Problematika
Jau trečius metus iš eilės Vilniuje sulaukiama daugiausiai paraiškų daugiabučiams namams atnaujinti, tačiau procesus kuruojantys administratoriai sako, kad norėtų dar labiau paspartinti tempą. Jie akcentuoja, kad pagrindinės baimės, dėl kurių gyventojai atsisako renovacijos, išlieka tos pačios.
Žmones gąsdina finansiniai įsipareigojimai, laikini nepatogumai, kokybės užtikrinimas, kad iš jų atims kompensacijas už šildymą. Nors namų renovacijai siūlomas lengvatinis kreditas, o energijos taupymą skatinančių priemonių įdiegimui skiriamos subsidijos – gyventojai nenori finansiškai įsipareigoti ilgam laiko tarpui. Ne visi administratoriai suvaldo renovacijos proceso rizikas, todėl kiekviena padaryta (net jei vėliau ir eliminuojama) klaida kainuoja žmonių pasitikėjimą.
Vilniaus savivaldybės įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė E. Randytė teigia, kad problemas ir mitus atremti padeda konkretūs faktai ir ekspertų įsitraukimas.
„Renovacija – daug skirtingų procesų apimanti sritis. Mes rūpinamės gyventojų kelione nuo tos akimirkos, kai jie nusprendžia renovuoti savo daugiabutį iki tol, kol gauname statybos darbų pabaigimo aktą. Paskola, kuri kas mėnesį mokama už renovaciją, dažnai atsiperka žiemą sumažėjusiais šildymo kaštais, o populiariuose rajonuose – ir po renovacijos išaugusia nekilnojamojo turto verte. Tie, kas baiminasi prarasti kompensacijas, tą irgi daro be reikalo. Gaunantiems mažas pajamas valstybės parama ir po renovacijos skaičiuojama pagal tą patį principą. Nuo praėjusių metų sugriežtinta tvarka tik tiems, kurie gauna kompensacijas ir trukdo kaimynams apsispręsti dėl renovacijos.“
Šiuo metu didžiąją daugiabučių atnaujinimo projektų dalį Vilniuje valdančios įstaigos vadovė sako, kad sklandi kelio pradžia, procesų eiga ir pabaiga – siekiamybė, bet natūralu, kad įsitraukiant trečioms šalims grėsmių eliminavimas gyventojams kelia klausimų. Dėl blogųjų renovacijos pavyzdžių jie dažnai akcentuoja atnaujinimo kokybę, o ne kainą. Tačiau šie du dalykai labai susiję. Jei išmanai temą, geros kokybės ir kainos sprendinių yra.
„Deja, iš plėtros skyriaus vadovų savo įstaigoje girdžiu, kad susirinkimuose, kurie yra lemiami renkantis daugiabučio atnaujinimo priemones ir jas aptariant dažnai dalyvauja nepakankamai žmonių. Čia atsiranda plyšys, kurį vėliau užkaišyti sunku. Gyventojams tiesiog trūksta informacijos arba jie jos nenagrinėja.“
Pasak, E. Randytės, nors renovacijos procesus valdo didžiulė komanda, gyventojų įsitraukimas pačioje pradžioje priimant sprendimus yra labai svarbus.
Būtent dėl šios priežasties „Atnaujinkime miestą“ ir sugalvojo specialiai gyventojams skirtus susitikimus. Jų metu pasakota ne tik teorija, bet pristatytos ir renovacijos procesuose naudojamos medžiagos, naujas su urbanistais rengiamas architektūros gidas.
Per metus – 8 renginiai
Prasidėjus projektui „Shared Green Deal“, „Atnaujinkime miestą“ suorganizavo pirmąjį informacinį renginį, kuris pritraukė apie 200 dalyvių. Jo metu atsirado iniciatyvos bendraminčių grupė. Į ją užsirašė ne tik specialistai, ekspertai, ir savivaldos atstovai, tačiau ir aktyvūs bendruomenių nariai. Po pirmojo renginio ši grupė buvo pakviesta užpildyti apklausą, kurios rezultatai „Atnaujinkime miestą“ komandai padiktavo tolimesnių renginių temas.
„Daugiau, nei pusę dalyvavusių apklausoje norėjo tiesiog sužinoti apie daugiabučių renovaciją, lygiai tiek pat pareiškė besidomintys subsidijomis ir daugiabučio atnaujinimo kainomis. Pildžiusiems apklausą taip pat rūpėjo procesų dalyviai– rangovai, techninė priežiūra. Gal dešimt procentų pareiškė norintys sutikti bendraminčių, kuriuos domina energijos efektyvumą didinančios priemonės ir keletas nurodė, jog turi šiek tiek žinių apie renovaciją ir planuoja pasidalinti su kitais“, – pasakoja įstaigos Tarptautinių projektų vadovė Lina Bubulytė.
Pagal iniciatyvinės grupės interesus „Atnaujinkime miestą“ komanda sudarė programą. Į ją įtrauktos tokios temos kaip: kvartalinė renovacija, kiemų atnaujinimas, rekuperacija, šildymo sistemų sprendiniai, fasadų šiltinimo medžiagos, skydinės renovacijos technologija.
Gyventojams pavasarį surengtas ir specialus Ekoturas. Iniciatyvinei grupei aprodyti projektai Žirmūnų ir Buivydiškių gatvėse.
Rezultatas – drąsesni sprendimai
Vasarą projektas „Shared Green Deal“ Vilniuje baigėsi, tačiau renginiai planuojami ir toliau. Organizacijos Tartptautinių projektų vadovė Lina Bubulytė sako, kad Europos Sąjunga orientuota į edukuotą visuomenę, todėl įsisenijusias problemas bandoma išspręsti suteikiant jai kuo daugiau informacijos ir problemų sprendimo būdų.
„Džiaugiamės, kad prie gyventojų švietimo prisideda Vilniaus miesto savivaldybė, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), Aplinkos ministerija, renovacijos ekspertai ir miesto gyventojai. Per pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme aptarti daugiabučių namų renovacijos projektų kokybei, neišnaudojamų galimybių potencialui bei skydinės renovacijos perspektyvai. Renginių metu veikė mini parodos, statybų sektoriaus įmonės pristatinėjo technologines naujoves. Jos diegiamos tiek naujoje statyboje, tiek modernizuojant namus. Pamatėme, kad panašūs renginiai sulaukė daug susidomėjimo, todėl iniciatyvą tęsime. Raginame prie jos jungtis kuo daugiau senuose daugiabučiuose gyvenančių vilniečių.“
Neseniai savivaldybės įsteigta įstaiga kartu su technologais visuomenei pristatė naujai technologijai – skydinei renovacijai – naudojamą skydą. Į J. Tallat-Kelpšos kiemelį buvo atgabenta kelis šimtus kilogramų sverianti konstrukcija. Kadangi skydinė renovacija Lietuvoje dar tik bus taikoma, gyventojai turėjo galimybę su ja susipažinti iš arčiau.
„Atnaujinkime miestą“ darbuotojai tiki, kad modernizuotas namas turi atrodyti kaip naujas ir išlaikyti darnų ryšį su aplinka. Dėl to ir kuriamas architektūrinis gidas, kuris ateityje turėtų iš esmės pakeisti visuomenės požiūrį į rekomenduojamą senų pastatų atnaujinimą.