Naudodama pažangias atliekų tvarkymo technologijas IAE siekia kuo labiau sumažinti radioaktyviųjų atliekų kiekį. Jėgainės eksploatavimo nutraukimo procese didžioji dalis susidarančių atliekų yra išvalomos nuo radioaktyvaus užterštumo ir grąžinamos kaip antrinės žaliavos. Tačiau dalis radioaktyviųjų atliekų turi būti saugiai ir galutinai sutvarkytos bei padėtos į specialius atliekynus.
Pagrindinė veikla – saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas
IAE užduotis yra saugiai vykdyti eksploatavimo nutraukimo darbus ir tvarkyti Lietuvos teritorijoje esančias ar susidarančias radioaktyviąsias atliekas. Pagrindinė eksploatavimo nutraukimo veikla susideda iš įrangos išmontavimo, statinių nugriovimo ir atliekų tvarkymo darbų atominėje elektrinėje.
Nors branduoliniai reaktoriai buvo sustabdyti daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau radioaktyviosios atliekos čia tebesusidaro ir susidarys, kol bus tęsiamas jėgainės eksploatavimo nutraukimas, kurį numatyta baigti 2038-aisiais. Iki to laiko suplanuota išmontuoti abu branduolinius reaktorius bei kitą jėgainės įrangą. Užbaigus reaktorių išmontavimo darbus, bus pradėti vykdyti paskutinių IAE pastatų ir infrastruktūros griovimo darbai.
Vienas svarbiausių iššūkių – užtikrinti tinkamą išmontavimo darbų tempą ir užbaigti darbus iki suplanuotų terminų. Apskaičiuota, kad IAE technologinės įrangos metalo konstrukcijų kiekis sudaro apie 180 tūkst. tonų. Šiai dienai iš viso yra išmontuota apie 40 proc. tokios įrangos ir konstrukcijų.
Statinių griovimo kontekste svarbiausias uždavinys bus reaktorių pastatų bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros griovimas. Ignalinos AE valdo apie 540 statinių, kurių dalis jau nebenaudojami arba artimiausiu metu taps nereikalingi. Skaičiuojama, kad IAE teritorijoje gali susidaryti apie 1,7 mln. tonų statybinių konstrukcijų, kurias reikės sutvarkyti.
Mažina radioaktyviųjų atliekų kiekį
IAE tvarkomos atliekos, kuriose radioaktyviųjų dalelių kiekis neviršija nustatyto saugaus lygio, priskiriamos nekontroliuojamosioms atliekoms ir gali būti tvarkomos kaip įprastos neradioaktyviosios atliekos. Įmonė siekia kuo labiau sumažinti radioaktyviųjų atliekų kiekį, todėl didžioji jų dalis išvaloma nuo radioaktyvaus užterštumo. Po dezaktyvavimo atliekos tampa neradioaktyviomis, joms toliau nebetaikoma radiacinė kontrolė.
Tai reiškia, kad atliekos nebeturi radiacinio užterštumo ir gali būti grąžinamos atgal į ekonomiką kaip antrinės žaliavos. Nutraukus radiacinę kontrolę, nuo radioaktyvaus užterštumo išvalytas plienas, kiti metalai, betono skalda ir kitos žaliavos parduodamos aukcionuose. Pavyzdžiui, iki 2022 m. įmonė grąžino per 50 tūkst. tonų išvalytų antrinių žaliavų, daugiausia plieno.
Ilgalaikėje perspektyvoje įmonė siekia išvalyti ne mažiau 75 proc. radioaktyviųjų atliekų ir grąžinti jas kaip antrines žaliavas.
Tačiau tos radioaktyviosios atliekos, kurios negali būti išvalytos iki nekontroliuojamų lygių, turi būti saugiai ir galutinai sutvarkytos.
