Audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisiogalos. Jų savybės – itin skirtingos – būstų statybos metai apėmė spektrą nuo 1969 m. iki 1990 m., daugiabučiuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60. Namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami daugiabučiai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, Kadangi yra siekiama ištirti platų renovacijos metu naudojamų priemonių spektrą, audite dalyvauja skirtingomis savybėmis pasižymintys būstai.
„Tai padeda įvertinti daugiaaukščių ir mažaaukščių, blokelių ir plytų mūro pastatų tipo energinį ir ekonominį naudingumą, tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų ar atskirų langų tipų efektyvumą, įvairių šildymo, vėdinimo sistemų indėlį į geresnį žmonių gyvenimą po renovacijos“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Jis priduria, kad šis auditas – reikšminga modernizavimo proceso efektyvinimo priemonė: „Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė.“
Išskyrė vidinės balkono sienos šiltinimą
„Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau“ – teigia renovuotų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas.
Vykdyto audito metu ekspertai daug dėmesio skyrė pastatų apšiltinimo tyrimams, ypač vidinės balkono sienos apšiltinimui. Pasak G. Šilansko, nors šiuo metu šiltinti vidinės balkono sienos neprivaloma, tai yra itin svarbi renovacijos priemonė.
„Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti – gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgus į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – sako G. Šilanskas.
Vėdinant – didžiausi šilumos nuostoliai
Audito rezultatai atskleidė, kad daugiausiai šilumos pasibaigus renovacijai yra prarandama dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Palyginus neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt. sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“ – sako ekspertas.
Išskyrė oro kokybės reikšmę po renovacijos
Patalpų oro kokybė – labai svarbus renovacijos aspektas, nes modernizavus būstą, jis tampa sandaresnis ir šiltesnis, anksčiau į patalpas patekdavęs oras taip lengvai į butą nebeįsiskverbia. Todėl audito metu daug dėmesio buvo skirta oro kokybės tyrimams.
Kadangi Lietuvoje gyvenamųjų patalpų oro CO2 koncentracijos nėra ribojamos specifiniais dokumentais, todėl atliekant tyrimus energinio audito metu buvo atsižvelgiama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas.
Pasirėmus jomis, buvo nustatyta maksimali ribinė vertė – 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t.y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“ – sako G. Šilanskas.
Šviežiam orui palaikyti – platus spektras priemonių
G. Šilansko teigimu, patalpų oro kokybę renovuotuose būstuose reikėtų užtikrinti tinkamai juos vėdinant. Tačiau nenorint prarasti šiluminės energijos, gyventojai turėtų apsvarstyti naudingą priemonę – rekuperacinę sistemą.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypatingai svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė, dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo, būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia ekspertas.
CO2 daviklių/sensorių įrengimas gyvenamosiose patalpose, pagrinde, miegamajame arba svetainėje, gali tapti gera indikacine priemone, siekiant užtikrinti tinkamą vėdinimo sistemos valdymą.
Svarbu paminėti, kad jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai atsižvelgiant į išorės oro sąlygas ir dienos metą turėtų kelis kartus per dieną intensyviai (pilnai atsidarius langus bei tokiu būdu sudarant skersvėjį) ir trumpą laiką (iki kelių minučių) vėdinti gyvenamąsias patalpas (nerekomenduojama to daryti transporto piko valandomis).
Užsakymo nr.: PT_87787857