Naujausiais „Sodros“ duomenimis, š.m. gegužės mėnesį darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį ir ne visą kalendorinį mėnesį, pajamų mediana „Norfos“ parduotuvėse pasiekė 1809,55 Eur., neatskaičius mokesčių. Tai didžiausia atlyginimų mediana per visą prekybos tinklo gyvavimą.
„Visada sakiau, kad mūsų tikslas yra pasiekti 1800 eurų medianą. Šiandien mes ją jau esame perkopę ir dėl to labai džiaugiuosi. Būtina paminėti, kad pas mus atlyginimai yra mokami pagal išdirbtas darbo dienas, tad priklausomai nuo to, kiek mėnesis turi dienų, jie gali skirtis. Vienaip ar kitaip, kartelė užkelta išties aukštai, o aš tikiu, kad po truputį ir toliau eisime į priekį, ir darbo užmokestis toliau stabiliai augs. Reikia naujo tikslo“, – šypsosi D. Dundulis.
Daugiau viešumo – didesnis skaidrumas
Ir nors „Norfoje“ dirbantys žmonės gali pasidžiaugti augančiu darbo užmokesčiu, vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje vis dar išlieka didele problema. Dėl šios priežasties dar 2020 metais Europos Komisijoje buvo pristatyta Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, kurios nuostatas Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti iki 2026 m. vasaros.
Šiuo metu LR darbo kodeksas darbdavius Lietuvoje įpareigoja darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, tačiau netolimoje ateityje, vadovaujantis minėta direktyva, darbdaviams atsiras ir daugiau prievolių. Pavyzdžiui, tam tikro dydžio įmonės kasmet privalės viešai ir savo viduje skelbti ataskaitas apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, o taip pat visiems darbuotojams paprašius, turės suteikti informaciją apie jų darbo užmokestį ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius, pagal darbuotojo lytį, vienodą arba vienodos vertės darbą atliekančių darbuotojų kategorijoje. Tokį reikalavimą D. Dundulis vertina teigiamai.
„Anksčiau savo iniciatyva taikėme panašią praktiką, tačiau šiuo metu tokio reikalavimo esame atsisakę, nes tarp dalies darbuotojų kilo nepasitenkinimas, kodėl jų atlyginimą gali matyti kolegos. Pas mus darbo užmokestis tiesiogiai koreliuoja su atliktu darbu, todėl turime tokių atvejų, kai tas pačias pareigas užimantis žmogus padaro 3 kartus daugiau nei jo kolega, todėl ir jų atlyginimai skiriasi 3 kartus. Tačiau jei atsiras toks reikalavimas, mums, kaip darbdaviui, jis bus naudingas skaidrumo prasme, nes tada nekils tokių klausimų, kodėl aš uždirbu mažai, o jis daug“, – tikina pašnekovas.
D. Dundulio, pasiteiravus, ar ataskaitų rengimas ir skelbimas netaps papildoma našta verslui, „Norfos“ vadovas dėl to per daug nesijaudina. Jo teigimu, tokie pokyčiai yra reikalingi ir turi prasmę.
„Jei įstatymas bus sudėliotas protingai ir tinkamai kontroliuojamas, tai tik į naudą sąžiningai veikiančiam verslui ir jo reputacijai. Viešumo nenori tie, kurie galbūt turi ką slėpti. Manau, kad tai net paskatins mažiau dirbančius ir uždirbančius, dirbti daugiau ir pasiekti geresnių rezultatų, o ir klaidos bus lengviau ištaisomos, matant viešus skaičius“, – neabejoja verslininkas.
Privalo išlikti ribos
Dar vienas pokytis, kurį atneš naujoji direktyva – supaprastinta darbuotojų teisė kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad darbuotojai, kurie galvoja, kad jog patiria diskriminaciją, susijusią su darbo užmokesčiu, galės lengviau ginti savo teises.
„Tiesą pasakius, ir dabar, jei darbuotojas kreipiasi į teismą, tai 80-90 proc. atvejų jis laimi bylą prieš darbdavį. Teisinė sistema stipriai palaiko darbuotojus. Nesiruošiu vertinti, ar tai teisinga, ar ne. Paprasčiausiai taip yra“, – sako D. Dundulis.
Todėl vienintelė pašnekovą neraminanti kryptis, kuria pastūmėti gali naujoji Direktyva, tai galimas piktnaudžiavimo teisine sistema padidėjimas.
„Jokiu būdu nesakau, kad blogai, jog valstybė gina darbuotojus, tačiau, manau, kad visgi turi išlikti tam tikros ribos. Esame turėję atvejų, kai dėl vieno piktybiškai nusiteikusio darbuotojo, teko iš darbo išeiti geriems vadovams. Žinoma, tokie atvejai reti ir daugiau išimtis iš taisyklės, nes pas mus tikrai dirba geri darbuotojai. Bet faktas, kad tokių atvejų gali padaugėti, išlieka“, – sako „Norfos“ vadovas.
Ribų nebuvimas tarp darbdavių ir darbuotojų, pasak jo, veda prie kraštutinumų. „Labai nenoriu, kad Lietuvoje nutiktų taip, kaip yra Graikijoje. Visai neseniai šioje šalyje buvo įteisinta 6 darbo dienų savaitė, kuri rekomenduojama daugeliui pramonės, mažmeninės prekybos, žemės ūkio ir panašiems sektoriams. Visi norime turėti galimybių apsipirkti, pailsėti, papramogauti, norime visų tų gerovių, bet jų patys sukurti nesame linkę. Tai labai pavojinga visai ekonomikai – krenta darbo našumas, auga bedarbystė ir tenka imtis tokių veiksmų, kaip kad Graikijoje“, – teigia D. Dundulis.
Visgi, pašnekovas išlieka pozityvus ir sako, kad daug kas priklauso ne tik nuo priimamų įstatymų ar direktyvų, bet ir pačių dirbančiųjų iniciatyvos. „Kad atlyginimai ir toliau proporcingai augtų, reikalingas didesnis darbo našumas, tačiau jei žmogus nori dirbti ir užsidirbti, tai galimybių Lietuvoje tikrai yra“, – neabejoja „Norfa“ vadovas.