Tačiau ar iš tiesų realu, kad dirbtinai sukurti stambūs dariniai su keliolika ar keliasdešimt tūkstančių besimokančiųjų greitu laiku galėtų tapti tarptautiniuose reitinguose gerai matomais lyderiais? Kokios tarptautinės tendencijos? Atrodo, svarių argumentų šiandien turi ir pasisakantieji už globaliu mastu gerokai didesnius universitetus, tačiau lyderystės šansų turi ir kompaktiški, savo nišinėje specializacijoje aktyviai su verslu bendradarbiaujantys universitetai.
Europos universitetų asociacija – už aukštųjų mokyklų spektro įvairovę
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pastebi, kad Europos universitetų asociacija šiuo metu taip pat pasisako už aukštųjų mokyklų spektro įvairovę.
„Akcentuojama, kad nedideli, bet turintys aiškią savo veiklos kryptį universitetai yra ne mažiau reikalingi nei daugiaprofiliniai. Ir jie gali sėkmingai užtikrinti specialistų rengimo poreikį, sėkmingai plėtoti mokslą, lanksčiai bendradarbiauti su įvairiomis sektorinėmis organizacijomis ir verslu. Ir atviras klausimas, kokiomis sąlygomis vienas ar kitas universitetas gali efektyviau dirbti, t. y. ar kaip atskiras elementas, ar konsoliduotas su kitu universitetu. Praktika rodo, kad iš sinergijos kartais gali gauti pozityvą, o kartais – ir negatyvą, nes nelygu, kokios yra sinergijos darinio prielaidos“, – svarsto pašnekovas.
Iki šio mėnesio pabaigos Vyriausybei yra pavesta parengti aukštojo mokslo pertvarkos projektą. Ir kol kas nei Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, nei universitetų bendruomenės bei plačioji visuomenė nėra informuoti netgi apie šio projekto metmenis. Tačiau E. Jovaiša neabejoja, kad Vyriausybės parengtas projektas negalės būti įgyvendinamas deklaratyviai. „Manyčiau, pirmiausia turime apsvarstyti, kokie veiksniai gali pagerinti vienos ar kitos mokslo šakos vystymą. Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kokias konstitucines teises turi mūsų universitetai. Todėl Vyriausybės rekomendacijos privalės būti diskutuojamos“, – neabejoja E. Jovaiša.
Reitingų viršūnėse didžiausieji nesipuikuoja
Į klausimą, ar specializuotas, ar bendraprofilinis universitetas sėkmingiau išves Lietuvos universitetus į aukštumas, šiuo metu agroverslo sektoriui specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius prof. Antanas Maziliauskas taip pat atsako retoriniu klausimu: „Ar įmanoma ekspertu Nr. 1 būti visose srityse?“ Pašnekovo nuomone, tai neįkandama nei žmogui, nei mokslo įstaigai, nes geriausiu ekspertu realiai galima būti tik savo siauros specializacijos.
„Pasaulyje esama išties įspūdingo dydžio universitetų. Tarkime, Indijoje Mahatma Gandžio universitete mokosi 3,5 mln., Bangladešo nacionaliniame universitete – 2 mln. studentų. Tačiau pasaulio universitetų reitingų viršūnėse šių aukštųjų mokyklų, deja, nematyti. O Pizos aukštoji bendroji mokykla (Italija) su vos 545 studentais patenka į tokių reitingų antrąjį šimtuką. Kitaip tariant, tikrai ne dydis lemia universiteto lygį“, – neabejoja pašnekovas.
„Paanalizavus tarptautinius reitingus, akivaizdu, kad pirmajame dešimtuke šiandien nėra mega didelių universitetų. Reitingo viršūnėje esančiame Oksfordo universitete mokosi 19,7 tūkst. studentų, o antrąją vietą užimančiame Kalifornijos technologijos institute – vos 2,1 tūkst., 7 vietoje esančiame Prinstono universitete – 7,9 tūkst. Specializuotų universitetų grupėje pirmauja minėtas Kalifornijos technologijos institutas, o devintoje vietoje rikiuojasi Švedijos žemės ūkio universitetas, kuriame mokosi vos 3,8 tūkst. studentų“, – vardija pašnekovas.
Specializuotieji bendradarbiautų efektyviau
A. Maziliauskas neabejoja, kad verslui šiuo metu gyvybiškai reikalingos inovacijos. Ir šioms inovacijoms kurti Lietuva turi puikią materialinę bazę – pasinaudojant ES investicine parama šalyje įsteigti keli mokslo slėniai su atviros prieigos centrais, moderniomis laboratorijas, kuriomis gali sėkmingai naudotis su universitetais bendradarbiaujantis verslas.
