Atliktame tyrime dalyvavo 1013 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 416 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad didžioji dalis (83 proc.) gyventojų pritaria daugiabučių modernizavimui ir esant tinkamoms aplinkybėms jie būtų linkę dalyvauti savo gyvenamojo pastato atnaujinimo procesuose.
„Visuomenės tyrimo rezultatai atskleidė, kad vis daugiau šalies gyventojų teigiamai vertina daugiabučių modernizavimą – pernai palankiai šią Programą vertino 69 proc. o šįmet – 74 proc. respondentų. Tai rodo, jog Programa reikalinga ir turi būti toliau vystomi tiek finansavimo modeliai, tiek ir teikiama metodinė pagalba siekiant suformuoti tas tinkamas aplinkybes“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros pastatų energinio taupumo direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Kvartalinė renovacija – paskata modernizacijai
76 proc. renovuotinų daugiabučių namų gyventojų teigia, jog lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad jų namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, skatinanti daugiabučius modernizuoti grupėmis ir ištisais kvartalais pradėta 2015 m. Birštono, Šiaulių ir Utenos savivaldybėse. Jos metu atnaujinami ne tik pavieniai daugiabučiai, bet ir gatvių apšvietimas, inžinerinė infrastruktūra, vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiami dviračių takai, sukuriamos laisvalaikio zonos.
Didėja susirūpinimas aplinkosauga
Tyrimas parodė, kad šalyje vis daugiau gyventojų pradeda rūpintis aplinkosauga. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (67 proc.) pritaria, kad renovacijos metu svarbu ne tik apšiltinti būstą, bet ir diegti alternatyvius aplinkai draugiškus sprendimus, tokius kaip saulės baterijos, šilumos siurbliai ir pan.
Paklausti apie argumentus už daugiabučių atnaujinimą pandemijos kontekste, kas ketvirtas respondentas atsakė, kad pandemija parodė, jog dideli kataklizmai įmanomi, o tai verčia dar atsakingiau žiūrėti į aplinkosaugą ir klimato atšilimą. Renovacija – vienas iš būdų stabdyti klimato kaitą.
„Gyventojų vertybės keičiasi ir šiuo metu žmonėms svarbi ne tik modernizacijos finansinė nauda, bet ir nauda gamtai. Po daugiabučių atnaujinimo energinis pastatų efektyvumas vidutiniškai padidėja daugiau nei 60 proc., tad Programos metu įgyvendinami veiksmai yra puikus būdas prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – pabrėžia V. Vrubliauskas.
Dabar Lietuvoje, remiantis Aplinkos ministerijos inicijuotos studijos duomenimis, yra apie 660 tūkst. renovuotinų pastatų.
Renovacijos kainos gyventojams išlieka nežinomos
Daugeliui savo būstus norinčių renovuoti gyventojų, kyla klausimų, susijusių su daugiabučio atnaujinimo kaina. Remiantis tyrimo duomenimis, tarp gyventojų egzistuoja informuotumo spraga apie daugiabučio atnaujinimo kaštus. Net 50 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems kainuotų daugiabučio atnaujinimas. Dar 33 proc. gyventojų sumos nežino, tačiau ją įsivaizduoja iš aplinkinių patirties.
Apie finansinius įsipareigojimus, mokėjimo modelius ir tvarką teko girdėti 20 proc. gyventojų, 41 proc. tokios informacijos negirdėjo, tačiau iš kitų patirties įsivaizduoja numanomą tvarką. 39 proc. tokios informacijos negirdėjo ir nenumano, kaip viskas vyktų.
Primename, kad visą naujausią informaciją apie renovaciją galite sužinoti kreipdamiesi į APVA energinio taupumo departamentą. Atsakymus į kylančius klausimus taip pat nesunkiai rasite internetinėje svetainėje www.betalt.lt.
Šiltas būstas – gyventojų prioritetas
Paklausti, ką savo daugiabučiuose namuose labiausiai norėtų atnaujinti, respondentai dažniausiai minėjo šildymo sistemą (51 proc.), antroje vietoje – namo apšiltinimą (39 proc.), trečioje – vamzdynus (vandentiekį, kanalizaciją) (33 proc.).
Estetinė namo išvaizda daugiabučių gyventojams taip pat svarbi – ją, taip pat daugiabučio fasadus ir balkonus norėtų atnaujinti 31 proc. gyventojų.
APVA primena, kad teikti paraiškas daugiabučio renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galima iki šių metų gruodžio 31 d.
Užsakymo nr.: PT_88747385