Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Taigi, jeigu vaiko tėvai nori turėti dokumentą, kuriame būtų nurodyta konkreti bendravimo tvarka ir jie bet kada galėtų pasiskaityti, kaip kiekvienas konkrečiu atveju turi elgtis, tokią bendravimo su vaiku tvarką tvirtina teismas priimdamas sprendimą. Teismas sprendimą priima visais atvejais, tiek konkrečią bendravimo tvarką vaiko tėvams sudarius taikiai, teismui pateikiant, pavyzdžiui, taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas taip pat sprendimą priima ir tarp vaiko tėvų esant ginčui, kai teismui yra teikiamas ieškinys dėl konkrečios vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, jeigu taikaus sprendimo nepavyko pasiekti naudojantis privaloma mediacija.
Taigi dar iki teismo, tėvams pradedant projektuoti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausiai labai svarbu įsivertinti esminius aspektus. Tai yra, vaiko amžių, tėvų darbo užimtumą ir grafiką, komandiruotes, tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, jeigu vaikas pas vieną iš tėvų lieka nakvoti, vaiko būrelius, tiek vaiko, tiek tėvų atostogas, šventines ne darbo dienas, tėvų gimtadienius, mamos ir tėvo dienas ir pan. Dažnu atveju pastebima, jog vaiko tėvai šiuos dalykus praleidžia, todėl praktiniame gyvenime, įgyvendinant konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, susiduria su nepatogumais.
Taip pat esminis konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo aspektas yra konkrečių dienų įvardinimas, kada vaikas laiką leidžia su skyriumi gyvenančiu tėvu. Žinoma, jeigu vaikas yra kūdikis arba tarp skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko yra silpnas socialinis ryšys, galimi variantai, kai nustatomos ne bendravimo su vaiku dienos, tačiau kol kas tik valandos, vaikui nenakvojant pas skyriumi gyvenantį tėvą. Tokiu atveju susitikimų vietą galima daryti vaiko gyvenamojoje arba neutralioje vietoje, žaidimų aikštelėse, parkuose ar kitose viešose vietose. Taip pat bendravimo tvarkoje galima numatyti, kad susitikimų valandos palaipsniui ilgėja, bėgant mėnesiams ar metams, kai kūdikis auga arba mezgasi vis artimesnis ryšys.
Tačiau, jeigu šalių vaikas jau nėra kūdikis ir tarp vaiko ir tėvo yra nenutrūkęs socialinis ryšys, vienas dažniausių bendravimo grafiko variantų yra, kai skyriumi gyvenantis tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį, pvz., 18.00 val., ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį, pvz., iki 18.00 val. Taip pat skyriumi gyvenantis tėvas vaiką pasiima, pvz., kiekvienos savaitės trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Toks konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiandien yra bene dažniausias.
Papildomi aspektai nustatant bendravimo tvarką
Žinoma, numatyti bendravimo tvarką tik kas antrą savaitgalį ir kažkurią darbo dieną neužtenka. Bendravimo su vaiku tvarkoje būtina numatyti ir eilę papildomų aspektų. Vaiko tėvai taip pat turi apsibrėžti, kiek skyriumi gyvenantis tėvas gali praleisti laiko su vaiku per savo atostogas, ar gali su vaiku važiuoti atostogauti į užsienio valstybę. Taip pat vaiko tėvai dažnu atveju nusistato, kad per religines ar valstybines šventes su vaiku laiką leis lyginiais arba nelyginiais metais. Pavyzdžiui, lyginiais metais religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia motina, o nelyginiais metais su vaiku religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia tėvas.
Taip pat svarbu nustatyti ir dienas, per kurias konkreti bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Pavyzdžiui, visais atvejais vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos per tėvo dieną ir per savo gimtadienį, nepriklausomai nuo to, ar pagal nustatytą bendravimo grafiką vaikas tuo metu turėtų būti su motina, ar ne. Ir atvirkščiai, vaiko motina per savo gimtadienį ir per motinos dieną su vaiku bendrauja ir laiką leidžia, nepriklausomai nuo to, ar tokią dieną, ar savaitgalį vaiko tėvas turėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pagal šalių nustatytą bendravimo su vaiku grafiką. Taip pat svarbu numatyti, ir kaip leidžiamas patoes vaiko gimtadienis, ar bendrai visiems kartu susitikus, ar vėlgi, tėvams vaiko gimtadienį leidžiant pakaitomis lyginiais ir nelyginiais metais. Bendravimo su vaiku tvarkoje labai svarbu numatyti, ir per kiek laiko yra perspėjama apie tai, kad planuojama vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos, jeigu, tarkime, yra derinamos atostogos.
