Tai, ką mokėmės mokykloje ar universitete prieš dešimtmetį, šiandien neretai yra ne tik nepakankama, bet kartais jau ir nebereikalinga. Technologiniai pokyčiai, ekonomikos transformacija bei žaliasis kursas iš esmės keičia darbo rinką.
HAN taikomųjų mokslų universiteto profesorius ir Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacijos TNO vyresnysis mokslo darbuotojas Jos Sanders pabrėžia – diplomas svarbu, tačiau nuolat įgyjamos naujos žinios bei įgūdžiai dar svarbiau. Dinamiškoje darbo rinkoje tampa akivaizdu, kad norint joje išsilaikyti ir išlikti konkurencingu, mokymasis visą gyvenimą yra ne privalumas, o būtinybė.
Svarbu suprasti mokymosi visą gyvenimą būtinybę
Net tos profesijos, kurios prieš dešimtmetį atrodė kaip stabilios ir ilgalaikės, dabar patiria reikšmingus pokyčius: pavyzdžiui, net banko konsultanto ar pardavėjo kasdienybė, lyginant su tuo, kaip jie dirbo prieš dešimt metų, iš esmės pasikeitė. O kiek dar naujų specialybių atsirado.
Profesorius įsitikinęs – šiuolaikinė įgūdžiais grįsta darbo rinka reikalauja nuolatinio mokymosi, nes technologijos verčia prisitaikyti ir nuolat tobulinti žinias. Tai ypač svarbu toms organizacijoms, kurios siekia išlikti konkurencingos ir žengti koja kojon su naujovėmis.
„Mokymasis visą gyvenimą prisideda prie laikmečio aktualijos – vadinamojo tvaraus užimtumo, kuris reiškia, kad darbuotojai ne tik ilgai išlaiko savo darbo vietas, bet ir geba nuolat prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų. Be šio gebėjimo net itin kvalifikuoto žmogaus įgūdžiai per labai trumpą laiką gali tapti nebeaktualūs. Tuo tarpu nuolatinis mokymasis suteikia galimybę ne tik išlaikyti esamą darbo vietą, bet ir lengviau prisitaikyti prie naujų profesijų ar pareigų. Ateities darbo rinkoje bus paklausūs tie specialistai, kurie nebijos pokyčių ir bus pasiruošę nuolat mokytis“, – įsitikinęs jis.
Profesorius atkreipia dėmesį ir į demografinę situaciją, kai ilgėjant gyvenimo trukmei bei mažėjant gimstamumui, žmonės į pensiją išeina gerokai vėliau nei ankstesnės kartos. Todėl galvojantiems apie ateitį, jis pataria iš anksto apsvarstyti skirtingas persikvalifikavimo galimybes: nebūtinai kardinaliai keisti sritį, tačiau ieškoti naujų dalykų savo profesinėje srityje.
Padėti darbuotojams mokytis gali ir darbdaviai
Nors apie mokymąsi visą gyvenimą pastaruoju metu kalbama vis daugiau, nemaža dalis žmonių tam tiesiog neturi motyvacijos. Prof. J. Sanders pastebi, kad dažnu atveju dėl to kalta neigiama mokymosi patirtis, įgyta mokykloje ar universitete. Žmonės prisimena egzaminų baimę, sunkias pamokas ir griežtus vertinimus, todėl bijo grįžti prie mokymosi proceso.
Jis įsitikinęs, kad tokią situaciją galima pakeisti, jei organizacijos ir darbdaviai padėtų kurti teigiamą mokymosi aplinką, kurioje žmonės galėtų gauti naujų žinių be streso ir įtampos.
Viena iš pagrindinių strategijų, kurią siūlo profesorius – tai mokymosi patirties dalijimasis.
„Žmonės turi pamatyti teigiamus pavyzdžius ir patirti mažus pasiekimus, kurie motyvuotų toliau mokytis“, – aiškina jis.
Prof. J. Sanders teigimu, kaip viena iš galimybių galėtų būti organizacijose sukurtos mokymosi ambasadorių programos, kuriose patyrę darbuotojai dalintųsi savo mokymosi patirtimi su kitais ir skatintų juos mokytis. Ne mažiau svarbu įvertinti kiekvieną darbuotojo pasiekimą, net jei jis yra mažas, nes tai padeda stiprinti motyvaciją.
Mokymosi privalumai: kodėl verta investuoti į mokymąsi visą gyvenimą?
Visi suprantame, kad vienas iš pagrindinių mokymosi visą gyvenimą privalumų yra galimybė išlaikyti ir stiprinti savo profesinius įgūdžius. Profesorius pastebi, kad dėl technologijų proveržio ir kintančios darbo rinkos, daugelis šiandieninių įgūdžių gali tapti nereikalingi jau per keletą artimiausių metų. Nedžiugina ir tyrimų duomenys, kurie rodo: net apie 30 procentų darbuotojų praranda dalį savo įgūdžių, nes jų niekada nenaudoja.
