Tendencijos išlieka stabilios
„Pernai renovuotų namų skaičius rodo, kad modernizacijos tendencijos išlieka stabilios. Daugiausiai namų renovuota trijuose didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.
Ji tęsia, kad per pastaruosius du dešimtmečius, nuo Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo pradžios 2013 m., bendra kryptis nesikeičia – pirmauja Vilnius, kur per šį laikotarpį jau renovuota daugiau nei 300 namų, prie šio skaičiaus artėja ir Kaunas. Iš viso Lietuvoje renovuota jau virš 4000 daugiabučių namų.
Mažųjų savivaldybių renovacijos tempai taip pat džiuginantys: pavyzdžiui, Palangoje ir Elektrėnuose 2024 m. renovuota po 21 daugiabutį, neatsilieka Jonava ir Ukmergė, atnaujinusios po 12 namų, Tauragė bei Marijampolė, atnaujinusios po 11 namų.
„Šįmet tikimasi atnaujinti bent 400 namų – procesą turėtų paspartinti praėjusiais metais įsigaliojęs naujas paramos modelis. Jei anksčiau projektams buvo skiriama 30 proc. parama ir papildomi 20 proc. šildymo bei karšto vandens sistemoms atnaujinti, dabar finansavimas priklauso nuo daugiabučio ploto ir siekiamos energinės klasės, o ne nuo konkrečių įrenginių, priemonių vertės. Be to, daugiau atsakomybės perduodama projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis“, – pažymi A. Bartkevičienė.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė akcentuoja, kad labai svarbus yra savivaldybių indėlis, kaip jos skatina gyventojus apsispręsti atnaujinti senus būstus. Gerųjų pavyzdžių yra visoje Lietuvoje.
Nemažai savivaldybių nemokamai sutvarko atnaujintų daugiabučių aplinką, kiemus, kitos pačios organizuoja norinčio dalyvauti modernizacijoje namo investicijų plano rengimą, skiria daug dėmesio aktyviam žmonių informavimui apie renovacijos pranašumus ir galimybes, supažindinimui su naujovėmis.
Renovacijos procese būtinas dialogas
Vilniaus mieste pernai modernizuoti 28 daugiabučiai, t. y. 60 tūkst. pastatų naudingojo ploto. Aktyviausi rajonai – Šnipiškės, Žirmūnai ir Naujininkai. Siekdama paskatinti gyventojus ryžtis renovacijai, Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai organizuoja susitikimus su gyventojais, kurių metu aptariami įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo projektai, jų kokybė, pristatomos procesuose naudojamos medžiagos.
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva taip pat parengtos daugiabučių modernizavimo architektūros gairės, kuriose pateikiami pasiūlymai, kaip pasiekti geresnę architektūros kokybę pritaikant konkrečias priemones – medžiagas ir technologijas bei pačius sprendinius.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta ir kvartalinės renovacijos programai, kai Vilniaus savivaldybė nemokamai tvarko atnaujintų daugiabučių kaimynijų teritorijas: poilsio erdves, vaikų laisvalaikio aikšteles, automobilių stovėjimo vietų stygių, atgyvenusias sporto aikšteles, atliekų surinkimo vietas. Tokiu būdu siekiama miegamuosius rajonus paversti jaukiomis ir patogiomis vietomis, kuriose norisi leisti laiką.
Nemokamai sutvarkoma aplinka
Pernai Kaune taip pat renovuoti 28 daugiabučiai, t. y. beveik 1000 butų, iš kurių dauguma pasiekė B energinio naudingumo klasę. Šį skaičių, pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gedemino Barčausko, didele dalimi lėmė įstaigos, kuri rūpinasi daugiabučių renovacija, įkūrimas bei kvartalinę renovaciją skatinanti programa „(R)evoliucija“.
„Nutarę atnaujinti savo daugiabučius arba tai jau padarę kauniečiai gali pasinaudoti galimybe visiškai nemokamai atnaujinti ir visą aplinką, esančią prie namų grupės – nuo įvažiavimų, šaligatvių, parkavimo vietų iki žaliųjų plotų bei laisvalaikio erdvių. Ši programa padeda suderinti darnaus miesto vystymosi tendencijas su kauniečių poreikiais“, – pasakoja G. Barčauskas.
Jis pratęsia, kad prie didesnių renovacijos tempų reikšmingai prisideda ir reguliariai organizuojami susitikimai su gyventojais, kurių metu pristatomos modernizacijos vizijos, diskutuojama ir įsiklausoma į jų nuomonę bei pageidavimus. Pernai vyko daugiau nei 300 tokių susitikimų.
„Bendraudami su gyventojais pastebime, kad geri pavyzdžiai yra užkrečiami, nes niekas kvartale nenori būti bjaurusis ančiukas ir išsiskirti. Net ir didžiausi skeptikai vis dažniau skambina prašydami suteikti daugiau informacijos, nes ima suprasti renovuoto pastato privalumus bei būtinybę rūpintis savo nuosavybe“, – dalinasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Paraiškas galima teikti iki spalio mėn.
APVA primena, kad šiuo metu vis dar tęsiasi kvietimas senų daugiabučių renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, taikant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis – paraiškos vertinamos iškart, pagreitinant visą procesą.
Valstybės parama skiriama projektui parengti, administruoti ir statybos darbams, finansuojant 20–30 proc. rangos kainos. Kompensuojamos energinio efektyvumo didinimo ir estetinio patrauklumo bei gyvenimo kokybės gerinimo priemonės – stogo, langų, sienų, šildymo sistemos atnaujinimas, balkonų išplėtimas, dviračių saugyklų įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms.
Šiems projektams numatyta lengvatinė iki 20 metų paskola su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
