Rugsėjo 27–28 dienomis konferencijoje „Quo vadis European Humanities University?“ dalyvauja tokie žinomi akademinio pasaulio atstovai kaip EHU įkūrėjas ir ilgametis rektorius Anatolijus Michailovas, buvęs LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje dekanas J. D. Miningeris, šiuo metu einantis Amerikos universiteto Bulgarijos sostinėje Sofijoje dekano pareigas, Bostono koledžo Filosofijos profesorius Johnas Sallisas, Amjeno universiteto Prancūzijoje Filosofijos profesorius emeritas Jeffrey Andrew Barashas, buvęs Europos integracijų studijų centro vadovas, Bonos universiteto Vokietijoje Politikos mokslų ir sociologijos instituto profesorius emeritas Ludgeris Kühnhardtas.
Tarp garbingų svečių – ir žinomi politikai bei valstybės tarnautojai: Seimo nariai Raimundas Lopata ir Emanuelis Zingeris, Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis ir kiti.
Žymūs mokslo ir politikos pasaulių atstovai konferencijos metu aptaria EHU vaidmenį Europoje, humanitarinių universitetų ateitį bei misiją ir tremtyje esančių aukštojo mokslo įstaigų reikšmę.
Nuo pat pradžių stengėsi diegti vakarietišką mąstymą
EHU Minske buvo įkurtas 1992 m., žlugus Sovietų Sąjungai ir Baltarusijai tapus nepriklausoma valstybe. 2004 m. dėl politinių aplinkybių ši aukštoji mokykla priversta užsidaryti, tačiau Lietuvos ir kitų Europos šalių bei visuomeninių JAV fondų ir organizacijų pagalbos dėka universitetą 2005 m. pavyko atkurti Vilniuje.
„Per itin trumpą laiką – vos 12 metų, o tai labai nedaug bet kuriam universitetui, – mums pavyko tapti labiausiai tarptautiniu mastu pripažintu universitetu šalyje. Universitete vykusių dalykų ypatingumas slypėjo ne bandyme išnaudoti domėjimąsi madingomis to meto disciplinomis – verslu, vadyba, bankininkyste ir kt., bet bandyme kvestionuoti patį mąstymo būdą, paveldėtą iš ankstesnės realybės, kurį sąlygojo komunistinė ideologija“, – apie EHU pradžią Baltarusijoje pasakoja universiteto įkūrėjas ir ilgametis rektorius Anatolijus Michailovas.
Pasak EHU įkūrėjo, nuo pat pradžių siekta orientuotis į europietiškos intelektualinės tradicijos įsisavinimą.
„Kodėl aš taip norėjau sukurti universitetą? Tuo metu man pasidarė aišku, kad intelektualiai mes nesame pasirengę post-totalitarinei transformacijai. Man buvo aišku, kad savikritiškas požiūris turi būti nukreiptas ne į kažką kitą, o į mus pačius. Jei mes teigiame, kad tampame europiniu humanitariniu universitetu, mes privalome turėti omenyje, kad mums būtinas įsitraukimas į esmines europinės civilizacijos vertybes“, – teigia A. Michailovas.
Buvęs LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje dekanas J. D. Miningeris pažymi, kad, nepaisant iššūkių, vadovautis vakarietiškomis demokratinėmis vertybėmis EHU pavyko.
„Pati Europos aukštojo mokslo dvasia slypi ne atskirų institucijų reputacijoje ar rezultatuose, bet jų sąveikos ir bendradarbiavimo kokybėje. Tiek savo veikimo principu, tiek mokymo ir mokymosi ideologija EHU propaguoja demokratijos principus“, – sako J. D. Miningeris.
EHU – viltis demokratiškai Baltarusijai
Ilgametis EHU rektorius pasakojo, kad sprendimą uždaryti universitetą priėmė pats autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„A. Lukašenka sakė, kad EHU bando šviesti elitą, kad šie atvestų Baltarusiją į Vakarus, ir esą mums nereikia tokio universiteto, mes turėtume patys mokyti savo elitą. Jis nėra itin protingas, bet jis vis tiek sugebėjo suprasti universiteto idėją“, – aiškina A. Michailovas.
J. D. Miningeris pažymi, kad nors Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje baltarusiškos kilmės universitetas buvo vertinamas kaip autsaideris, jo reikšmės ir vaidmens nereikėtų nuvertinti.
„Tačiau naujoje aukštojo mokslo epochoje Lietuvoje ir už jos ribų, kai įvairovė jau akivaizdi ir net sveikintina, EHU išskirtinumas tampa ne tik tiesiog išskirtinumu, bet ir galimybe dėl šio savo ypatumo darniai integruotis į naująjį aukštojo mokslo kraštovaizdį“, – EHU svarbą pabrėžia J. D. Miningeris.
EHU siekį tapti pilnaverčiu universitetinės bendruomenės nariu pabrėžia ir laikinai paskirtasis EHU rektorius Vilius Šadauskas.
„Norint tai pasiekti, mūsų universitetui reikia įgyti gerą reputaciją tarp kitų aukštųjų mokyklų. Jau atėjo laikas pilnavertiškai, ir tiek tyrimų prasme ir akademinės bendruomenės prasme, mums įsilieti į Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenę. Tam mes turime transformuoti savo įvaizdį, padėti nykti stereotipams ir būti atviru universitetu visiems, tiek autoritarinių režimų paveiktų šalių, tiek kitų rusakalbių bendruomenių jaunuoliams“, – sako laikinai paskirtasis EHU rektorius.
Tikslas – stiprinti lietuvių kalbos mokymą
Anot V. Šadausko, vienu iš uždavinių stiprinant EHU ir jos absolventų integraciją į vietinę bendruomenę yra lietuvių kalbos mokymo stiprinimas.
„Tai yra reikalinga, kad jie galėtų išeiti iš už universiteto sienų ir savarankiškai bendrauti su visuomene, dalyvauti darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime. Manau, kad kritinis mąstymas ir europinių vertybių įsisavinimas įvyksta ne tik auditorijose ar studijų metu, bet ir tiesioginėje sąveikoje su aplinkiniais, kurie tas vertybes jau turi“, – aiškina pašnekovas.
Tuo tarpu grįžusieji į Baltarusiją studentai, anot V. Šadausko, jau dabar yra vertinami dėl savo platesnio požiūrio ir šiuolaikiško vertybinio mąstymo.
Jis teigia, kad EHU europinis išsilavinimas bei studijų metu suteikiamos mobilumo galimybės sudaro prielaidas dalintis tiek kultūriniais patyrimais, tiek šiuolaikiškomis idėjomis su studentais iš visos Europos. Šios sąlygos padeda formuoti šiuolaikišką ir inteligentišką žmogų. Baltarusijos universitetai, kurių mokymo pagrindas yra iš sovietinių laikų paveldėtas pragmatizmas, to suteikti negali.
„EHU kuria inteligentijos branduolį kitokiai Baltarusijai“, – apibendrina laikinai paskirtasis EHU rektorius.
Nuo 1999 m. EHU yra baigę 3646 absolventų. Šiuo metu universitete mokosi 1082 studentai. Universitetas turi 2 departamentus, jame veikia 2 filialai, studijuojantiems siūloma iš viso 16 studijų programų. EHU priklauso Atviros visuomenės universitetų tinklui (angl. Open Society University Network (OSUN)).
EHU absolventai mokosi ir dirba 43 pasaulio šalyse.