Kitas svarbus mokymosi visą gyvenimą privalumas yra darbuotojų mobilumo didinimas, leidžiantis lengviau prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų ir rasti naujas galimybes, kai esamos darbo vietos tampa nebepaklausios. Nuolatos tobulinantys savo įgūdžius, turi daugiau galimybių drąsiau ir paprasčiau keisti darbo vietas.
„Mokymasis visą gyvenimą taip pat gali padėti išvengti profesinio perdegimo“, – į dar vieną laikmečio aktualiją atkreipia dėmesį profesorius.
Pasak jo, kai darbuotojai turi galimybę nuolat mokytis ir tobulėti, jie jaučiasi įsitraukę į savo darbą ir mato jo prasmę. Tai padeda išvengti nuovargio ir motyvacijos trūkumo, kuris dažnai atsiranda būtent tada, kai žmonės pasijunta sustabarėję ir nebeturintys erdvės savirealizacijai.
Mokytis – svarbu, tačiau ką?
Bene didžiausias iššūkis yra nuspėti, ko mokytis šiandien, kad tai būtų aktualu rytoj. Pavyzdžiui, Olandijoje šiuo metu yra siūloma net 8 tūkst. magistro studijų programų. Kurią pasirinkti ir kaip nuspėti, kas bus aktualu ateityje?
Pasak profesoriaus, plati mokymosi galimybių pasiūla kartais formuoja ir neigiamą reakciją, mat globalių pokyčių akivaizdoje kartais atrodo, kad nuo paties žmogaus mažai kas priklauso – daugelį apima apatija ir noras plaukti pasroviui.
„Nereikia jai pasiduoti. Kur kas konstruktyviau peržiūrėti savo veiklas ir įvertinti, kuo būtent aš galiu būti naudingas įmonei, ekonomikai, kaip galiu keistis. Kvalifikacijos išlaikymas be naujų žinių įgijimo nėra geriausias kelias – veikiau tai būdas perdegti. O ką mes darome perdegę? Atsitraukiame ir prarandame motyvaciją“, – įspėja prof. J. Sanders.
Tiesa, kad mokymasis būtų efektyvus nepakanka vien darbuotojų supratimo, būtinas ir darbdavių įsitraukimas.
„Kai žmonės suvoks, kad jų įgūdžiai pasenę, o įmonių vadovai ims kurti galimybes, kaip jų darbuotojai gali išmokti naudingų dalykų kartu su kolegomis, tuomet ir galėsime ne tik kalbėti apie tvarų užimtumą, bet ir jį įgyvendinti praktikoje“, – įsitikinęs pašnekovas.
Mokymasis tiems, kurie neturi diplomo
Įvairiose profesijose yra bijančių ar nenorinčių mokytis, tačiau juos reikia padrąsinti ir įkvėpti. Geriausia – integruojant mokymosi procesą į darbo kasdienybę, dalijantis gerąja patirtimi, sukuriant mokymuisi palankias sąlygas ir skatinant neformalius mokymosi būdus. Tokiu būdu, anot profesoriaus, mokymasis tampa natūralia darbo proceso dalimi, o ne papildomu iššūkiu.
Jis atkreipia dėmesį, kad pats mokymosi ar persikvalifikavimo procesas taip pat turi keistis: norint, kad darbuotojas sėkmingai mokytųsi visą gyvenimą, prasminga skaidyti mokymąsi į periodus – taip paprasčiau suderinti mokslus su kasdieniu gyvenimu ir sėkmingai kopti link tikslo pamažu, nuolatos pasidžiaugiant nesustoti skatinančiais pasiekimais.
Be to, anot profesoriaus, labai svarbu sudaryti sąlygas mokytis visiems – net ir tiems, kurie neturi formalaus išsilavinimo. Toks požiūris stipriai padėtų nekvalifikuotus darbus dirbantiems žmonėms tobulėti ir siekti geresnės profesinės ateities. Šioje naujoje nuolatinio įgūdžių tobulinimo realybėje mokytis ne tik gali, bet ir turi visi.
Šis profesoriaus J. Sanders pranešimas „Nuo diplomo iki į įgūdžius orientuotos darbo rinkos“ skaitytas Švietimo mainų paramos fondo organizuotoje EPALE (elektroninė suaugusiųjų mokymo platforma Europoje) teminėje konferencijoje „Profesijos išnyks? O gal tik keisis? Ar verta nerimauti?“
„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.