Vyriausybės sprendimų nauda ir vertė priklauso ne tik nuo gaunamų įplaukų į iždą, bet ir nuo sklandžių rinkos procesų. Priešingu atveju, visi galime atsidurti kontraversiškų sprendimų labirintuose.
Covid-19 karantinas įvestas Vyriausybės sprendimu, todėl jai ir tenka pareiga racionaliai ir neatidėliotinai reaguoti į ribojimus konkrečiam verslo sektoriui. Ne mažiau svarbūs ir valstybės institucijų iki karantino metu priimtų sprendimų vertinimai, kurie atskiriems verslams šiandien yra „tiksinti bomba“. Dėl šių priežasčių mūsų valdžia turi sureguliuoti kai kurias realybės nebeatitinkančias taisykles.
Verslo ateitis negalima be atsakymų iš praeities
Lietuvoje iki pandemijos veikė 202-u lošimo automatų salonai, kuriuose buvo daugiau nei 3600-ai socialiai saugių (ribotų statymų) lošimų įrenginių. Juose dirbo apie 1500 darbuotojų. Per dvylika pandemijos mėnesių, laikantis karantino, net 7 mėnesius salonai buvo uždaryti. Nežiūrint į tai, Vyriausybė kompensacijų patalpų nuomai neskyrė, paskolų ar subsidijų lošimų organizatoriams neteikė (išskyrus dalinę darbo užmokesčio kompensaciją).
Lyg to būtų maža, šių metų lapkričio 1 dieną įsigalios nauja ‘Azartinių Lošimų Įstatymo‘ nuostata, kuri reikalaus, kad visi (!) ribotų statymų lošimų įrenginiai būtų internetu sujungti į vieną sistemą ir realaus laiko režimu teiktų duomenis Lošimų priežiūros tarnybai. Tai gali tapti paskutiniu lašu antžeminių lošimų sąnaudų taurėje. Tikėtina, kad po to gali pagausėti bendrovių skelbimų apie savo nemokumą.
Vis dėlto reikėtų priminti, kad toks „sujungimo“ reikalavimas ribotų lošimo automatų pramonei neatitinka europietiškos praktikos. Net didžiausiose šio sektoriaus Europos rinkose ir turtingiausiose valstybėse tokio reikalavimo nerasime.
Dar 2017 metais, kai LR Seimas inicijavo naujus draudimus ir reikalavimus, valstybės institucijos skaičiavo, kad tokių investicijų suma visai lošimo automatų salonų rinkai gali siekti iki 9-10 mln. eurų (dalį įrenginių įmanoma modifikuoti, atnaujinti nauja įranga, o dalį reikia keisti, pirkti naujus). Apie 90% šios sumos iškeliautų į įrangos gamintojų Olandijoje, Austrijoje valstybėse kišenes, o ne liktų Lietuvos įmonėms.
Taigi, šiandien situacija antžeminiuose lošimuose tampa labai įtempta. Per pandemiją uždarius salonų veiklą jų pagrindinės sąnaudos niekur nedingo. Tarp jų reikšmingą dalį sudaro patalpų nuoma, komunalinės paslaugos ir įrangos amortizacija.
Viena bendrovė, valdanti apie pusę automatų salonų, paskaičiavo, kad tik už NT (patalpų nuomą) per priverstinės prastovos mėnesius jau sumokėjo virš 700 tūkstančių eurų! Ir to jokia dalimi nekompensuoja valstybė, o veikla sustabdyta ir draudžiama.
Vietoj konkrečios finansinės pagalbos ir kompensacijų dėl karantino ribojimų Sveikatos apsaugos ministerija neseniai padėkojo asociacijai ir jos nariams už supratingumą, paaiškino socialinių kontaktų svarbą ir ... tiek.
Dar keistesnė buvo Finansų ministerijos reakcija – ši asociacijai atsakė tiesmukai. Karantinas nustatytas teisėtai, privalu jo ir laikytis, o Azartinių lošimų įstatyme numatytas privalomas reikalavimas atnaujinti lošimų įrenginius ir juos pritaikyti nuotolinio stebėjimo sistemai. Jis galiojantis ir turi būti vykdomas. Suprask, jeigu organizatoriai (neaišku iš kokių lėšų) šio reikalavimo neįgyvendins ir lapkričio 1 dieną savo įrenginių nebus pritaikę – jie negalės teisėtai veikti. Turime suprasti, jog „sujungimas“ buvo ikipandeminis planas!
Polemika labiau primena paveiksliuką, kai ministerija įprastiniu tonu atsisako atsižvelgti į verslo prašymus ir sako: ‚Nė už ką’, o verslininkai replikuoja ‚Nėra už ką‘! Neveikimas verslui kainuoja per brangiai. Jokia ministerija negali garantuoti, kad net po ženklių verslo investicijų, įmonės ne -bankrutuos, joms leidus pradėti veiklą.
Viltis nėra investicijų strategija
2019 metų pabaigoje lošimo automatų salonams 50 procentų padidintas specialusis lošimų mokestis. Būtina suprasti, kad po tokios ilgos prastovos tikėtis greito atsigavimo nerealu, todėl šis fiksuotas lošimo mokestis taps nepakeliama našta verslui. Prancūzų rašytojas Voltaire, aprašęs savo meto panašias situacijas, juokavo: „Pavojinga būti teisiu, kai Vyriausybė klysta“.
Vienintelė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, mažiausiai sąsajų su šiuo verslu turėjusi ir ieškodama galimų sprendimo būdų, atsakė ir pasiūlė atidėti „sujungimo“ reikalavimą. Tačiau ši pozicija liko visiškai neišgirsta Finansų ministerijoje. Gal ir teisūs britai, kurie teigia „Any vision is good with financial provision“ (liet. Bet kuri vizija gera su finansine provizija).
Tokioje situacijoje belieka klausti – ar tikrai valstybinės institucijos nori sužlugdyti antžeminius lošimus? Kaip tai dera su rudenį skambėjusiais pažadais išgirsti verslo argumentus?
Ministerijos negali pakeisti praeities klaidų, bet jos gali išvengti jų kartojimo...
Užsakymo nr.: PT_86916685