Didžiausios klaidos, renkantis darbo drabužius

Darbo drabužiai atlieka daugybę funkcijų: darbuotojams užtikrina komfortą ir saugumą, kuria patrauklų įmonės įvaizdį bei kelia klientų pasitikėjimą. Paprasti drabužiai darbinėje aplinkoje greitai plyšta, atrodo netvarkingai, o speciali darbinė apranga sukurta taip, jog tarnautų ilgai, būtų patogi ir saugotų darbuotojus nuo galimų pavojų. Rinkoje gausus darbo drabužių asortimentas, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamai ir vengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Neatsižvelgiama į darbo pobūdį ir reikiamą drabužių funkcionalumą

Vilmos Rašimienės, STOKKER produkto specialistės, teigimu, tam tikrų sričių darbuotojai privalo dėvėti būtent jų darbui pritaikytus drabužius. Apsauginiai rūbai turi būti parenkami pagal darbo specifiką. Kuo darbo aplinkoje didesnė profesinė rizika, tuo atsakingiau reikėtų tai daryti: atidžiai išanalizuoti saugumo poreikį ir parinkti tinkamiausią standartą.

Statybų sektoriuje, pramonėje, gamyboje, servisuose, žemės ūkio sektoriuje populiariausi drabužiai skirti profesionaliam naudojimui, gerai matomi, atsparūs karščiui, tepalams, apsaugantys nuo lietaus ar šalčio, turintys elektrostatines savybes, atsparūs chemikalams.

Dirbant keliuose ar sąlygose, kuriose darbuotojams reikia būti labai gerai matomiems, privaloma gero matomumo apranga. Ši apranga turi tris galimas klases. Kuo klasė aukštesnė (3) tuo geriau užtikrinamas matomumas. Svarbu akcentuoti, kad visa apranga turi sudaryti trečią (3) klasę. Pavyzdžiui: pasirinkus pirmos klasės kelnes (1) ir antros klasės striukę (2) sumoje bus pasiektas trečios, reikalingos klasės standartas. Todėl nesant poreikiui, kiekvienas drabužis atskirai neprivalo būti trečios klasės.

Atsparumas vandeniui neatsižvelgiant į pralaidumą orui

Būtina aptarti ir neperšlampamus darbo drabužius, kurie tuo pačiu turėtų būti pralaidūs orui. Rinkoje vienintelis gamintojas „Helly Hansen“ naudoja profesionalią „Helly Tech“ medžiagą, kurios atsparumas vandeniui yra 20000 mm, o pralaidumas orui 20000 g/m2/24h. Tuo tarpu kitų gamintojų skaičiai siekia apie 15000. Šio gamintojo darbo rūbai skirstomi į tris klases: Professional (20000); Performance (10000) ir Protection (5000). Atitinkamai keliamiems reikalavimams ir darbo sąlygoms, reikėtų pasirinkti tinkamiausios klasės drabužius, kurie užtikrins apsaugą ir komfortą. Dažnai šiuos drabužius žmonės renkasi ir laisvalaikio hobiams, tokiems kaip žvejyba.

Manoma, kad šilti drabužiai turi būti stori

Lietuvoje ypač aktualūs darbo drabužiai, dirbantiems lauke, rudens–žiemos sezonais, kuomet reikia užtikrinti apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų. „Čia galėčiau išskirti dvi klaidas, kurių viena yra ypač svarbi. Pirmiausia, senas mitas, kurį reikia paneigti – kuo storesnis drabužis (pavyzdžiui striukė, kelnės, kombinezonas) tuo jis bus šiltesnis. Taip, tai būdavo seniau, kol gamintojai neištobulino medžiagų sudėties. Šiais laikais lauko drabužiai siuvami naudojant termoizoliacinę medžiagą „PrimaLoft“, kuri yra sudaryta iš daugybės labai plonų gijų, suformuojančių oro kišenėles, sulaikančias kūno šilumą iš vidaus ir nepraleidžiančias šalto oro iš išorės. Kuo didesnė šios medžiagos gramatūra drabužio sudėtyje, tuo aukštesnis jo atsparumas šalčiui. „PrimaLoft“ medžiaga net 28% šiltesnė nei analogiškos medžiagos, atspari vandeniui, pralaidi orui, todėl leidžia kvėpuoti odai, greitai džiūstanti, nesipūkuojanti ir suspausta nepraranda savo savybių, todėl labai patogu keliaujant“, – sako specialistė.