Atliekų tvarkymo seka
Radioaktyviosios atliekos susidaro išmontuojant IAE įrenginius, griaunant statinius ar išimant jas iš senų saugyklų. Atliekų tvarkymo seką sudaro keli svarbūs žingsniai. Susidariusios atliekos pirmiausia rūšiuojamos ir smulkinamos. Pagal galimybes jos išvalomos nuo radioaktyvaus užterštumo. Siekiant sumažinti tūrį, atliekos presuojamos, deginamos. Pamatavus jų radiologines charakteristikas, atliekos supakuojamos ir transportuojamos į buferines saugyklas arba atliekynus.
IAE taip pat susidaro skystosios radioaktyviosios atliekos. Tai pirminio šilumnešio drenažas, laboratorijų atliekos, dušų ir specialiojoje skalbykloje panaudotas vanduo, kiti skysčiai. Palyginti su kitomis radioaktyviųjų atliekų rūšimis, skystųjų radioaktyviųjų atliekų susidaro nedaug, jos apdorojamos specialiais metodais.
Atsižvelgus į tai, kuriai klasei priskirtos radioaktyviosios atliekos, joms taikomi skirtingi tvarkymo, saugojimo, dėjimo į atliekynus būdai, taip pat skiriasi ir pačių atliekynų tipai. Trumpaamžės labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyviosios atliekos saugomos specialiuose įrenginiuose žemės paviršiuje – antžeminiuose atliekynuose.
Panaudotas branduolinis kuras iš visų radioaktyviųjų atliekų – pats pavojingiausias. Dėl didelio radionuklidų kiekio ir radioaktyvių dalelių skilimo trukmės, turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos taptų nepavojingos. Todėl šias atliekas privalėsime sutvarkyti galutinai, perkeliant jas tūkstančiams metų į žemės gelmėse planuojamą įrengti giluminį atliekyną.
Giluminio atliekyno svarba
Šiuo metu visuotinai pripažinta, kad tvarus galutinis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas – tai jų dėjimas į giluminį atliekyną, kur atliekos būtų patikimai izoliuotos nuo biosferos. Gamtiniai ir inžineriniai barjerai padės užtikrinti saugią jų izoliaciją nuo bet kokio galimo išorinio poveikio, lyginant su šių atliekų laikymu nuolatos prižiūrimose laikinose antžeminėse saugyklose.
Numatoma, kad giluminiame atliekyne bus galutinai sutvarkyta per 2,4 tūkst. tonų panaudoto branduolinio kuro ir apie 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų.
Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios medžiagos susidarė tuo metu, kai atominė jėgainė veikė ir generavo elektrą. Šiuo metu abejuose reaktoriuose panaudoto branduolinio kuro jau nebėra. Iškrautas iš reaktorių jis sudėtas į specialius konteinerius ir patalpintas IAE teritorijoje esančiose laikinose saugyklose, kuriose bus saugomos iki giluminio atliekyno įrengimo.
Projektinis konteinerių ir saugyklų eksploatavimo laikas lemia, kad ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, kurios išliks pavojingos aplinkai tūkstančius metų, bus jose laikomos mažiausiai 50 metų. Baigiantis konteinerių ir saugyklų eksploatavimo terminui, turi būti pasirengta galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas, perkeliant jas į giluminį atliekyną.
Giluminis atliekynas – tai specialios paskirties inžinerinis statinys, įrengiamas žemės gelmėse. Jam įrengti atrenkamos tik seismiškai ir tektoniškai stabilios teritorijos, kuriose tinkamos geologinės formacijos slūgso 200–700 metrų gylyje. Pažymėtina, kad yra daug įvairių uolienų, tačiau ne visos jos yra tinkamos įrengti giluminį radioaktyvių atliekų atliekyną. Atrenkamos tik tos geologinės formacijos, kurios per milijonus metų mažai pakito, jų savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, išliks stabilios per ateinantį milijoną metų.
Giluminio atliekyno įrengimas yra ilgalaikis, kompleksiškas ir sudėtingas projektas. Šiuo metu jo įgyvendinimas yra ankstyvoje fazėje, vykdomi darbai pirmiausia skirti potencialių atliekyno vietų identifikavimui ir jų tyrimams. Planuojama, kad Lietuvoje giluminis atliekynas bus pastatytas ir pradedamas naudoti 2068-aisiais.