Į konferenciją diskusijai susirinko arti šimto dalyvių – nuo Europos Parlamento atstovų, Seimo narių, savivaldybių merų iki šalies verslo asociacijų, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, religinių konfesijų atstovų.
Sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams tarė Europos Parlamento konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys Paolo Inselvini, Europos politinio fondo „New direction“ vykdantysis direktorius Witold d’Humillyde Chevilly, Lietuvos Respublikos Seimo narė, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir kiti garbūs svečiai.
Arkivyskupas K. Kėvalas: visuomenėse turime siekti didesnės pagarbos gyvybei ir šeimai
„Džiaugiuosi, kad atsiranda tų, kurie nebijo imtis atsakomybės kalbėti drąsiai, viešai ir imasi realių veiksmų kurti naują kultūrą, naują požiūrį į mūsų ir Europos valstybių ateitį, nes demografijos tema yra tarsi baltas dramblys kambaryje. Dievo akimis, šis pasaulis turi būti planeta, kurioje gimsta žmonės. Ir Dievas ieško bendradarbių, kurie būtų atviri tokiam jo projektui – kviesti naujus žmones į pasaulį ir šį pasaulį daryti gražesne ir nuostabesne vieta. Mes turime pradėti naują politinę kultūrą, kuri būtų atviresnė labiau pagarbi gyvybei ir šeimai“, - konferencijos metu kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Pasak konferencijos organizatoriaus, EP ECR atstovo dr. Aurelijaus Verygos, Europoje išgyvename tikrą, realią demografinę žiemą, ir temperatūra krenta vis labiau ir labiau.
„Jeigu nieko nedarysime, jei skubiai nesiimsime priemonių jau net ne Lietuvos, o visos Europos Sąjungos mastu, tai nei šalys, nei mes, kaip piliečiai, tiesiog neturėsime ateities. Mano Europos Parlamente atstovaujama ECR frakcija labai daug daro demografijos klausimams pakelti į aukščiausią EP politinės darbotvarkės lygmenį. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Europos Parlamente radau bendraminčių, kuriems gyvybės ir jos gausinimo, jos saugojimo ir pagarbos jai klausimas yra vienas prioritetinių politinėje darbotvarkėje. Ši konferencija, tikiuosi, yra tik pirmasis žingsnis į mano, kaip Lietuvos atstovo politinę darbotvarkę Europos Parlamente, ir aš dėsiu visas pastangas, kad demografijos problemos klausimas neliktų tik politikų pasikalbėjimų formate, tačiau virstų realiais sprendimais tiek Lietuvos Seime, tiek ir kitų ES valstybių parlamentuose, o priimti sprendimai sąlygotų geresnes sąlygas gimti ir augti vaikams, pagarbą motinystei bei tradicinės šeimos modeliui“, - teigė dr. Aurelijus Veryga.
Demografijos iššūkiai – ir nežabota imigracija
Gausių šeimų mažėjimas, vėlesnis pirmojo vaiko gimimas, augantis spaudimas socialinės apsaugos sistemai, imigracijos iš trečiųjų šalių įtaka Lietuvos ekonomikai ir iššūkiai valstybių nacionaliniam saugumui, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir iššūkiai sprendžiant paramos jaunų šeimų kūrimosi regionuose klausimą, žiniasklaidos ir religijos įtaka ir galimybės prisidėti prie demografinės žiemos „atšildymo“ – tai pagrindinės temos, kuriomis konferencijos metu dalijosi renginio pranešėjai: dr. Aurelijus Veryga, Lietuvos Respublikos Valstybės duomenų agentūros Gyventojų statistikos skyriaus vyresnioji specialistė dr. Dovilė Galdauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Raseinių rajono savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis, Nacionalinės šeimos tarybos laikinoji pirmininkė, Vilniaus universiteto docentė dr. Lijana Gvaldaitė, Teksaso universiteto Ostine profesorius Mark Daniel Regnerus, ISM Ekonomikos ir politikos programos vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.
„Kai kurių valstybių bandymai spręsti gyventojų trūkumą vykdant neatsakingą ir nevaldomą imigracijos politiką, privedė prie rimtų neramumų, sukėlė saugumo problemų, atvedė į politiką kraštutinių pažiūrų politikus. Klausiate, ką daryti, siekiant pakeisti gimstamumo situaciją ir nesusikelti rizikos dėl nevaldomos imigracijos? Mano atsakymas būtų – privalome nedelsiant keisti patį požiūrį į demografiją, t. y. siekti ir skatinti gimstamumą, kurti palankias vaiko augimui sąlygas, priimti įstatyminę bazę, įgalinančią tėvus derinti vaiko auginimą su darbu, nerizikuojant finansiniu nuosmukiu ir kt.“, - konferencijoje kalbėjo dr. Aurelijus Veryga.
