Verslo ir ugdymo įstaigų partnerystė
Per pastaruosius metus fintech sektorius Lietuvoje sparčiai augo. Lietuvoje šių metų pradžioje veikė 230 fintech įmonių, kurios klientams finansines paslaugas teikia šiuolaikiškai. Šie skaičiai rodo, kad vartotojams naujos paslaugos patinka ir yra reikalingos, o tai paskatino fintech įmones plėsti komandas.
Kaip teigia licencijuotas fintech įmones vienijančios asociacijos „Fintech HUB LT“, prisidedančios prie darbingos ir inovacijoms palankios investicinės aplinkos Lietuvoje kūrimo, vadovė Vaiva Amulė, šiame sektoriuje 2018–2021 m. dirbančių specialistų skaičius išaugo beveik du kartus. Per trumpą laiką rinkoje atsirado daug naujų įmonių, kurios teikia finansines paslaugas, neatsiejamas nuo pinigų plovimo prevencijos, todėl pašnekovė pastebi, kad šiuo metu itin paklausūs naujausiomis tendencijomis besidomintys pinigų plovimo prevencijos specialistai.
V. Amulė sako, kad ugdyti fintech sektoriui reikalingus jaunuosius talentus aktyviai padeda aukštosios mokyklos. Tačiau susiduriama su laiko, skirto parengti naują studijų programą ir pagal ją paruošti studentus, problema. Norėdami sutrumpinti šį procesą fintech įmonių atstovai kaip socialiniai partneriai skaito paskaitas, dalijasi naujausiomis rinkos tendencijomis, aktyviai prisideda prie studijų programų rengimo, kviečia studentus atlikti praktikas, steigia vardines stipendijas.
Taip pat talentai ugdomi organizuojant vidinius įmonių mokymus darbuotojams, kurie skatinami įgyti tarptautinius sertifikatus, dalyvauti renginiuose ir taip gilinti žinias. „Reikėtų nepamiršti ir sėkmės istorijų. Kuo daugiau bus kalbama apie fintech įmones, kurios sėkmingai plėtoją savo verslą Europoje, tuo daugiau žmonių norės tapti šio sektoriaus dalimi. Lietuvoje fintech sėkmingai auga, todėl tikiu, kad norinčių dirbti šiame sektoriuje kiekvienais metais tik daugės“, – sako fintech ekspertė.
Nuoseklus talentų ugdymas
Tikriausiai nerastume verslo, pramonės ar kito sektoriaus, kurio vadovai Lietuvoje ar kitose šalyse galėtų pasakyti, kad jiems visuomet pakanka itin gabių ir motyvuotų darbuotojų. Tačiau, kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė, fintech sektoriui sparčiai vystantis, talentingų darbuotojų stoka itin išryškėja.
„Atsakymas į klausimą, kaip atrasti ir auginti naujus talentus nuo mokyklos suolo, vertas milijono. Jo paieškomis užsiima skirtingų universitetų moksliniai centrai, įvairios nevyriausybinės ir privačios organizacijos iš viso pasaulio. Su šiuo iššūkiu susiduria ne tik Lietuva“, – pasakoja doc. dr. Bronė Narkevičienė.
Pasak pašnekovės, jei norime, kad Lietuva būtų aukštos kvalifikacijos darbo jėgos šalis, ugdyti talentus reikia nuosekliai. Tai daryti derėtų pradėti dar vaikų darželyje ir šeimoje. „Geriausių rezultatų galima pasiekti, jei visuomenė supras savo vaidmenį jaunosios kartos ugdyme. Procesai, kurie vyksta bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokymo įstaigose, viena vertus, yra visuomenės vertybių atspindys, kita vertus, lemia jos pažangą ir vystymąsi. Klaidinga galvoti, kad viena kuri nors švietimo sistemos grandis gali sukurti teigiamą tvarų valstybės ir visuomenės gyvenimo pokytį. Jei kaita fragmentuota, tai ir rezultatas bus fragmentuotas“, – sako dekanė.
Svarbu atskleisti potencialą
Doc. dr. B. Narkevičienė pasakoja, kad augantis dėmesys itin gabių vaikų ir jaunuolių ugdymui Lietuvoje stebimas porą dešimtmečių, o JAV, Vakarų Europoje ši tendencija ryški gerokai ilgiau. Talentingų mokinių – būsimųjų sėkmingų studentų – paieška užsiima ir Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos. Norėdami prisidėti prie jaunuolių sėkmės, universitetai pirmiausia siekia, kad studentas pasirinktų studijų kryptį, atitinkančią jo gebėjimus, polinkius ir interesus bei turėtų pakankamai žinių, savarankiško darbo įgūdžių bei motyvacijos tobulėti.
„Jei talentas turi išryškėti finansų technologijų srityje, tai turėtume kalbėti apie jaunuolius, kurie domisi ir mėgsta matematiką, informatiką. Todėl siekiant gausinti talentingų fintech srities darbuotojų gretas, pirmiausia reikia didinti dėmesį matematiniam mokinių ugdymui. Tik tokiu būdu galima būtų tikėtis, kad universitetuose daugės studentų, besirenkančių studijų programas, kuriose būtinas matematinis pasirengimas.“
Pašnekovė dalijasi pavyzdžiais, tokiais kaip mokiniams kasmet organizuojami matematikos ir fizikos konkursai, universitete įkurta papildomojo ugdymo fintech srityje programa, kurioje besimokantiems geriausiems studentams skiriamos stipendijos. Taip pat taikoma sustiprintų studijų programa, įsteigta finansų matematikos specializacija, kurios absolventai ypač laukiami įmonėse.
Pasak doc. dr. B. Narkevičienės, norėdami, kad Lietuva būtų ekonomiškai stipri šalis, turime sudaryti sąlygas žmonėms atskleisti savo potencialą ir paversti jį svarbiais pasiekimais. „Susidėlioja tokia loginė grandinė: konkurencinga ekonomika yra aukštos pridėtinės vertės ekonomika, kuri yra grindžiama žiniomis. Joje didelę dalį sudaro aukštos kompetencijos reikalaujančios darbo vietos, kurioms būtinas tinkamas kompetencijas turintis žmogiškasis kapitalas, t. y. žmonės, atskleidę savo potencialą. Tarp tokių aukštą pridėtinę vertę kuriančių, reikšmingą augimo galimybę turinčių sektorių yra ir fintech. Todėl šio sektoriaus ir jam reikalingų talentų auginimas yra svarbus Lietuvai ir visiems jos gyventojams.“
Užsakymo nr.: PT_88495573