Gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis suteikia daugybę pranašumų, pradedant geresniais akademiniais pasiekimais ir konkurencingumu darbo rinkoje, baigiant gebėjimu perprasti skirtingas kultūras ir jose efektyviai veikti.
Nepaisant technologinės pažangos ir dirbtinio intelekto plėtros, kalbų mokėjimas išlieka viena svarbiausių kompetencijų šiuolaikiniame pasaulyje.
Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktorė R. Jasmontienė džiaugiasi, jog dvikalbis ugdymas jos vadovaujamoje įstaigoje jau yra tapęs kasdienybe, o visos bendruomenės pastangos įvertintos „Europos kalbų ženklo“ apdovanojimu. Šis įvertinimas kasmet skiriamas už inovatyvias kalbų mokymo(si) iniciatyvas, itin novatoriškus projektus, mokymo metodus kiekvienoje iš programoje „Erasmus+“ dalyvaujančių šalių.
Kaip veikia imersijos metodas?
Lopšelyje-darželyje „Gluosnis“ dvikalbis (lietuvių ir anglų kalbomis) ugdymas, naudojant imersijos arba dalinės imersijos metodus, pradėtas įgyvendinti prieš dvejus metus – nuo 2022-ųjų rugsėjo. Šis metodas ypatingas tuo, jog sukuriama natūrali kalbos mokymosi aplinka, neskirstant ugdymo proceso į atskirus anglų ar lietuvių kalbos užsiėmimus.
Kiekvienoje lopšelio-darželio grupėje dirba du pedagogai – vienas kalba tik lietuviškai, o kitas – tik angliškai. Kuomet ugdymas organizuojamas vadovaujantis principu „vienas žmogus – viena kalba“, vaikai ima natūraliai atskirti kalbines sistemas.
„Mes sukuriame natūralų kalbinį kontekstą, kur kiekviena kalba siejama su konkrečiu žmogumi – mokytoju. Vaikai labai greitai supranta, kad reikia kalbėti dviem kalbomis, nes žino, kuris mokytojas kuria kalba bendrauja“, – aiškina R. Jasmontienė.
Anot jos, dvikalbis ugdymas nėra griežtai struktūruotas, nes komunikavimas dviem kalbomis vyksta ne per atskiras pamokėles, bet viso ugdymo proceso metu – žaidžiant, tyrinėjant, bendraujant. Neaiškios ar sudėtingesnės frazės vaikams pakartojamos kelis kartus, pasitelkiami gestai, mimika, įvairios vaizdinės priemonės.
„Kalbos mokymasis mūsų lopšelyje-darželyje yra vientisas procesas. Žaidimai, eksperimentai, kūrybinės dirbtuvės, pasivaikščiojimai gamtoje – viskas tampa natūralia kalbų mokymosi aplinka. Vaikai nejaučia spaudimo, todėl abi kalbas išmoksta lengvai ir paprastai“, – priduria ji.
Svarbūs pasiekimai, o ne klaidos
Šiuo metu šiame „Gluosnio“ lopšelyje-darželyje dvikalbis ugdymas vyksta keturiose grupėse, iš viso ugdoma net aštuoniasdešimt 4–5 metų amžiaus vaikų.
R. Jasmontienė atkreipia dėmesį, kad mokymuisi labai svarbi yra draugiška bei saugi aplinka, kuri leidžia vaikams drąsiai reikšti mintis, emocijas, nebijoti suklysti ar būti nesuprastiems.
„Mūsų darželyje vadovaujamasi principu: ne kritikuoti, bet patarti ir padėti. Neakcentuojame klaidų, o džiaugiamės net mažiausiais pasiekimais“, – teigia ji.
Kadangi kiekvienas vaikas yra unikalus, tai ir kalbą išmoksta savo individualiu tempu. Todėl darželio direktorė pataria tėvams nenusiminti, jei jų atžala kol kas nekalba kita kalba. Pasak ugdymo įstaigos vadovės, tai nereiškia, kad vaikas nieko neišmoko: mažylis gali „kaupti“ žodžių atsargas, formuoti savo pasyvųjį žodyną ir, atėjus laikui, juo sėkmingai pasinaudoti.
Dvikalbiai darželiai – paskata sugrįžti emigravusiems
Pasakodama apie idėjos mokyti vaikus dviem kalbomis gimimą, R. Jasmontienė neslepia – tai realybės ir artimos ateities iššūkių padiktuotas sprendimas.
„Dvikalbio ugdymo poreikį paskatino besikeičianti demografinė situacija: į Lietuvą iš užsienio sugrįžta emigrantai, kurių vaikai užsienyje buvo ugdomi anglų kalba, į Šiaulius atvyksta misijas vykdančių karių šeimos, kurių vaikams reikia ugdymo įstaigų, turime nemažai karo pabėgėlių iš Ukrainos“, – vardija pašnekovė.
Ji sako galinti drąsiai teigti, jog būtent dėl tokių dvikalbių grupių visiems vaikams pavyksta lengviau integruotis, nes sukurta įtraukaus ugdymo sistema leidžia kiekvienam jaustis saugiai, suprasti naują aplinką.
Šį lopšelį-darželį lanko iš Anglijos, Norvegijos grįžusių šeimų vaikai, taip pat ikimokyklinukai iš mišrių šeimų, vaikai, kurių vienas iš tėvų gyvena ir dirba užsienyje.
