuvių mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra šeimos reikalas ir patys žmonės turi išsiaiškinti nesikišant kitiems, ypač valstybės institucijoms. Vakarų valstybėse visuomenės požiūris kiek kitoks – smurtas artimoje aplinkoje yra vertinamas kaip visuomeninės reikšmės veika, kuri gali padaryti ilgalaikę žalą ne tik tiesioginei nusikaltimo aukai, bet ir aplinkiniams. Pavyzdžiui, jei vaikas auga su smurtaujančiais suaugusiais asmenimis, jis mato pavyzdį, kurį gali pritaikyti ir savo gyvenime – smurtauti prieš bendraamžius ugdymo įstaigose, artimuosius, vėliau ir savo paties vaikus", – sako viršininko pavaduotojas.
Akcentas – pagalba aukoms
Visgi požiūris po truputį keičiasi, tačiau koja kojon su juo turi žengti ir naujos priemonės, metodai, tikina M. Akelaitis:
„Ko gero, ryškiausias skirtumas – užsienyje kur kas didesnis akcentas dedamas siekiant padėti aukoms. Didžiausia pamoka projekto metu gauta Norvegijoje – realūs pavyzdžiai, kaip, kiek ir kokia pagalba yra skiriama smurto artimoje aplinkoje bei dėl lyties aukoms. Lietuvoje žiūrime daugiau į patį procesą – kaip ištirti nusikaltimą, kaip patraukti kaltąjį atsakomybėn. Tačiau svarbu mokėti suprasti aukas. Per mažai dėmesio skiriame būdams, kaip joms padėti pakeisti gyvenimą ir pasitraukti iš smurtinių santykių. Būtent tai ir yra akcentas kitose šalyse.
Pavyzdžiui, Norvegijoje įdiegtas pagalbos modelis, kai pradėjus tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, priskiriama dviejų pareigūnų komanda visam tyrimo laikui. Ji skirta tam, kad policija ne vien galėtų sėkmingai ištirti padarytą nusikaltimą, bet ir nuolat padėtų aukai, kol tiriamos nusikaltimo aplinkybės. Gyvų susitikimų metu nukentėjusiam asmeniui suteikiama psichologinė pagalba, o kai kuriais atvejais ji tęsiama net ir pasibaigus nusikaltimo tyrimui. Lietuvoje auka konsultuojama telefonu".
Veiksmai nukreipti į teisingumo grandinę
Norint valdyti smurto artimoje aplinkoje problemą ir jos mastą svarbu tobulinti tokių atvejų prevenciją, institucijų, sprendžiančių šiuos atvejus, kompetencijas bei bendradarbiavimą, sako M. Akelaitis. Mat skirtingas situacijų traktavimas ir vertinimas – tarpinstitucinė problema.
„Tiriant nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje bei dėl lyties, veikia ne tik policijos pareigūnai. Todėl ir projekto metu, veiklos buvo nukreiptos į tris pagrindines institucijas arba, kitaip tariant, teisingumo grandinę: policiją, prokuratūrą bei teismus. Mat nors beveik kiekvienas nusikaltimas dėl smurto pereina per visas šias institucijas, neretai pasitaiko nesusikalbėjimų. Ypač analizuojant įrodymų rinkimą bei vertinimą, nes jis pasikartoja keliskart – policijos pareigūnai surinkę medžiagą perduoda ją prokurorui, o šie – teisėjams. Tam, kad būtų galima išvengti nesusikalbėjimų ar bent jų sumažinti, projekto metu vyko bendri mokymai, kurie apėmė temas nuo nuostatų keitimo iki praktinių patarimų, kaip tvarkytis su nusikaltimais, dirbtuvės smurto artimoje aplinkoje temomis, susitikimai su institucijomis bei vietos bendruomenėmis, stažuotės kitose, ilgiau su problema besitvarkančiose, valstybėse. Taip siekta gerinti tarpusavio supratimą apie problemą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir reagavimą", – apie projekto tikslus pasakoja M. Akelaitis.
Taip pat projekto metu įgyvendinti ir kiti svarbūs tikslai: parengta teisinio reguliavimo smurto artimoje aplinkoje studija, parengtas praktinis vadovas pareigūnams, teisėjams ir prokurorams dėl efektyvaus įrodymų rinkimo ir vieningo jų vertinimo, sukurtas IT įrankis, leidžiantis identifikuoti asmenis, keliančius didžiausią smurto artimoje aplinkoje riziką, ir užtikrinti aukų apsaugą, nupirktos kūno kameros pareigūnams.
Apie konferenciją
Tarptautinė projekto „Teisingumo grandinės darbo kokybės gerinimas ir kompetencijų stiprinimas, siekiant apsaugoti smurto šeimoje ir dėl lyties aukas" baigiamoji konferencija, kurią organizuoja Nacionalinė teismų administracija, vyks balandžio 23 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val., BLC Verslo lyderių centre, Donelaičio g. 60, Kaune (A korpuse, OTO salėje).
Renginio metu bus pristatomi įgyvendinto projekto tikslai, eiga ir rezultatai, kuriuos aptars Ingrida Kairienė, Policijos departamento prie VRM Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos patarėja. Konferencijoje patirtimi apie partnerystę ir jos svarbą projekte pasidalins Renate Saetre, Oslo policijos nuovados detektyvė, inspektorė. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis pristatys aukų statistiką. Jenna Shearer-Demir, Europos Tarybos Lyčių lygybės skyriaus programos patarėja, aptars apsaugos ir paramos paslaugas aukoms, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Ramunė Jakštienė – persekiojimo kriminalizavimą ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, o psichologas dr. Aleksandr Segal, Mykolo Romerio universiteto lektorius – vaikų apklausos teisminiame procese ypatumus.
Konferenciją užbaigs Vilija Žukauskaitė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos narė, Moterų teisių asociacijos vadovė, kuri akcentuos specializuotos kompleksinės pagalvos centro teikiamos pagalbos patirtis ir iššūkius.
Tiesiogiai konferenciją stebėti bus galima Lietuvos teismų „YouTube“ kanale:
Renginys organizuojamas 2014–2021 metų Norvegijos finansinio mechanizmo paramos projekto „Teisingumo grandinės darbo kokybės gerinimas ir kompetencijų stiprinimas, siekiant apsaugoti smurto šeimoje ir dėl lyties aukas“ lėšomis.