Neinvestuojama į apatinius drabužius

Kita labai svarbi ir vis dar dažnai pasitaikanti klaida – investuojama tik į kokybiškus viršutinius drabužius, o apatiniams drabužiams neskiriama pakankamai dėmesio. Drabužių sluoksniavimas turėtų būti esminė aprangos taisyklė siekiant užtikrinti komfortą dirbant atšiauriomis lauko sąlygomis. Jei apatiniai drabužiai yra nekvėpuojantys, nepadės net ir pati pralaidžiausia orui striukė, nes netinkama apranga po apačia neleis išgaruoti prakaitui, žmogus bus šlapias ir jaus diskomfortą. Pirmiausia reikėtų rengtis apatinį kvėpuojančių drabužių sluoksnį, pavyzdžiui, termo rūbus, tuomet – kokybiškus drabužius antram sluoksniui– džemperis, marškinėliai, kelnės, kombinezonas, ir tik tada trečią sluoksnį – striukės, liemenės. Tokiu principu sukuriama trijų sluoksnių sistema. „Jau kelis metus pastebiu tendenciją, jog darbdaviai suprato šios sistemos privalumus ir vis dažniau investuoją į tinkamą, pilną darbuotojų aprangos komplektą. Ši investicija palyginus su darbuotojų ligomis yra daug pigesnė“, – savo pastebėjimais dalinasi produkto specialistė V. Rašimienė.

Neteisingas dydžio pasirinkimas

Renkantis darbo drabužius, labai svarbu išsirinkti tinkamą dydį. Jei dydis parinktas neteisingai drabužiai praranda savo funkcionalumą. Antkeliai atsiduria virš arba žemiau kelių, tuomet atliekant kasdienius, įprastus veiksmus, pavyzdžiui, atsitupiant, dėvisi kelnių dalis, kuri nėra tam specialiai pritaikyta. Dėl neteisingų proporcijų darbo drabužis gali plyšti. Mūsų atstovaujamų gamintojų drabužiai turi trigubas siūles, todėl tai ypač retas atvejis ir dažniausiai, tai būna ne prastos kokybės, o netinkamai parinkto dydžio pasekmė. Kalbant apie dydžius, kai kurie gamintojai turi ne tik standartinius drabužių dydžius, galima rinktis ir kelnių ilgį. Standartinio ilgio kelnės žymimos 82C, skirtos aukštaūgiams 90C, o žemaūgiams – 76C. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į darbo drabužius, kurie turi oranžinės spalvos juostą. Dažniausiai ji būna įsiūta kelnėse. Nuardžius juostą, jos prailgėja 5 centimetrais.

Neatitinkantis poreikių drabužio tipo pasirinkimas

„Dirbame visose trijose Baltijos šalyse, todėl gerai pastebime vyraujančias tendencijas. Lietuvoje vis dar populiarūs kombinezonai, tačiau Latvijoje ir Estijoje jau kelis metus juos keičia kelnės. Šis pasirinkimas priklauso nuo darbo pobūdžio. Jei reikia dažnai lankstytis ar dirbi pasilenkus, priklaupus, patartina, kad darbo apranga dengtų nugarą, todėl šiam tikslui geriau tinka kombinezonai. Tačiau yra dvi priežastys, kodėl vis dažniau pasirenkamos kelnės. Pirma, mūsų atstovaujamų gamintojų kelnės turi praplatintas zonas ties keliais, todėl klaupiantis, tūpiantis ar pasilenkiant nugara neatsiveria. Antra, susijusi su patogumu. Kelnes lengviau nusiimti, ypač žiemos metu, tuomet nereikia nusirengti viršutinių drabužių“, – teigia Vilma Rašimienė.

Kitas klausimas – kišenės. Pasirinkimas priklauso nuo darbo pobūdžio, vieniems kišenės reikalingos įvairiems daiktams greitai pasiekti laikant šalia savęs, o kitiems, priešingai – kišenės trukdo, gali tapti papildoma kliūtimi laisvai judant ir nekliudant aplinkoje esančių objektų. Todėl reikėtų iš anksto įvertinti, ar kišenės bus naudinga drabužio detalė ir atitinkamai pasirinkti tinkamiausią kelnių modelį.

Tik tinkamai parinkti darbo drabužiai atliks visas reikiamas funkcijas, suteiks darbuotojams apsaugą, komfortą ir tarnaus ilgai. Investiciją į teisingus darbo rūbus galima prilyginti investicijai į darbuotojų sveikatą, todėl renkantis būtina laikytis svarbiausių taisyklių: atsižvelgti į darbo sąlygas, dėvėjimo intensyvumą, darbo drabužių funkcijų poreikį, investuoti į kokybiškus apatinius drabužius, nepamiršti sluoksniavimo bei teisingai parinkti drabužių tipą ir dydį. STOKKER specialistų komanda visada pasiruošusi padėti ir patarti visais rūpimais klausimais, randant savo klientams tinkamiausią sprendimą.