Statistikos rodikliai: raudonas šviesoforas jau liepsnoja
Statistikos duomenis demografijos tema ir jų tendencijas konferencijoje pristačiusi Valstybės duomenų agentūros Gyventojų statistikos skyriaus vyresnioji specialistė dr. Dovilė Galdauskaitė, pripažino, kad Lietuvoje gimstamumo rodikliai pasiekė iki šiol neregėtas žemumas.
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 1,18 vaiko vienai moteriai. Tam, kad būtų užtikrinta natūrali kartų kaita, reikia, kad šis rodiklis būtų bent 2,1. Paprastai tariant, mes tiesiog senstame ir išmirštame.
Tokia situacija kelia daugybę iššūkių, pavyzdžiui, ką pastebėjo renginio pranešėja, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, verslas Lietuvoje susiduria su darbuotojų trūkumu, o tai mažina mūsų valstybės konkurencingumą ir ilgoje perspektyvoje stabdys ekonomikos augimą.
Ypač aštriai demografija atsiliepia šalies regionams. Raseinių rajono savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius pastebėjo, kad mažėjant gimstamumui, kyla grėsmė ir regionų išlikimui, nes mažėja vaikų ugdymo įstaigose, vis daugiau jų uždaroma.
„Trūksta darbuotojų kritinėse tarnybose: sveikatos priežiūroje, policijoje ir t.t. Ilgą laiką kalbėjus apie laisvą gyventojų ir darbo jėgos judėjimą, dabar jau pradedame kalbėti apie teisę pasilikti ir gyventi savo regione, gaunant visas reikiamas socialines garantijas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Ir čia ypatingai svarbus sutarimas tarp centrinės valdžios požiūrio ir savivaldybių finansinių galimybių užtikrinti tinkamą aplinką jaunų šeimų kūrimuisi mažesniuose miestuose, finansinių paskatos mechanizmų radimą tokioms šeimoms“, - teigė Raseinių rajono savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius.
Konferencijoje buvo ne tik pateikta detali informacija apie demografinius pokyčius Lietuvoje, bet ir buvo diskutuojama apie pasikeitusias visuomenės nuostatas šeimos ir santuokos kūrimo klausimu, bandymus santuokos kūrimą pateikti kaip sovietinį reliktą, nuo kurio reikia išsivaduoti. Buvo kalbama ir apie vis labiau atidedamą pirmagimio gimimą, šeimų patiriamą ekonominį ir socialinį nesaugumą. Mokslininkai ir politikai pateikė tiek nacionalinius, tiek regioninius pavyzdžius, iliustruojančius bandymus kurti šeimoms palankią aplinką.
„Akivaizdu, kad vien tik ekonominėmis priemonėmis pakeisti situacijos nebus galima. Nors visi sutaria, kad šeimos su vaikais neturi patirti socialinių, ekonominių ir kitų nepatogumų, kad jų finansinis gerbūvis yra nediskutuotinas minimumas, kuris turi būti užtikrintas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje finansinių paskatų reikšmė mažėja. Tad jau dabar turime labai rimtai galvoti ir apie visuomenės nuostatų keitimą. Tai, ką darome šiuo metu ir kaip ugdome savo vaikus, yra nukreipta ne į šeimų gausinimą, o į to galimo gausėjimo išvengimą. Prigimtinei šeimai nepalankūs naratyvai nuosekliai formuojami populiariose medijose, serialuose, filmuose, knygose. Tam būtina sukurti atsvarą. Būtina daugiau investuoti ir į mokslinius tyrinėjimus, siekiant geriau suprasti, kodėl taip skiriasi norimos ir esamos šeimos dydis“, - diskusijos metu teigė ISM Ekonomikos ir politikos programos vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius.
Visą Vilniaus konferencijos „Demografijos trilema: kokį kelią rinksis Lietuva?“ įrašą galima peržiūrėti internete:
Ši publikacija parengta Europos Parlamento ECR frakcijos nario Aurelijaus Verygos iniciatyva, finansiškai remiant EP ECR frakcijai. Tekste pateiktos autorių nuomonės nebūtinai atspindi oficialią Europos Parlamento poziciją.