„Šiauliuose jie lengvai adaptuojasi girdėdami jau pažįstamą kalbą, o tuo pačiu lengvai išmoksta ir lietuvių kalbos“, – apie darbo rezultatus pasakoja įstaigos vadovė.
R. Jasmontienė pastebi, jog kelių kalbų mokėjimas mažyliams leidžia pažinti skirtingas kultūras, skatina toleranciją ir pagarbą.
„Toks ir yra mūsų tikslas – ugdyti atvirą, smalsų ir kultūriškai sąmoningą žmogų. Kai moki dvi kalbas, lengviau perpranti ir kitas. Toks ugdymas – dovana visam gyvenimui“, – įsitikinusi direktorė.
Daugiau galimybių mokytis, bendrauti ir kurti
R. Jasmontienė pastebi, kad dauguma tėvų noriai renkasi dvikalbį ugdymą, nes mato akivaizdžią tokio ugdymo naudą. Dvikalbiams vaikams lengviau sekasi mokytis naujų kalbų, nes jų kalbiniai centrai ir kalbos padargai yra paslankesni ir imlesni įsisavinti kitos kalbos garsyną bei gramatines konstrukcijas. Taip pat tokie vaikai išsiugdo geresnes socialines bei kultūrines kompetencijas.
„Kai viena kalbų, kuria tuo metu bendraujama, yra aktyvi, o kita – pasyvi, smegenyse nuolat vyksta „slopinimo procesas“, todėl vaikai lengviau atsiriboja nuo nereikalingos informacijos ir yra dėmesingesni, – dar vieną reikšmingą faktą pamini pedagogė ir prideda daugiau dvikalbystės privalumų:
– Tokie vaikai anksčiau išmoksta skaityti ir rašyti. Jiems geriau sekasi atlikti kognityvines užduotis, kai reikia sukaupti dėmesį ir logiškai mąstyti. Net matematikos uždavinius jie sprendžia lengviau už vienakalbius.“
Įdomu, kad dvikalbiai vaikai labai greitai išmoksta mintyse versti iš vienos kalbos į kitą netgi abstrakčias sąvokas. Tokiu būdu sparčiau lavėja jų atmintis, jie greičiau įgunda naudotis informaciniais šaltiniais įvairiomis kalbomis, keblumams įveikti dažnai ieško kūrybiško sprendimo.
Anot R. Jasmontienės, gana dažnas tėvų klausimas, ar dvikalbystė netrukdo mokytis gimtosios kalbos. Ji tikina, jog daželyje lietuvių kalbai skiriamas itin daug dėmesio: „Pusę dienos vaikai bendrauja tik lietuvių kalba, o kitą pusdienį dirba du mokytojai, kalbantys lietuvių ir anglų kalbomis. Vaikai anglų kalbą girdi saikingai, ji tikrai neužgožia gimtosios. Kuomet laikomasi metodikos, dvikalbystė gimtajai kalbai netrukdo.“
Pedagogų kvalifikacija – sėkmingo dvikalbio ugdymo pamatas
Kalbėdama apie dvikalbio ugdymo sėkmę, Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktorė R. Jasmontienė pabrėžia čia dirbančių pedagogų kompetencijas: abu įstaigoje dirbantys anglų kalbos specialistai yra įgiję anglų kalbos mokytojo kvalifikaciją ir turi solidžią darbo patirtį, nuolatos vyksta į kompetencijų kėlimo kursus.
Įstaigos vadovė puikiai prisimena pokyčių pradžią. Atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės prioritetą steigti dvikalbio ugdymo grupes miesto švietimo įstaigose, prieš kelerius metus lopšelis-darželis „Gluosnis“ teikė paraišką „Erasmus“ akreditacijai gauti.
„Erasmus“ akreditacija Šiaulių lopšeliui-darželiui „Gluosnis“ buvo suteikta 2022 metais, o nuo 2023 metų „Erasmus+“ mobilumo projektų įgyvendinimui gauta 43 tūkst. eurų. Nuo 2022 metų mobilumo veiklose dalyvavo 22 įstaigos darbuotojai – pedagogai, švietimo pagalbos specialistai, administracijos darbuotojai.
„Šis finansavimas atvėrė galimybes mūsų darbuotojams kelti kvalifikaciją tarptautiniu lygmeniu, padėjo įgyti žinių ir praktinių gebėjimų, kaip dirbti dvikalbio ugdymo grupėse, tobulinti profesines kompetencijas pasiruošiant įtraukčiai“, – tvirtina įstaigos vadovė.
R. Jasmontienė džiaugiasi, kad per labai trumpą laiką „Gluosnio“ darbuotojai kvalifikaciją kėlė Suomijos, Lenkijos, Italijos, Čekijos, Estijos ugdymo įstaigose, dalyvaudami kursuose arba darbo stebėjimo veiklose. Šiauliečiai įgyta patirtimi noriai dalinasi ne tik savo įstaigoje, bet ir perduoda žinias Šiaulių, kitų Lietuvos miestų pedagogams.
Programos „Erasmus+“ švietimo ir mokymo sritį Lietuvoje administruoja ir Europos kalbų ženklo konkursą organizuoja Švietimo mainų paramos fondas.