Taip pat konkrečioje bendravimo tvarkoje su vaiku pravartu numatyti ir bendravimo laiką elektroninėmis ryšio priemonėmis su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai svarbu numatyti, tiek kai vaikas būna išvykęs atostogų į užsienio valstybę, tiek kai serga ar kitais ilgesniais nesimatymo atvejais.
Vaiko ligos atveju, tėvams yra svarbu numatyti, kaip vyksta bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dažniausiu atveju, numatomas bendravimas arba elektroninėmis ryšio priemonėmis arba atvykstant su vaiku pasimatyti ir pabendrauti į jo gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas yra gydomas ligoninėje arba vaikas ilgai serga, reikalinga slauga ir priežiūra, bendravimo su vaiku tvarkoje įmanoma numatyti, kad vaiko tėvai nedarbingumą pasiima pakaitomis, šia pareiga neperkraunant vien tik vaiko motinos arba vaiko tėvo, siekiant, kad kiekvienas tėvas pakaitomis galėtų dirbti kuo geresnėmis sąlygomis.
Bendravimo tvarka gali būti keičiama
Pažymėtina ir tai, jog pastaruoju metu populiarėja bendravimo su vaiku tvarka modeliu „50:50 procentų laiko“, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Pagal tokį modelį dažnu atveju vaiko tėvai pageidauja sutarti, kad vaikui nebus mokamas ir išlaikymas, kadangi abu tėvai laiko, jog bendraujant su vaiku po lygiai dienų, kiekvienas tėvas vaiką faktiškai bendravimo dienomis ir išlaiko. Šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad pirmiau minėtą bendravimo grafiką „50:50 procentų laiko“ sudaryti tikrai įmanoma. Tačiau tam neturi prieštarauti nei vaiko tėvai, nei pats vaikas. Tokia bendravimo tvarka turi būti patogi ir įgyvendinama visoms šalims. Visgi išlaikymo mokėjimo visiškai atsisakyti nepavyks, kadangi įstatymai numato, kad išlaikymas mokamas vaikui to tėvo su kuriuo nėra teismo nustatytos nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl teismai greičiausiai bet kokiu atveju laikys, jog bent jau simbolinė pinigų suma skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti mokama vaikui išlaikymo forma.
Svarbu pažymėti ir tai, kad visais atvejais, net ir teismo sprendimu nustatyta konkreti bendravimo tvarka ateityje gali būti vėl keičiama, jeigu ji dėl vienų ar kitų priežasčių pasidarė nebepatogi. Jeigu pasikeitė darbas, gimė dar vienas vaikas, atsitiko kokia nors didelė nelaimė, atsirado priežastys važiuoti dirbti ar gyventi į užsienį, konkreti bendravimo tvarka gali būti keičiama arba tėvų bendru taikiu susitarimu, arba esant ginčui, civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
Būtina nepamiršti ir to, kad, kaip jau minėta, bendravimo tvarką su vaiku tvirtina teismas sprendimu, o teismo sprendimus privaloma vykdyti. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl tokiais atvejais galima gauti iš teismo vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi ar kitaip jam kliudoma vykdyti vykdomuosius dokumentus šiuo konkrečiu atveju dėl bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti netgi skiriama bauda iki 300 Eur.
Apibendrinant, galima teigti, jog visais atvejais privalu suprasti, kad vaiko tėvai turi sutarti ir įsipareigoti dėti visas įmanomas pastangas, siekdami užtikrinti vaiko gerovę, vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines ir kitokias teises. Visais atvejais tėvams privalu savo teises ir pareigas įgyvendinti, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir teises, kadangi abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaiko interesams ir gerbdami vaiko teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaikus abipusiu sutarimu.
Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 7077 108 El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/