„Ši bazė šiandien yra tokio paties aukšto lygio kaip ir Vakarų Europos mokslo įstaigose. Drauge su jomis lietuviai gali sėkmingai vystyti netgi labai stambius ir ambicingus tarptautinius projektus kaip lygiaverčiai partneriai. Taigi, sakyčiau, dabar laikas pasiraitojus rankoves šią infrastruktūrą įdarbinti. O kompaktiškų specializuotų aukštųjų mokyklų bendruomenės, betarpiškiau bendraujančios su jų sektoriuose dirbančiais verslais, tai padaryti gali efektyviau“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
ASU rektoriaus nuomone, specializuotiems šalies universitetams platesnę erdvę konkuruoti globaliu mastu gali atverti ir iš užsienio šalių atvykstantys studijuoti studentai.
Skirtingai nei Lietuvoje, pasaulyje gyventojų skaičius auga ir aukštojo mokslo poreikis didėja. Prognozuojama, kad palyginti su 2000-aisiais, iki 2025 m. aukštojo mokslo studijų vietų paklausa pasaulio mastu bus išaugusi pustrečio karto – nuo 97,3 mln. iki 262,3 mln. Azijoje nuo 37 mln. šis skaičius šoktels iki 158 mln., Indijoje – nuo 9,6 mln. iki 60,9 mln., Kinijoje – nuo 8,1 mln. iki 44,6 mln., Europoje – nuo 24,9 mln. iki 41,3 mln.
„Ir šios tendencijos nestebina, nes pasaulis vis sparčiau žengia technologijų ir inovacijų kryptimi. Tad atitinkamai didėja ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis“, – pastebi pašnekovas.
Jo teigimu, pasaulio geriausieji šiandien taip pat vis dažniau pasisako už universitetų kompaktiškumą ir specializaciją. Europos tyrimų universitetų lyga, vienijanti 25 Senojo žemyno universitetus, pateikia išvadą, kad vertinant studijų kokybę klaidinga apsiriboti aukštosios mokyklos dėstytojų straipsnių skaičiumi prestižiniuose mokslo leidiniuose, bet svarbu įvertinti ir mentorystės, individualios pagalbos studentams galimybes bei universiteto reikšmę visuomenei ir verslui
„Tarkime, Australijoje vyrauja dideli universitetai, tačiau ten Ernst&Young atliktos studijos „University of the Future“ išvadose taip pat teigiama, kad ateitis priklauso nišiniams, specializuotiems, į globalią ekonominę rinką orientuotiems universitetams, padedantiems teigiama linkme vystyti savo sektoriaus verslą. Toje pačioje studijoje prognozuojama, kad plačios apimties studijų ir tyrimų universitetai bus negyvybingi jau po 10–15 metų“, – argumentuoja A. Maziliauskas, pabrėždamas, kad pažangaus universiteto varomąją jėgą turi sudaryti kelios dedamosios – studijos, mokslas, gebėjimas pramonei, ūkiui perduoti atliktų tyrimų rezultatus bei aktyvus įsitraukimas į visuomeninius ir ekonominius procesus.
Universitetų partneriai tikisi diskusijų
UAB „Arvi“ viceprezidentas Alfonsas Tamošiūnas, asociacijos „Slėnis Nemunas“ vienas steigėjų, taip pat pritaria nuostatai, kad ne dydis lemia universiteto veiklos efektyvumą.
„Tarkime, agroverslas, kuriame dirba ir mūsų įmonių grupė, yra specifinė šaka. Jai tikrai būtinas sektorinis universitetas. Aukštojo mokslo optimizavimas galbūt ir tikslingas tose šakose, kurioms specialistus rengia keli universitetai“, – kalba A. Tamošiūnas.
Jo teigimu, šiandien itin stebina tai, kad aukštojo mokslo reforma pradėta nediskutuojant su verslu, neatsižvelgus į jo lūkesčius, į universitetų absolventų, nevyriausybinių organizacijų nuomones.
„Mano manymu, dėl sektorinio agroverslui specialistus rengiančio universiteto turėtų pasisakyti ir agroverslo bendruomenė. Šiuo metu Lietuvos žemės ūkis yra europinio lygio, tačiau klausimas, ar jis toks būtų be partnerystės su ASU. Ir šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip padėti padidinti rengiamų aukščiausios kvalifikacijos specialistų ir mokslo daktarų skaičių, nes jų reikės vis daugiau, ir kokiu būdu kuo racionaliau panaudoti mokslo bazę. Vaizdžiai tariant, kaip dramblys ar karvė niekada nepralenks zuikio, taip ir daugiaprofilinis universitetas nepralenks specializuoto, dirbančio tam tikram ūkio segmentui“, – neabejoja UAB „Arvi“ viceprezidentas A. Tamošiūnas.
Užsakymo nr.: PT_74316032