Tarša – visame Baltijos regione
Kaip pasakoja Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius, ši organizacija jau daugelį metų vykdo projektus, kurių metų atliekami nuotekose esančių pavojingų cheminių medžiagų tyrimai, o jų rezultatai nėra džiuginantys.
„2017 m. vykdant „NonHazCity“ projektą buvo atlikti pavojingų cheminių medžiagų tyrimai šešiose Baltijos jūros regione įsikūrusiose savivaldybėse – Pernu Estijoje, Kauno ir Šilalės rajonuose, Rygoje, Gdanske ir Turku Suomijoje. Nuotekų mėginiai buvo paimti iš vandens valymo įrenginių, taip pat iš gyvenamųjų bei pramoninių teritorijų. Taip pat tirti lietaus nuotekų vandens bei nuotekų dumblo pavyzdžiai. Apibendrinus tyrimų išvadas – visų tipų pavojingos medžiagos buvo rastos visose tirtose savivaldybėse. Vadinasi, šios medžiagos yra plačiai paplitusios ir atkeliauja iš pačių įvairiausių šaltinių“, – pasakojo G. Jegelevičius.
Anot pašnekovo, minėtojo projekto metu paaiškėjo ir gera žinia: visų tirtų vietovių nuotekų vandenyse paplitusios pavojingos cheminės medžiagos sunkiųjų metalų koncentracijos normų neviršija. G. Jegelevičius tai aiškina tuo, kad anksčiau įdėtos pastangos kontroliuoti šių metalų paplitimą buvę sėkmingos.
Vis dėlto, kosmetikos priemonėse, pramoninėse ir kai kuriose buitinėse valymo priemonėse ar plastiko gaminiuose esančios pavojingos cheminės medžiagos tampa vienais iš pagrindinių nuotekų teršėjų. Dažniausiai tai yra tokius egzotiškai skambančius pavadinimus kaip bisfenolis A, ftalatai, alkilfenoliai bei perfluorinti angliavandeniliai turinčios cheminės medžiagos.
Daugėja dumblių
Kokių produktų pakuotėse dažniausiai slepiasi šie vandens telkinių nuodai? Atsakymas – pačių įvairiausių bei dažniausiai naudojamų.
Štai bisfenolis A naudojamas pramoninių statybinių medžiagų, polikarbonato plastiko, maisto pakuočių, terminio popieriaus, naudojamo kasų čekiams, gamybai, iš perdirbto pluošto pagaminto tualetinio popieriaus bei popierinių rankšluosčių, medicinos prietaisų ir įrenginių, akinių lęšių gamybai. Ftalatų, savo ruožtu, randama ne tik statybinėse medžiagose, grindų laminate bei kitose pramoninėse prekėse, bet ir tam tikruose kosmetikos gaminiuose – kvepaluose ir nagų lake, taip pat šampūnuose bei dušo želė.
Kasdien iš mūsų virtuvių bei vonios kambarių į aplinką patenkančios kenksmingos medžiagos atsakingos už dalį vandens telkinių ekosistemas griaunančių reiškinių.
Pavyzdžiui, dėl netinkamai išvalytų nuotekų ir su jomis į paviršinius vandenis patenkančių cheminių medžiagų keičiasi upių, ežerų ir kitų vandens telkinių cheminė sudėtis.
Štai į aplinką patenkantis fosforas, esantis skalbimo miltelių sudėtyje, skatina dumblių ir kitų augalų kerojimąsi. Pastariesiems pradėjus žydėti, vandenyje pradeda trūkti deguonies, todėl nukenčia ir vandens gyvūnai. Be to, dumbliai kalti ir už ežero ar upės žydėjimą vasaromis.
Maža to, užsienio šalyse jau užfiksuota atvejų, kuomet į upę ar ežerą patekę teršalai iš namų ūkių net lemia žuvų lyčių pasikeitimus. Dėl šios priežasties auga vyriškos lyties žuvų skaičius ir populiacijos vaisingumas mažėja. Tai tampa dar vienu smūgiu vandens ekosistemai.
Prie pokyčių turi prisidėti ir verslas
Buityje naudojamų švaros priemonių žala gamtai – neabejotina ir daugialypė, tad kokius jos mažinimo būdus siūlo specialistai?
„Ypač svarbu sumažinti pavojingų cheminių medžiagų išleidimą jų šaltinyje, t. y. naudoti saugesnes gamybines žaliavas, ir rinktis aplinkai draugiškesnius produktus, pavyzdžiui, valymo priemones. Tai padėtų ne tik apsaugoti mūsų sveikatą, bet ir išvengti pavojingų medžiagų patekimo į Baltijos jūrą”, – tikino Baltijos aplinkos forumo atstovas, pažymėjęs, kad puoselėjant gamtą yra vienodai svarbus tiek eilinio vartotojo, tiek verslo indelis.
„Įmonės savo veikloje naudoja daugybę produktų, kuriuose gausu pavojingų cheminių medžiagų. Tai gali būti medžiagos, naudojamos gamybos procese ar teikiant tam tikras paslaugas. Vykdydami „NonHazCity“ projektą, didelį dėmesį skyrėme bendrovėms, siekdami, kad jos sumažintų pavojingų cheminių medžiagų išmetimą paprastomis ir daug pastangų nereikalaujančiomis priemonėmis“, – teigė G. Jegelevičius.
Organizacija paruošė specializuotą informacinę medžiagą patiems įvairiausiems verslams – pradedant kirpyklomis ir grožio salonais, baigiant viešbučiais, automobilių plovyklomis bei baldų gamybos įmonėmis. Tikimasi, kad, atsižvelgdamos į išdėstytus patarimus, jos pakeis savo įpročius ir puoselės švaresnę aplinką.
Prie mažesnės vandens telkinių taršos prisidėti gali ir kasdienių įpročių koregavimas, konkrečiai, gamtai draugiškesnių skalbimo ir valymo priemonių naudojimas. Juos atskirti galima pagal ant pakuočių esančius ekoženklus, kurių yra ne vienas. Štai ES šalių ekologiška ir aplinkai saugi produkcija žymima gėlės ženklu, Vokietijoje pagamintos prekės – Mėlynuoju angelu, o Šiaurės šalyse – gulbe.
Švaresnė aplinka – modernizuojant nuotekų sistemą
Mažinant kenksmingų nuotekų patekimą į aplinką svarbų vaidmenį atlieka ir gerai veikianti vandens valymo ir nuotekų tvarkymo sistema, kurios dėka upės, ežerai bei Baltijos jūra apsaugomi nuo teršalų tvano. Nuotekų sistemos modernizavimas yra vienas iš svarbiausių Sanglaudos fondo prioritetų finansuojant aplinkosaugos problemas. Nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvoje įgyvendinami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektai, ir tikrai nerasime nė vienos savivaldybės, kuri ES fondų lėšomis nebūtų pagerinusi nuotekų tvarkymo infrastruktūros bei daugeliui gyventojų sudariusi galimybę prisijungti prie šių tinklų.
Siekdama plėsti vandens gerinimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei užtikrinti kuo geresnę Lietuvos vandens telkinių būklę, Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones.
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pasakoja, kad pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.
„Šių priemonių dėka finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo infrastruktūros rekonstrukcija arba nauja statyba. Tai dar vienas žingsnis švaresnės ir didesnį dėmesį aplinkai skiriančios Lietuvos link“, – teigė I. Kiškis.
Užsakymo nr.: PT_76480217